Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam J. A., jo įgaliotam atstovui advokatui P. G.,

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui J. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato P. G. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skyriaus vedėjos B. B. 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-696-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) skyriaus 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. VMI- ANR_N- 645-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ) J. A. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent:

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistas 2023 m. rugsėjo 18 d. stebėsenos metu J. A. mokestinių prievolių vykdymo nustatė, kad J. A. pagal 2015 m. balandžio 23 d. paskolos sutartį iš (duomenys neskelbtini) piliečio M. V. D. M. (toliau – paskolos davėjas) gavo 110 000 Eur paskolą ir kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo apskaičiavo ir išmokėjo palūkanas 2019 m. – 758,03 Eur (5 053,50 X 15%), 2020 m. – 603,90 Eur (4 026,00 X 15%), 2021 m. – 950,70 Eur (6 338,00 X 15%), 2022 m. – 960,52 Eur (6 403,50 X 15%), todėl privalėjo pateikti mokesčių administratoriui už kiekvieno mėnesio mokestinį laikotarpį Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)) iki kito mėnesio 15 dienos, tačiau nepateikė. 2023 m. balandžio13 d., 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. liepos 11 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d. J. A. buvo priminta ir nurodyta deklaruoti palūkanas. Deklaracijos pateiktos 2023 m. rugpjūčio 28 d., tačiau pateiktose deklaracijose nurodyti neteisingi duomenis, deklaracijose neapskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis. Tuo J. A., būdamas mokestį išskaičiuojantis asmuo, įrašydamas duomenis pateiktose mokesčių administratoriui pajamų mokesčio deklaracijose žinant, kad jie neteisingi ir siekiant išvengti pajamų mokesčio 3 273,15 Eur, kurių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (400X50=20000), pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - ir MAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą ir 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau – ir GPMĮ) 22 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Minėtu procesiniu sprendimu J. A. buvo paskirta 1000,00 Eur dydžio bauda (b. l. 12 antra pusė – 14).

Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas P. G. nesutikdamas su 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. VMI-ANR_N-645-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ), Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė skundą, kuriuo prašė pastarąjį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 15-17).

Institucija, atsižvelgiant į Pareiškėjo įgalioto atstovo advokato skunde nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Pareiškėjas pateiktose deklaracijose apie apskaičiuotas palūkanas (nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautas pajamas) nurodė teisingus duomenis, o taip pat, kad nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl Pareiškėjas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalėjo nuo palūkanų apskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį ir jį deklaracijose deklaruoti, tačiau Pareiškėjas pajamų mokesčio GPMĮ nustatyta tvarka neapskaičiavo, tokiu būdu pažeidė apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką, todėl Institucija 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. VMI-ANR_N-696-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ) (toliau – ir Nutarimas) Pareiškėjo veika perkvalifikavo iš ANK 187 straipsnio 4 dalies į ANK 192 straipsnio 1 dalį ir minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui paskyrė 220,00 Eur dydžio baudą (b. l. 7-9).

