Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3495-823/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl draudimo išmokos ir delspinigių priteisimo, tretieji asmenys bankrutavusi viešoji įstaiga „Gyvybės versmė“, Europos socialinio fondo agentūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Projekto vykdytojui iškėlus bankroto bylą ir jam nebevykdant Projekto veiklų, jis nepateikė galutinio mokėjimo prašymo, vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktu. Europos socialinio fondo agentūra, įvertinusi projekto vykdytojui išmokėtas lėšas ir tinkamai panaudotomis pripažintas išlaidas, nustatė, kad jam išmokėta didesnė lėšų suma nei būtina Projektui įgyvendinti. Ieškovas 2011-06-16 patvirtino siūlomų grąžinti lėšų formą, kurioje numatyta, kad projekto vykdytojas per 60 kalendorinių dienų nuo minėtos formos patvirtinimo datos privalo pervesti į ieškovo sąskaitą 250 000 Lt išmokėto avanso. Ši forma kaip priedas buvo išsiųsta Projekto vykdytojui ieškovo 2011-06-17 raštu Nr. (21.107-82)SD - 3846. Šiame rašte taip pat buvo numatyta, kad už pavėluotą lėšų grąžinimą Projekto vykdytojui nuo 2011-08-16 bus skaičiuojami delspinigiai. 2011-12-31 priskaičiuota delspinigių suma yra 10 350 Lt.

Ieškovas yra pareiškęs Projekto vykdytojui 180 909,45 Lt kreditorinį reikalavimą. Galutinio mokėjimo prašymo, kuriuo būtų atsiskaitoma už Projekto vykdytojui išmokėtas avanso lėšas, pateikta nebuvo. Toks mokėjimo prašymas ir nebegalės būti pateiktas, kadangi Projekto vykdytojas yra likviduotas dėl bankroto.

Vadovaujantis Sutarties Bendrųjų sąlygų 4.2 punktu, kartu su avansiniais mokėjimo prašymais Projekto vykdytojas privalėjo pateikti finansų įstaigos ar draudimo įmonės garantiją arba laidavimą dėl avanso sumos. Ieškovui buvo pateikti atsakovo išduoti avanso laidavimo raštai bei atsakomybės laidavimo užtikrinant tinkamą prievolių įvykdymą savanoriškojo draudimo liudijimai. Kadangi ieškovas buvo informuotas apie Projekto vykdytojui iškeltą bankroto bylą ir susidariusią situaciją, nuspręsta dėl avanso lėšų grąžinimo kreiptis į atsakovą. Atsakovas 2011-08-23 raštu Nr. (06)-10.1/1639 nurodė, kad avanso lėšos nebus grąžinamos, nes, jo nuomone, Projekto vykdytojas avanso lėšas panaudojo tinkamai, o draudimo bendrovė atsako tik už tai, kad avanso lėšos būtų panaudotos pagal finansavimo ir administravimo sutartį. Su tokia atsakovo pozicija ieškovas nesutinka, kadangi vadovaujantis Projektų finansavimo ir administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 150 punktu ir Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punktu, Projekto vykdytojui baigus projekto veiklas ir pateikus galutinį mokėjimo prašymą, avansu išmokėtos sumos yra įvertinamos Projekto įgyvendinimo pabaigoje, pateikiant galutinį mokėjimo prašymą. Projekto vykdytojas Agentūrai nėra pateikęs galutinio mokėjimo prašymo su išlaidas pagrindžiančiais ir pateisinančiais dokumentais, todėl, atsižvelgiant į minėtas teisės aktų ir Sutarties nuostatas, avansas negali būti laikomas panaudotu tinkamai. Struktūrinių fondų valdymo ir informacinės sistemos duomenimis šiuo metu Projekto vykdytojui yra išmokėta 1 468 637,96 Lt, o mokėjimo prašymuose deklaruota ir pripažinta tinkamomis, t. y. deklaruotinomis Europos Komisijai - tik 1 218 637,96 Lt. Susidaro 250 000 Lt avansu išmokėtų, bet nedeklaruotų išlaidų skirtumas, kuris nebegali būti padengtas. Atsakovo išduotuose laidavimo raštuose numatyta sąlyga, kuri iš esmės reiškia draudiminį įvykį: draudėjas laikomas netinkamai panaudojęs avansą ir draudikas išmoka laidavimo raštuose nurodytą sumą, jeigu naudos gavėjo (šiuo atveju ieškovo) pareikalavimu draudėjas nepateikia įrodymų dėl avanso panaudojimo teisingumo, tokiu atveju preziumuojama, kad draudėjas avansą panaudojo ne pagal paskirtį.