II. Skundo ir atsiliepimo argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. įgaliotas atstovas advokatas P. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo skundžiamą Nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną Pareiškėjo atžvilgiu nutraukti bei pripažinti proceso išlaidomis jo patirtas 726,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginimą priteisti pastarojo naudai. Pateiktame skunde nurodoma, kad Pareiškėjas su Nutarimu nesutinka, nes 1) Nutarimas priimtas nesant pažeidimo, nurodyto ANK 192 straipsnio 1 dalyje, sudėties, Pareiškėjo atžvilgiu pritaikyta neteisinga veikos kvalifikacija; 2) Nutarime nurodyta akivaizdžiai neteisinga informacija apie Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) deklaracijose tariamai nedeklaruotas gyventojų pajamų mokesčio sumas; 3) Nutarimas priimtas VMI piktnaudžiaujant mokesčių administratoriaus teisėmis ir vengiant mokesčių administratoriaus pareigų vykdymo. Detalūs skundo argumentai išdėstyti toliau. Pateiktame skunde dėl pažeidimo sudėties nebuvimo/netinkamo kvalifikavimo nurodoma, kad Nutarime yra netinkamai kvalifikuota Pareiškėjo veika ir pritaikytina neteisinga ANK nuostata – Pareiškėjui ANK 192 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma. Iš Nutarimo teksto ir argumentacijos matyti, kad Pareiškėjas kaltinamas dėl to, kad „pažeidė apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką“. Analizuojant ANK 192 straipsnio 1 dalies dispoziciją matyti, kad atsakomybę sukelia šie veiksmai: 1. apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas; 2. mokesčiu ar kitu įmoku apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas. Kaip akivaizdžiai matyti iš Nutarimo turinio, (duomenys neskelbtini) deklaracijos nėra skirtos apmokestinamųjų pajamų deklaravimui – (duomenys neskelbtini) forma yra skirta deklaruoti A klasei priskiriamas išmokas, o ne apmokestinamojo asmens pajamas. (Duomenys neskelbtini) forma taip pat nėra deklaracija skirta „mokesčių ar kitų įmokų“ apskaičiavimui, kadangi tai yra būtent ir tik su pajamų mokesčiu susijusi (žr. sąvokas ir formuluotes nurodytas ANK 187 straipsnio 1 dalies dispozicijoje) deklaracija, o ne deklaracija, skirta „mokesčių ar kitų įmokų“ apskaičiavimui. (Duomenys neskelbtini) formų pavėluotas pateikimas, neteisingas užpildymas gali būti kvalifikuotinas ne pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį, bet tik pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimas, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas, užtraukia įspėjimą, arba baudą <...>. Kadangi ANK 187 straipsnio 1 dalis yra tiksliau Pareiškėjo veiką atitinkanti nuostata, tai akivaizdu, kad VMI neteisingai kvalifikavo Pareiškėjo veiką ir pritaikė Pareiškėjui neteisingą ANK nuostatą, kas sudaro pagrindą skundžiamą Nutarimą naikinti dėl neteisingos veikos kvalifikacijos. Dėl akivaizdžių Nutarimo klaidų ir Pareiškėjo kaltės nebuvimo nurodoma, kad Institucijos Nutarime pateikta informacija apie Pareiškėjo tariamai nesumokėtą GPM neatitinka tikrovės – šiuo atveju VMI, kaip Institucijos, veiksmai laikytini itin nekompetentingais, pareiškėjas negali būti kaltinamas tuo, kad į (duomenys neskelbtini) deklaracijas neįrašė VMI nurodytų duomenų, kurie akivaizdžiai yra neteisingi. Institucija nutarime daro šiurkščią mokesčių administravimo klaidą teigdama, kad Pareiškėjas turėjo išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. GPM nuo (duomenys neskelbtini) piliečiui išmokėtų palūkanų sumų. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens, kuris gauna palūkanas, pilietybė visiškai neturi jokios reikšmės vertinant, ar tas asmuo apskritai laikytinas užsienio fiziniu asmeniu, kadangi, siekiant įvertinti, ar nuo tokiam asmeniui išmokėtų palūkanų apskritai turėjo būti išskaičiuojami kokie nors mokesčiai, privaloma nustatyti ne to asmens pilietybę, o aplinkybę, kurios šalies mokestinis rezidentas yra nurodytas asmuo ir, nustatyti, ar toks asmuo Lietuvoje nevykdo veiklos per nuolatinę bazę. Tik nustačius, kurios šalies rezidentas yra užsienio pilietis, galima konstatuoti, kad tas asmuo apskritai yra užsienio gyventojas. Nustačius, kurios šalies gyventoju laikomas užsienio pilietis, tiksli mokėtina mokesčio suma gali būti apskaičiuota tik taikant Lietuvos ir atitinkamos užsienio valstybės pasirašytą sutartį dėl pajamų ir kapitalo apmokestinimo. Nutarime minimoje 2015 m. balandžio 23 d. paskolos sutartyje (kuri šiaip yra sudaryta Lietuvoje, kas sudaro pagrindo manyti, kad paskolą suteikęs asmuo vykdo veiklą Lietuvoje), yra nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) piliečio nuolatinė gyvenamoji vieta yra nurodoma (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad užsienio asmeniui suteiktų palūkanų apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos ir šiuo atveju (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini), priklausomai nuo to, kurios iš šių šalių mokestinis rezidentas yra paskolą suteikęs asmuo) dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kurios numato, kad Lietuvoje išmokamoms palūkanoms maksimalus leidžiamas mokestis gali būti tik 10 proc., o ne 15 proc., kaip nurodoma Nutarime (žr. 1999 m. birželio 16 d. Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) sutartis dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, 11 straipsnio 2 dalis; 1998 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės sutartis dėl pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidimų išvengimo, 11 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nėra mokesčių administratorius ar mokesčių specialistas. VMI turi vykdyti savo, kaip mokesčių administratoriaus pareigas, surinkti informaciją apie, tai kurios šalies mokesčių rezidentu yra laikomas Nutarime minimas užsienio pilietis, ir atitinkamai nurodyti, kuri dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis šiuo atveju taikytina, tiksliai paskaičiuoti ir nurodyti (duomenys neskelbtini) formose deklaruotinas išskaičiuotino GPM sumas. Institucijos priminimuose pateikti (duomenys neskelbtini) deklaracijas taip ir nesugebėjo nurodyti nei kurios šalies rezidentu gali būti laikomas Nutarime minimas užsienio pilietis, nei kokia iš tikrųjų pajamų mokesčio suma, nei pagal kurią dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį turi būti išskaičiuota Lietuvoje. Aukščiau nurodytos aplinkybės ir argumentai įrodo faktą, kad Nutarimo išvada, kad Pareiškėjas dėl pažeidimo nesumokėjo 3 273,15 EUR GPM sumos neatitinka tikrovės. Nurodyta suma yra akivaizdžiai neteisinga. Pareiškėjas negali būti kaltinamas dėl to, kad neįrašė VMI nurodytos neteisingos informacijos į (duomenys neskelbtini) formą. Šiuo atveju Pareiškėjui negali būti taikoma atsakomybė už tai, kad pats mokesčių administratorius, aplaidžiai vykdydamas jam pavestas funkcijas ir išsisukinėdamas nuo pareigų vykdymo, jau daugiau nei metus laiko nesugeba pateikti tikslios informacijos apie deklaruotinas mokesčio sumas, negali paaiškinti, kurios šalies rezidentu laikytinas užsienio pilietis. Primintina, kad MAĮ 32 straipsnio 3 punktas nustato pareigą mokesčių administratoriui tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų. Iš Nutarimo turinio akivaizdu, kad skaičiuodamas tariamą GPM prievolę Pareiškėjui mokesčių administratorius elgiasi itin aplaidžiai ir nekompetentingai, nesugeba tinkamai pritaikyti GPMĮ nuostatų, nurodo akivaizdžiai neteisingai apskaičiuotas mokėtinas mokesčių sumas, nesugebėjo surinkti visos (duomenys neskelbtini) formai užpildyti reikalingos informacijos, pateikė nurodymą į (duomenys neskelbtini) deklaraciją įrašyti akivaizdžiai neteisingą informaciją – Pareiškėjas įvykdė reikalavimą pateikti (duomenys neskelbtini) deklaracijas, tačiau neįvykdė akivaizdžiai neteisėto VMI nurodymo įrašyti akivaizdžiai klaidingą informaciją apie išskaičiuotinas GPM sumas. Pareiškėjas negali būti kaltinamas tuo, kad nevykdo akivaizdžiai neteisėto VMI prašymo. Dar daugiau, VMI piktnaudžiaujant įgaliojimais ir bandant mokesčius apskaičiuoti per administracinės atsakomybės taikymui skirtas procedūras, bei vengiant atlikti mokestinį patikrinimą, VMI pamiršo, kad jeigu VMI vertina Pareiškėjo išmokėtas palūkanas kaip užsienio piliečio apmokestinamąsias pajamas, tai atitinkamai tokios palūkanos yra laikomos Pareiškėjo leidžiamais atskaitymais ir mažina Pareiškėjo apmokestinimą būtent VMI nurodyta 3 273,15 Eur GPM suma. Tai reiškia, kad dėl nurodytų palūkanų deklaravimo Pareiškėjui turi susidaryti iš biudžeto grąžintina 3 273,15 Eur GPM suma, kadangi tai yra Pareiškėjo išlaidos, o ne pajamos. Šios aplinkybės gali būti nustatytos ir patikrintos tik VMI atliekant normalias ir MAĮ reglamentuotas mokestinės kontrolės procedūras (patikrinimą / tyrimą), o ne bandant „išradinėti“ naujus būdus, kaip pagąsdinti patirties neturinčius paprastus žmones, dirbtinai išsigalvojant tariamus administracinius nusižengimus ir išrašinėjant nutarimus už tyčiniam mokesčių slėpimui užkardyti skirtų ANK nuostatų tariamus pažeidimus. Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir apskritai neskirti Pareiškėjui jokios nuobaudos, kadangi šiuo atveju akivaizdu, kad pati ginčo situacija susidarė VMI aplaidžiai vykdant savo funkcijas, vengiant mokesčių administratoriaus pareigų vykdymo, piktnaudžiaujant įgaliojimais ir procedūromis. Net ir po to, kai Pareiškėjas pirmą kartą pateikė skundą dėl pirminio VMI 2023 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ir nurodė akivaizdžias VMI klaidas, VMI nesiėmė jokių veiksmų savo veiklos trūkumams ištaisyti, ir toliau prieš Pareiškėją remiasi akivaizdžiai klaidingomis faktinėmis aplinkybėmis, neteisingai ir nekompetentingai taiko mokesčių teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas negali būti baudžiamas už tai, kad VMI vengdama pareigų vykdymo iki šiol taip ir nesugebėjo žmogui pateikti tikslios ir teisingos informacijos būtinos tinkamai užbaigti (duomenys neskelbtini) deklaracijų pildymą (b. l. 1-3).

Institucija pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. įgalioto atstovo advokato P. G. skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Pareiškėjas skunde nurodo, kad Nutarimas priimtas nesant pažeidimo, nurodyto ANK 192 straipsnio 1 dalyje, Nutarime nurodyta neteisinga informacija apie (duomenys neskelbtini) deklaracijoje tariamai nedeklaruotas gyventojų pajamų mokesčio sumas, Pareiškėjo veika gali būti kvalifikuota tik pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį ir, kad yra pagrindas Pareiškėjo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti nuobaudos. Institucija susipažinusi su Pareiškėjo skundu mano, kad skundas nepagrįstas. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistas Pareiškėjui 2023 m. rugsėjo 18 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. stebėsenos metu dėl Pareiškėjo mokestinių prievolių vykdymo nustatė, kad Pareiškėjas pagal 2015 m. balandžio 23 d. paskolos sutartį iš (duomenys neskelbtini) piliečio M. V. D. M. gavo 110 000 EUR paskolą ir kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo apskaičiavo ir išmokėjo palūkanas 2019 m. – 5 053,50 Eur, 2020 m. – 4 026,00 Eur, 2021 m. – 6 338,00 Eur, 2022 m. – 6 403,50 Eur, todėl privalėjo pateikti mokesčių administratoriui už kiekvieno mėnesio mokestinį laikotarpį Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)) iki kito mėnesio 15 dienos, jose deklaruoti išmokėtas palūkanas ir išskaičiuotą nuo GPM, tačiau Pareiškėjas deklaracijų nepateikė. 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. liepos 11 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d. Pareiškėjui buvo priminta ir nurodyta deklaruoti palūkanas. Deklaracijos pateiktos 2023 m. rugpjūčio 28 d., tačiau pateiktose deklaracijose nurodyti neteisingi duomenys, deklaracijose neapskaičiuotas mokėtinas GPM. Tuo Pareiškėjas, būdamas mokestį išskaičiuojantis asmuo, įrašydamas duomenis pateiktose mokesčių administratoriui pajamų mokesčio deklaracijose žinant, kad jie neteisingi ir siekiant išvengti pajamų mokesčio 3273,15 Eur (2019 m. – 758,03 EUR (5 053,50 X 15%), 2020 m. – 603,90 EUR (4 026,00 X 15%), 2021 m. – 950,70 EUR (6 338,00 X 15%), 2022 m. – 960,52 Eur (6 403,50 X 15%)), kurių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (400X50 = 20000), pažeidė 2004 m. balandžio 13 d. MAĮ 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą ir 2002 m. liepos 2 d. GPMĮ 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 3 dalį ir 24 straipsnio 2 dalį. Institucija išnagrinėjo Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą ir 2023 m. spalio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-645-2023 pagal ANK 187 straipsnio 4 dalį paskyrė 1000 Eur baudą. Administracinio nusižengimo protokolas Pareiškėjui buvo surašytas ir nutarimas priimtas Pareiškėjui nedalyvaujant. Pareiškėjas su Institucijos nutarimu nesutiko ir apskundė nutarimą Vilniaus miesto apylinkės teismui per Instituciją. Skunde Pareiškėjas nurodė, kad apskaičiuotas ir išmokėtas palūkanas nuo gautos paskolos deklaravo tinkamai, mokėtino mokesčio neapskaičiavo ir pateiktose deklaracijose nenurodė, nes, Pareiškėjo nuomone, pajamos yra neapmokestinamos. Tikslo deklaracijose nurodyti neteisingus duomenis ir siekti išvengti pajamų mokesčio mokėjimo neturėjo, todėl šiuo atveju ANK 187 straipsnio 4 dalis nuostata negali būti taikoma, nes nėra būtino elemento – nėra neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ir ar turtą, žinant, kad jie neteisingi, pateikimo. ANK 625 straipsnio (Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusios institucijos sutikimas su skundu) numatyta, kad nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, nepažeisdama šio kodekso 622 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino, gali visiškai ar iš dalies sutikti su skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, panaikinti skundžiamą nutarimą ir, netaikydama šio kodekso 616 straipsnyje nurodytų procedūrų, priimti naują nutarimą išnagrinėtoje administracinio nusižengimo byloje. Institucija susipažino su Pareiškėjo skundu, įvertino skunde Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, iš dalies sutiko su skundu ir, vadovaudamasi ANK 625 straipsniu, išnagrinėjo Pareiškėjo administracinę bylą Nr. VMI-ANR_N-645-2023 iš naujo ir priėmė naują Nutarimą, kuriuo Pareiškėjui administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-696-2023 pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį paskyrė 220 Eur baudą. Institucija atsižvelgė į Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Pareiškėjas pateiktose deklaracijose apie apskaičiuotas palūkanas (nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautas pajamas) nurodė teisingus duomenis, byloje nesurinkta pakankami duomenų, kad Pareiškėjas padarė ANK 187 straipsnio 4 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl Pareiškėjas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalėjo nuo palūkanų apskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį ir jį deklaracijose deklaruoti (apie ką jam buvo ne kartą priminta), tačiau Pareiškėjas pajamų mokesčio GPM nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo, tokiu būdu pažeidė apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką ir, todėl išnagrinėjus Pareiškėjo administracinę bylą iš naujo, Pareiškėjo veiką buvo perkvalifikuota iš ANK 187 straipsnio 4 dalies į ANK 192 straipsnio 1 dalį. 2015 m. balandžio 23 d. paskolos sutartyje nurodyta, kad Pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) piliečio M. V. D. M. gavo 110 000 EUR paskolą. Iš „(duomenys neskelbtini) “ AB išrašo matyti, kad Pareiškėjas grąžino M. V. D. M. paskolos dalį su palūkanomis: 2019 m. – 5 053,50 Eur, 2020 m. – 4 026,00 Eur, 2021 m. – 6 338,00 Eur, 2022 m. – 6 403,50 Eur. Iš Pareiškėjo pateiktų mokesčių administratoriui pajamų mokesčio deklaracijų už 2019 m. – 2022 m. mokestinius laikotarpius matyti, kad Pareiškėjas deklaracijose deklaravo apskaičiuotas palūkanas, tačiau nedeklaravo 3 273,15 EUR: 2019 m. – 758,03 Eur (5 053,50 X 15%), 2020 m. – 603,90 Eur (4 026,00 X 15%), 2021 m. – 950,70 Eur (6 338,00 X 15%), 2022 m. – 960,52 Eur (6 403,50 X 15%) privalomų apskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokesčio sumų nuo palūkanų. Iš Elektroninio deklaravimo sistemos duomenų bazės matyti, kad Pareiškėjas pateikė pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 m. – 2022 m. mokestinius laikotarpius 2023 m. rugpjūčio 28 d. MAĮ 