Trečiasis asmuo Europos socialinio fondo agentūra su ieškiniu sutiko.

Trečiasis asmuo bankrutavusi VšĮ “Gyvybės versmė” atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Draudimo sutarties šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad bus apdraustos ne visos draudėjo prievolės pagal Finansavimo ir administravimo sutartį, o tik prievolės, susijusios su išankstiniu apmokėjimu. Tam, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju ir draudimo įmonei atsirastų pareiga mokėti draudimo išmoką, reikia nustatyti, kad draudėjas, pažeisdamas Sutarties sąlygas, būtų panaudojęs suteiktą avansą ne pagal paskirtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad avansą draudėjas panaudojo pagal paskirtį, kadangi projekto vykdytojas pasinaudojo Sutarties specialiųjų sąlygų 4.3 punkte numatyta galimybe prašyti papildomo avanso, o toks prašymas gali būti teikiamas tik po to, kai projekto vykdytojas išleidžia ne mažiau kaip 50 procentų avanso sumos ir pateikia mokėjimo prašymą už šią sumą. Įgyvendinančioji institucija, 2010 metais išmokėjusi projekto vykdytojui daugiau kaip milijoną litų, patikrino ir nustatė, kad projektas vykdomas tinkamai, išlaidos yra pagrįstos, avansas panaudotas tinkamai, nes pagal Taisyklių 117 p. būtent įgyvendinančioji institucija yra atsakinga už mokėjimo prašymų tikrinimą. Tinkamą avanso panaudojimą taip pat patvirtina Auditoriaus ataskaita (2010-01-29) dėl 2009-11-30 Tarpinio mokėjimo prašyme Nr. 3 deklaruotų 162 744,93 Lt išlaidų, kurios įgyvendinančioji institucija neginčijo, su ja sutiko. Europos socialinio fondo agentūros 2010-07-12 raštas Nr. ESF-10-SD-05495 patvirtina, kad su tarpiniu mokėjimo prašymu Nr. 007, gautu 2010-06-09, buvo įsisavinta 859 853,63 Lt. Taigi 250 000 Lt avansinės lėšos buvo įsisavintos.

Skirtingai nei konstatavo teismas, draudimo įmonės atsakomybė atsiranda būtent Taisyklių 149 punkto, reglamentuojančio avanso sugrąžinimo pagrindus ir dydžius, pagrindu. Nagrinėjamu atveju Projektas buvo pradėtas įgyvendinti ir buvo patirtos išlaidos, tai patvirtinama tuo, kad įgyvendinančioji institucija nepareikalavo grąžinti avanso ir tenkino eilinius mokėjimo prašymus toliau finansuojant projektą. Be to, įgyvendinančioji institucija, nustačiusi pažeidimą dėl neefektyvaus avanso panaudojimo, galėjo reikalauti grąžinti dalį avanso arba sumažinti mokėtiną sumą pagal pateiktą mokėjimo prašymą. Akivaizdu, kad bet kuriuo atveju, avanso panaudojimo tinkamumas turėjo būti išspręstas iki išmokėjimo pagal mokėjimo prašymus.

Teismas neteisingai pripažino, jog nėra teisinio pagrindo vadovautis laidavimo raštuose nurodyta sąlyga, kad draudimo įsipareigojimai mažėja avanso sumos ar jos dalies dydžiu, nurodytu draudėjo pateiktose ir naudos gavėjo įgalioto asmens patvirtintose tarpinio mokėjimo pažymose, kuriose nurodyta atliktų darbų vertė, nes ši laidavimo raštuose nurodyta nuostata yra esminė ir aiškiai apibrėžė draudimo sutarties šalių ir suinteresuotų asmenų tikruosius ketinimus ir draudimo apsaugos ribas, t. y. patvirtina aplinkybę, kad laiduota buvo už avanso panaudojimą, o ne už visos sutarties įvykdymą. Ieškovas pripažino pateiktus laidavimo raštus tinkamais, t. y. atitinkančiais Taisyklių 147 punktą, ir išmokėjo avansą. Nei ieškovas, nei draudėjas, niekada neginčijo šios laidavimo sutarties sąlygos. Priešingai, laidavimo raštai buvo naudojami pagal paskirtį, tiek teikiant prašymus avansui gauti, tiek išmokant avansą.