8 straipsnio (Teisingumo ir visuotinio privalomumo principas) 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. MAĮ 40 straipsnio (Mokesčių mokėtojo pareigos) 1 punkte, 4 punkte ir 5 punkte nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę; teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais; laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. Pabrėžtina, kad mokesčių įstatymai, o ne mokesčių administratoriaus veiksmai įtvirtina Pareiškėjo pareigą tinkamai deklaruoti ir laiku mokėti mokesčius. Pareiškėjas, kaip atsakingas mokesčių mokėtojas, privalo laiku išsiaiškinti deklaravimo tvarką ir deklaruoti bei sumokėti mokesčius mokesčių įstatymų nustatytu terminu. Todėl nepagrįstas Pareiškėjo argumentas, kad mokesčių administratorius privalo rinkti Pareiškėjo deklaracijų pildymui reikalingą informaciją. GPMĮ 22 straipsnio (Pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką) 2 dalyje nustatyta, kad A klasės pajamoms priskiriamos: 1) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas ir pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. GPMĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad B klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos; 2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos. GPMĮ 23 straipsnio (Pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka) 3 dalyje nustatyta, kad Nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos. GPMĮ 24 str. (Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos) 1 d. nustatyta, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas. GPMĮ 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos. Mėnesinę deklaraciją (duomenys neskelbtini) VMĮ privalo pateikti Lietuvos įmonės, užsienio įmonės, vykdančios veiklą per nuolatines buveines Lietuvoje, nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, vykdantys individualią veiklą per nuolatines bazes Lietuvoje, nuolatiniams ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams 2018 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių atitinkamą mėnesį pinigais ir/arba natūra išmokėję: A klasės apmokestinamąsias išmokas ir B klasės išmokas, nuo kurių išskaičiavo ir / arba savo lėšomis sumokėjo pajamų mokestį, tačiau GPMĮ nuostatas neturėjo prievolės išskaičiuoti ir / arba savo lėšomis sumokėti pajamų mokesčio. Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos pildymo, pateikimo bei tikslinimo tvarka nustatyta VMI prie Lietuvos Respublikos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Nepagrįstas Pareiškėjo argumentas, kad (duomenys neskelbtini) nėra skirta apmokestinamųjų pajamų deklaravimui ir mokesčių apskaičiavimui, o skirta deklaruoti išmokas. Tiek pačios formos pavadinimas, tiek Taisyklių 3 punkte nuostatos, kad mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formoje deklaruojamos išmokėtos išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamų mokesčiu apmokestinamoms pajamoms, leidžia daryti išvadą, kad deklaracija skirta pajamoms deklaruoti. Taisyklių 10.2. bei 10.3 punktu nuostatos nurodo, kad (duomenys neskelbtini) formoje turi būti įrašoma išmokas išmokėjusio asmens lėšomis išskaičiuota ir/arba sumokėta pajamų mokesčio suma, t. y. minėtoje formoje privaloma apskaičiuoti aukščiau nurodyta GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuota GPM suma. Pareiškėjo argumentai dėl Inspekcijos netinkamai taikomų mokesčių teisės aktų, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių (toliau – ir DAIS) ir dėl neteisingos informacijos apie Pareiškėjo neapskaičiuotą ir nesumokėtą GPM taip pat yra nepagrįsti. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai išmokėdami palūkanas ne Lietuvos rezidentui (ne nuolatiniam Lietuvos gyventojui) nuo išmokamos palūkanų sumos turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį. Aplinkybės, kad palūkanas pagal paskolos sutartį gavęs paskolą suteikęs asmuo – užsienio pilietis, nėra nuolatinis Lietuvos gyventojas, Pareiškėjas neginčija. Išmokėdami palūkanas, nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo jų sumos išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka pajamų mokestį, naudodamas GPMĮ nustatytą mokesčio tarifą. Jeigu palūkanos išmokamos užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva sudariusi ir taiko DAIS, rezidentams, gali būti taikomas atitinkamoje sutartyje nustatytas mažesnis pajamų mokesčio tarifas. Tačiau DAIS numatytą mokesčio tarifą palūkanas išmokėjęs asmuo gali pritaikyti turėdamas pateiktą užsienio valstybės rezidento prašymą sumažinti išskaičiuojamą mokestį (FR0021 forma). Pareiškėjas nepateikė svarių įrodymų ir dokumentų, jų neturi ir Inspekcija, kurie pagrįstų DAIS taikymą Pareiškėjo išmokėtoms palūkanoms. Todėl Inspekcija tinkamai ir pagrįstai nurodė Pareiškėjui apmokestinti jo išmokėtas palūkanas taikant GPMĮ nustatytą 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. ANK 2 straipsnio (Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos) 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. ANK 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. ANK 192 straipsnio (Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas) 1 dalyje nustatyta, kad Apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo ANK 34 straipsnio (Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą) 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Įvertinus aukščiau išdėstytą, Pareiškėjo veiksmai, kai jis pavėluotai, po Institucijos daugkartinių pranešimų, pateiktose (duomenys neskelbtini) deklaravo ne Lietuvos rezidentui išmokėtas palūkanas (t. y. ne Lietuvos rezidento gautas A klasės pajamas) ir 0 (nulį) Eur GPM nuo jų, t. y. pažeisdamas GPMĮ ir Taisyklių nustatytą GPM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo tvarką nuo palūkanų sumų apskritai neapskaičiavo ir nedeklaravo mokėtino GPM, visiškai atitinka ANK 192 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Taip pat pažymėtina, kad administracinės atsakomybės pritaikymas Pareiškėjui neužkerta kelio Institucijai ateityje apskaičiuoti mokesčių MAĮ nustatyta tvarka, pradėjus Pareiškėjo atžvilgu kontrolės veiksmą. Institucija, nagrinėdama Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, pilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo Pareiškėjo padarytą pažeidimą, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai priėmė nutarimą Pareiškėjui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 192 straipsnio 1 dalyje skirti 220 Eur baudą (b. l. 80-87).