Ieškovas įrodinėja teisę į draudimo išmoką vadovaujantis savo neveikimu, nes įrodinėja netinkamą avanso panaudojimą, tačiau avanso tinkamą panaudojimą privalėjo užtikrinti pats ieškovas (mokėjimo prašymus gaudavo ne rečiau kaip 3 mėn., kartu su prašymais projekto vykdytojas pateikdavo išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų kopijas, apskaitos dokumentus. Taisyklių 118, 119, 120 p.).

Teismas neištyrė ieškovo pateiktų įrodymų, kurie patvirtina, kad ieškovas sumokėjo avansą nelaukiant nei prašymo sumokėti avansą, nei draudimo įmonės laidavimo raštų. Dokumentas „Valstybės iždo mokėjimo pavedimo turinys“ patvirtina, kad 50 000 Lt avansas buvo sumokėtas 2009-10-28. Avanso mokėjimo prašymas buvo pateiktas 2009-11-03, laidavimo raštas išduotas 2009-11-02. Šis įrodymas tik patvirtina, kad ieškovas nuolat pažeidinėjo teisės aktų reikalavimus ir tai suponuoja sąlygas numatytas CK 6.259 str., t. y., VĮ „Gyvybės versmė“ atleisti nuo atsakomybės, tuo pačiu ir laiduotoją, nes prievolė netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, trečiasis asmuo Europos socialinio fondo agentūra ir trečiasis asmuo (Projekto vykdytojas, draudėjas) VšĮ „Gyvybės versmė“ (Kauno apygardos teismas 2012-08-13 sprendimu įmonės veiklą pripažino pasibaigusia dėl bankroto, kuris įsiteisėjo 2012-09-13, o 2011-10-01 įmonė išregistruota iš Juridinių asmenų registro) 2009-09-01 sudarė trišalę Projekto „Asmenų, priklausomų nuo psichoaktyvių medžiagų, kūrybinio ir socialinio potencialo vystymas integracijos į darbo rinką procese“, projekto kodas VP1-1.3-SADM-02-K-02-014, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. VP1-1.3-SADM-02-K-02-014 (b. l. 7-23). Projekto biudžete nustatyta didžiausia Projekto tinkamų finansuoti išlaidų suma – 3 041 737 Lt (2.1 p.). Sutartyje numatyta, kad Projekto vykdytojui yra išmokamas avansas iki 30 proc., iki 912 521,10 Lt visų Projektui įgyvendinti skirtų Projekto finansavimo lėšų (bendrųjų sąlygų 4.2 p., specialiųjų sąlygų 5 p.). Šios sutarties pagrindu VšĮ „Gyvybės versmė“ pagal pateiktus 2009-10-22, 2009-11-03, 2009-12-15 avanso mokėjimo prašymus buvo išmokėtas 250 000 Lt avansas: 2009-10-28 – 50 000 Lt, 2009-11-11 – 100 000 Lt, 2009-12-29 – 100 000 Lt (b. l. 24-27). 2009-11-02 ir 2009-12-15 VšĮ „Gyvybės versmė“ ir atsakovas, vadovaudamiesi Sutarties sąlygomis, Projektų finansavimo ir administravimo taisyklėmis, sudarė Atsakomybės laidavimo užtikrinant tinkamą prievolių įvykdymą savanoriškojo draudimo sutartis 150 000 Lt draudimo sumai (b. l. 41) ir atitinkamai – 100 000 Lt sumai (b. l. 42), kuriose numatytas draudimo objektas – užsakovo patirti nuostoliai, susiję su draudėjo prievolės neįvykdymu. Jų pagrindu atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ 2009-11-02 ir 2009-12-15 išdavė avansinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo raštus AL 014581 ir AL 014615 (b. l. 39-40), kuriais užtikrino, kad Finansavimo ir administravimo sutartyje numatyta prievolė suteiktą avansą panaudoti pagal šią sutartį bus įvykdyta ir įvykdyta tinkamai. Atsakovas nurodė, kad sumokės naudos gavėjui – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai draudimo išmoką dėl patirtų nuostolių, neviršijančių iš viso 250 000 Lt, gavus naudos gavėjo raštišką pareikalavimą mokėti, pagal pateiktus dokumentus, pagrindžiančius reikalaujamos sumos dydį ir patvirtinančius, kad draudėjas pagal sutarties sąlygas suteiktą jam naudos gavėjo avansą panaudojo ne pagal pasirašytą sutartį. Taip pat pažymėjo, kad draudėjui naudos gavėjo ar draudiko pareikalavimu nepateikus įrodymų dėl avanso panaudojimo pagal sutartį, preziumuojama, kad draudėjas panaudojo avansą ne pagal sutartį.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2011-02-15 potvarkiu Nr. A3-11 sumažino Projekto vykdytojui VšĮ „Gyvybės versmė“ nustatytą didžiausią Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą 241 559,06 Lt; Europos socialinio fondo agentūrai pavedė išskaičiuoti iš sumų, mokėtinų pagal VšĮ „Gyvybės versmė“ pateiktus mokėjimo prašymus, jau kompensuotas su pažeidimu susijusias paramos lėšas – 180 909,45 Lt, nustačiusi, kad Projekto vykdytojas pažeidė Finansavimo ir administravimo sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1, 2.1.2, 2.1.6, 2.1.10, 2.1.11, 4.2 ir 4.5 punktų bei specialiųjų sąlygų 5.17.6 ir 5.17.12 punktų nuostatas (b. l. 28, 30-31). VšĮ „Gyvybės versmė“ 2011-03-16 raštu pateikė prašymą nutraukti projektą (b. l. 37). VšĮ „Gyvybės versmė“ Kauno apygardos teismo 2011-04-18 nutartimi iškelta bankroto byla (b. l. 33). Trečiasis asmuo Europos socialinio fondo agentūra, įvertinęs projekto vykdytojui išmokėtas lėšas ir tinkamai panaudotomis pripažintas išlaidas, 2011-06-16 patvirtino siūlomų grąžinti lėšų formą, kurioje nurodoma VšĮ „Gyvybės versmė“ grąžinti į ieškovo sąskaitą 250 000 Lt išmokėto avanso (b. l. 37). Dėl šios sumos išmokėjimo ieškovas 2011-07-14 raštu kreipėsi į atsakovą (b. l. 43). Atsakovas, 2011-07-26 raštu pareikalavęs papildomos informacijos (b. l. 45), ir ieškovui atsakius į šį raštą (b. l. 47), 2011-08-23 raštu informavo ieškovą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką (b. l. 50). Dėl nurodytos sumos priteisimo pareikštas reikalavimas nagrinėjamoje byloje. VšĮ „Gyvybės versmė“ vykdant projektą iš viso buvo išmokėta 1 468 637,96 Lt (įskaitant avansą). Deklaruotina Europos komisijai pripažinta 1 218 637,96 Lt suma (b. l. 56).