Iš Elektroninio deklaravimo sistemos duomenų bazės matyti, kad Pareiškėjas pateikė pajamų mokesčio deklaracijas už 2019 m. – 2022 m. mokestinius laikotarpius 2023 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 34-72).

Iš 2023 m. spalio 24 d. Sąskaitos faktūros serija (duomenys neskelbtini) matyti, kad advokatas P. G. už teisinių paslaugų suteikimą, o būtent – skundo dėl VMI administracinio nutarimo 2023 m. spalio 12 d., Nr. VMI-ANR_N-645-2023 parengimą, 500,00 Eur vertės, bei atstovavimą teismo posėdžio metų, 100,00 Eur vertės, J. A. išrašė 600,00 Eur vertės sąskaitą faktūrą, viso mokėti su PVM – 726,00 Eur (b. l. 5).

Iš „(duomenys neskelbtini)“ AB 2023 m. spalio 25 d. mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. A. už teisinių paslaugų suteikimą, o būtent – skundo dėl VMI administracinio nutarimo 2023 m. spalio 12 d., Nr. VMI-ANR_N-645-2023 parengimą, 500,00 Eur vertės, bei atstovavimą teismo posėdžio metų, 100,00 Eur vertės, viso mokėti su PVM – 726,00 Eur, advokatui P. G. sumokėjo 726,00 Eur (b. l. 6).

Teismo posėdžio metu J. A. palaikė skunde išdėstytus motyvus.

III. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 192 straipsnio 1 dalyje padarymo

J. A. įgalioto atstovo advokato P. G. skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamu atveju Institucija 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. VMI- ANR_N- 645-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ) Pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 187 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistas 2023 m. rugsėjo 18 d. stebėsenos metu J. A. mokestinių prievolių vykdymo nustatė, kad J. A. pagal 2015 m. balandžio 23 d. paskolos sutartį iš (duomenys neskelbtini) piliečio M. V. D. M. gavo 110 000 Eur paskolą ir kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo apskaičiavo ir išmokėjo palūkanas 2019 m. – 758,03 Eur (5 053,50 X 15%), 2020 m. – 603,90 Eur (4 026,00 X 15%), 2021 m. – 950,70 Eur (6 338,00 X 15%), 2022 m. – 960,52 Eur (6 403,50 X 15%), todėl privalėjo pateikti mokesčių administratoriui už kiekvieno mėnesio mokestinį laikotarpį Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas (forma (duomenys neskelbtini)) iki kito mėnesio 15 dienos, tačiau nepateikė. 2023 m. balandžio13 d., 2023 m. gegužės 11 d., 2023 m. liepos 11 d., 2023 m. rugpjūčio 18 d. J. A. buvo priminta ir nurodyta deklaruoti palūkanas. Deklaracijos pateiktos 2023 m. rugpjūčio 28 d., tačiau pateiktose deklaracijose nurodyti neteisingi duomenis, deklaracijose neapskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis. Tuo J. A., būdamas mokestį išskaičiuojantis asmuo, įrašydamas duomenis pateiktose mokesčių administratoriui pajamų mokesčio deklaracijose žinant, kad jie neteisingi ir siekiant išvengti pajamų mokesčio 3 273,15 Eur, kurių suma neviršija keturių šimtų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (400X50=20000), pažeidė MAĮ 8 straipsnio 1 dalį, 40 straipsnio 1 punktą, 4 punktą, 5 punktą ir GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies, 23 straipsnio 3 dalies ir 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui paskirta 1000,00 Eur dydžio bauda (b. l. 12 antra pusė – 14).

Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas P. G. nesutikdamas su 2023 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. VMI-ANR_N-645-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ), Vilniaus miesto apylinkės teismui padavė skundą, kuriuo prašė pastarąjį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b. l. 15-17).

Institucija, atsižvelgiant į Pareiškėjo įgalioto atstovo advokato skunde nurodytas aplinkybes ir į tai, kad Pareiškėjas pateiktose deklaracijose apie apskaičiuotas palūkanas (nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautas pajamas) nurodė teisingus duomenis, o taip pat, kad nenuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl Pareiškėjas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalėjo nuo palūkanų apskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį ir jį deklaracijose deklaruoti, tačiau Pareiškėjas pajamų mokesčio GPMĮ nustatyta tvarka neapskaičiavo, tokiu būdu pažeidė apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką, todėl Institucija Nutarimu Pareiškėjo veiką perkvalifikavo iš ANK 187 straipsnio 4 dalies į ANK 192 straipsnio 1 dalį ir minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui paskyrė 220,00 Eur dydžio baudą (b. l. 7-9).

Pareiškėjo įgaliotas atstovas advokatas P. G. Vilniaus miesto apylinkės teismui 2023 m. lapkričio 30 d. pateiktame skunde nurodo, kad Nutarime yra netinkamai kvalifikuota J. A. veika, nes pritaikyta neteisinga ANK nuostata – Pareiškėjui ANK 192 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, kadangi ANK 187 straipsnio 1 dalis yra tiksliau Pareiškėjo veiką atitinkanti nuostata, kas sudaro pagrindą skundžiamą Nutarimą naikinti dėl neteisingos veikos kvalifikacijos.

ANK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotas pateikimas mokesčių administratoriui ar nepateikimas, neteisingų duomenų įrašymas į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo Nutarimas priimtas už apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimą, o ne už turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas, todėl J. A. veiką perkvalifikuoti iš ANK 192 straipsnio 1 dalies į ANK 187 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

Kaip matyti iš teismui pateiktų įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje bei Pareiškėjo įgalioto atstovo advokato pateikto skundo turinio, tam, kad J. A. veiką galima būtų perkvalifikuoti pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti: arba turto ir (ar) pajamų deklaravimo tvarkos pažeidimą, arba turto ir (ar) pajamų deklaracijų arba kitų su turtu ir (ar) pajamomis susijusių ataskaitų pavėluotą pateikimą mokesčių administratoriui ar nepateikimą, arba neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas turto ir (ar) pajamų deklaracijas arba kitas ataskaitas. Tačiau nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės nenustatytos. Tai patvirtina ir 2023 m. spalio 26 d. pateiktame skunde nurodomi Pareiškėjo argumentai, o būtent – ,kad apskaičiuotas ir išmokėtas palūkanas nuo gautos paskolos deklaravo tinkamai, mokėtino mokesčio neapskaičiavo ir pateiktose deklaracijose nenurodė, nes, pajamos yra neapmokestinamos, todėl Institucija išnagrinėjusi minėtą skundą ir nenustačiusi J. A. tikslo deklaracijose nurodyti neteisingus duomenis bei siekio išvengti pajamų mokesčio mokėjimo, jo veiką perkvalifikavo į ANK 192 straipsnio 1 dalį.

ANK 192 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos pažeidimą.

ANK 192 straipsnio 1 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, taigi administracinei atsakomybei kilti pakanka vien paminėtos veikos atlikimo. Administracinė atsakomybė už nurodyto nusižengimo padarymą gali atsirasti esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltės formai.

Ši teisės norma yra blanketinė, kadangi apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarkos yra nustatytos kitais teisės aktais.

Pastebėtina, kad GPMĮ 22 straipsnyje yra reglamentuotas pajamų priskyrimas klasėms pagal mokesčio mokėjimo tvarką. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. Šio įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad A klasės pajamoms priskiriamos: 1) šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nenurodytos iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos pajamos, įskaitant iš šių asmenų gautas sporto veiklos, atlikėjo veiklos pajamas, gyventojų individualios ir ne individualios veiklos pajamas už parduotą arba kitaip perleistą nuosavybėn nenukirstą mišką, apvaliąją medieną, atliekas, taip pat nenuolatinių Lietuvos gyventojų gautas palūkanas ir pajamas, gautas už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje, arba kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, ir 2) iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis.

Aptariamo GPMĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad B klasės pajamoms priskiriamos: 1) iš Lietuvos vieneto, iš užsienio vieneto per jo nuolatinę buveinę ir iš nenuolatinio Lietuvos gyventojo per jo nuolatinę bazę gautos azartinių lošimų ir loterijų laimėjimų pajamos, pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitą, kai šių paslaugų teikimą nustato Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymas, neribotos civilinės atsakomybės vieneto dalyvio, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šio neribotos civilinės atsakomybės vieneto, mažosios bendrijos nario, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, pajamos, gautos iš šios mažosios bendrijos, pajamos iš išvestinių finansinių priemonių realizavimo, šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nenurodytos individualios veiklos pajamos, pajamos iš ne individualios veiklos turto ir individualios veiklos turtui priskirto nekilnojamojo pagal prigimtį daikto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, taip pat nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos palūkanos; 2) kitos A klasei nepriskiriamos pajamos.

Taip pat paminėtina, kad GPMĮ 23 straipsnyje yra reglamentuota pajamų mokesčio iš A klasės pajamų apskaičiavimo, išskaičiavimo ir sumokėjimo tvarka. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys nuo išmokų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų gyventojo A klasės pajamoms, išmokėtų iki atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotą pajamų mokestį privalo sumokėti į biudžetą iki to paties mėnesio 15 dienos, o nuo išmokų, išmokėtų po atitinkamo mokestinio laikotarpio mėnesio 15 dienos, išskaičiuotas pajamų mokestis turi būti sumokėtas iki to paties mėnesio paskutinės dienos.

Minėto GPMĮ 24 straipsnio. „Pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos“ 1 dalyje nurodoma, kad mokestį išskaičiuojantis asmuo, mokestiniu laikotarpiu išmokėjęs išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo deklaruoti išmokėtas išmokas, išskaičiuotą ir sumokėtą pajamų mokestį pateikdamas deklaracijas, aptariamo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pajamų mokesčio, išskaičiuoto iš A klasės pajamų, deklaracijos yra mėnesinės ir metinės. Mėnesinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra ir centrinio mokesčio administratoriaus nustatytais atvejais kiekvienam gyventojui per tą mėnesį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto pajamų mokesčio suma, pateikiama už kiekvieną mokestinio laikotarpio mėnesį iki mokestinio laikotarpio kito mėnesio 15 dienos. Metinė deklaracija, kurioje deklaruojama bendra per mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma ir kiekvienam gyventojui per tą mokestinį laikotarpį išmokėtų išmokų, priskirtų apmokestinamosioms ir neapmokestinamosioms pajamoms, išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio suma, pateikiama už mokestinį laikotarpį iki kito mokestinio laikotarpio antrojo mėnesio 15 dienos.

Nors administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. įgaliotas atstovas advokatas P. G. pateiktame skunde ginčija pažeidimo sudėtį nurodydamas, kad skundžiamas Nutarimas netinkamai kvalifikuotas, nes Institucija pritaikė neteisinga ANK nuostatą, todėl Pareiškėjui ANK 192 straipsnio 1 dalis negali būti taikoma, o (duomenys neskelbtini) deklaracijos nėra skirtos apmokestinamųjų pajamų deklaravimui – (duomenys neskelbtini) forma yra skirta deklaruoti A klasei priskiriamas išmokas, o ne apmokestinamojo asmens pajamas, (duomenys neskelbtini) forma taip pat nėra deklaracija skirta „mokesčių ar kitų įmokų“ apskaičiavimui, todėl pastarosios pavėluotas pateikimas, neteisingas užpildymas gali būti kvalifikuotinas ne pagal ANK 192 straipsnio 1 dalį, bet tik pagal ANK 187 straipsnio 1 dalį, kadangi ANK 187 straipsnio 1 dalis yra tiksliau Pareiškėjo veiką atitinkanti nuostata, vis dėlto teismas su šiais advokato teiginiais negali sutikti.

Aptartų ANK normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos gyventojo gautos palūkanos už suteiktą paskolą pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamos A klasės pajamoms, todėl Pareiškėjas, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, privalėjo nuo palūkanų apskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį ir jį deklaracijose deklaruoti, tačiau pastarasis pajamų mokesčio GPM nustatyta tvarka neapskaičiavo ir nesumokėjo, tokiu būdu pažeidė apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimo arba mokesčių ar kitų įmokų apskaičiavimo, mokėjimo tvarką.

Taip pat pritartina ir Institucijos nuomonei, jog nepagrįstas Pareiškėjo argumentas, kad GPM 313 forma nėra skirta apmokestinamųjų pajamų deklaravimui ir mokesčių apskaičiavimui, o skirta deklaruoti išmokas. Tiek pačios formos pavadinimas, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2017 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA- 121 „Dėl Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formos ir jos užpildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ 3 punkte nuostatos, kad mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (duomenys neskelbtini) formoje deklaruojamos išmokėtos išmokos, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamų mokesčiu apmokestinamoms pajamoms, leidžia daryti išvadą, kad deklaracija skirta pajamoms deklaruoti. Minėto įsakymo 10.2. bei 10.3 punktu nuostatos nurodo, kad (duomenys neskelbtini) formoje turi būti įrašoma išmokas išmokėjusio asmens lėšomis išskaičiuota ir/arba sumokėta pajamų mokesčio suma, t. y. minėtoje formoje privaloma apskaičiuoti aukščiau nurodyta GPMĮ nustatyta tvarka apskaičiuota GPM suma.

Teismui, įvertinus anksčiau aptartus duomenis, juos sugretinus su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įstatyminio atstovo advokato skundo turiniu, pripažintina, kad šioje dalyje skundas netenkintinas.

Iš skundžiamo Nutarimo taip pat matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto J. A. įgaliotas atstovas advokatas P. G. pateiktame skunde ginčija ir Nutarime nurodyta akivaizdžiai neteisingą informaciją apie Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) deklaracijose tariamai nedeklaruotas gyventojų pajamų mokesčio sumas. Skunde nurodoma, kad Institucijos, veiksmai laikytini itin nekompetentingais, nes Pareiškėjas negali būti kaltinamas tuo, kad į (duomenys neskelbtini) deklaracijas neįrašė VMI nurodytų duomenų, kurie akivaizdžiai yra neteisingi. Institucija nutarime daro šiurkščią mokesčių administravimo klaidą teigdama, kad Pareiškėjas turėjo išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. GPM nuo (duomenys neskelbtini) piliečiui išmokėtų palūkanų sumų. Tik nustačius, kurios šalies rezidentas yra užsienio pilietis, galima konstatuoti, kad tas asmuo apskritai yra užsienio gyventojas. Nustačius, kurios šalies gyventoju laikomas užsienio pilietis, tiksli mokėtina mokesčio suma gali būti apskaičiuota tik taikant Lietuvos ir atitinkamos užsienio valstybės pasirašytą sutartį dėl pajamų ir kapitalo apmokestinimo. Atkreipia dėmesys į tai, kad užsienio asmeniui suteiktų palūkanų apmokestinimą reglamentuoja Lietuvos ir užsienio valstybės (priklausomai nuo to, kurios iš šalių mokestinis rezidentas yra paskolą suteikęs asmuo) dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, kurios numato, kad Lietuvoje išmokamoms palūkanoms maksimalus leidžiamas mokestis gali būti tik 10 proc., o ne 15 proc., kaip nurodoma Nutarime. Pareiškėjas nėra mokesčių administratorius ar mokesčių specialistas. VMI turi vykdyti savo, kaip mokesčių administratoriaus pareigas, surinkti informaciją apie, tai kurios šalies mokesčių rezidentu yra laikomas Nutarime minimas užsienio pilietis, ir atitinkamai nurodyti, kuri dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis šiuo atveju taikytina, tiksliai paskaičiuoti ir nurodyti (duomenys neskelbtini) formose deklaruotinas išskaičiuotino GPM sumas.

Aptariamu atveju paminėtina, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai išmokėdami palūkanas ne Lietuvos rezidentui (t. y. ne nuolatiniam Lietuvos gyventojui) nuo išmokamos palūkanų sumos turi apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį. Išmokėdami palūkanas, nuolatiniai Lietuvos gyventojai nuo jų sumos išskaičiuoja ir į Lietuvos Respublikos biudžetą sumoka pajamų mokestį, naudodamas GPMĮ nustatytą mokesčio tarifą. Jeigu palūkanos išmokamos užsienio valstybių, su kuriomis Lietuva sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių, rezidentams, gali būti taikomas atitinkamoje sutartyje nustatytas mažesnis pajamų mokesčio tarifas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių numatytą mokesčio tarifą palūkanas išmokėjęs asmuo gali pritaikyti turėdamas pateiktą užsienio valstybės rezidento prašymą sumažinti išskaičiuojamą mokestį (FR0021 forma).

Kadangi šiuo nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nepateikė Institucijai įrodymų ir dokumentų, kurie pagrįstų dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių taikymą, todėl pagrįstai Pareiškėjo išmokėtoms palūkanoms buvo taikomas GPMĮ nustatytas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Pažymėtina, kad MAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. MAĮ 40 straipsnio 1, 4 ir 5 punktuose nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais ir laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus. MAĮ 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi. Pažymėtina, kad MAĮ 66 ir 73 straipsniuose įtvirtina, kad mokesčio deklaravimas – apskaičiavimas ir deklaracijos pateikimas – yra savarankiškas mokesčio mokėtojo veiksmas, todėl šio veiksmo negali atlikti mokesčių administratorius, o deklaracijos pateikimas sukelia pasekmes pačiam mokesčio mokėtojui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija byloje surinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo J. A. kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai individualizavo ir paskyrė jam nuobaudą, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

IV. Dėl proceso išlaidų

Byloje buvo pateiktas prašymas J. A. naudai priteisti patirtas 726,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro: skundo dėl VMI administracinio nutarimo 2023 m. spalio 12 d., Nr. VMI-ANR_N-645-2023 parengimas, 500,00 Eur vertės, bei atstovavimas teismo posėdžio metų, 100,00 Eur vertės, viso mokėti su PVM – 726,00 Eur (b. l. 5).

ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK nuostatos). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu pripažinta, kad BPK 106 straipsnyje (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) nustatytas specialus teisinis reguliavimas, pagal kurį atlyginamos asmens turėtos išlaidos advokato paslaugoms, ir kad šis straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. ANK 666 straipsnio 2 dalyje (2022 m. balandžio 12 d. įstatymu Nr. XIV-1012) buvo įtvirtinta nuostata, jog atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą konstitucinę jurisprudenciją, teismas galėtų spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, kurias J. A. patyrė dėl advokato pagalbos administracinio nusižengimo byloje, tik tuo atveju, jei teisena J. A. atžvilgiu būtų nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, tačiau šiuo konkrečiu atveju administracinio nusižengimo byla ne nutraukiama, todėl teismas, vadovaudamasis ANK 666 straipsnio 2 dalimi, neturi pagrindo priteisti J. A. jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, todėl toks prašymas paliktas nenagrinėtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. A. įgalioto atstovo advokato P. G. skundo netenkinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skyriaus 2023 m. lapkričio 13 d. nutarimą Nr. VMI-ANR_N-696-2023 (ROIK: (duomenys neskelbtini) ) palikti nepakeistą.

Netenkinti įgalioto atstovo advokato P. G. prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.