Kaip matyti iš bylos duomenų ir kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčas byloje kilo iš laidavimo draudimo teisinių santykių aiškinantis ar įvyko draudiminis įvykis, numatytas draudimo liudijimuose bei laidavimo raštuose. Išankstinio apmokėjimo panaudojimo laidavimo draudimo sutartimi trečiasis asmuo VšĮ „Gyvybės versmė“ ir atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ sulygo dėl draudimo išmokos mokėjimo sąlygų, kurioms esant draudimo išmoka turi būti mokama trečiajam asmeniui – ieškovui, todėl tokia sutartis iš esmės atitinka sutarties trečiojo asmens naudai požymius (CK 6.191 str., 6.987 str.). Pažymėtina, kad sutarties trečiojo asmens naudai sąlygos yra privalomos ir naudos gavėjui. Naudos gavėjas negali turėti daugiau teisių nei jo naudai sulygo pradinės sutarties šalys. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad draudikas pagal laidavimo draudimo sutartį atsako naudos gavėjui tik sutartyje numatytose ribose, neviršijant draudimo išmokos sumos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavęs, kokiomis sąlygomis atsakovas įsipareigojo sumokėti naudos gavėjui draudimo išmoką, jeigu nebus įvykdyta Finansavimo ir administravimo sutartimi numatyta prievolė naudoti avansą pagal pasirašytą sutartį, padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju įvykęs įvykis pripažintinas draudiminiu ir ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad atsakovas išmokėtų jam laidavimo draudimo raštuose nurodyto dydžio draudiminę išmoką. Sprendžiant dėl draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką, svarbu atsižvelgti į tai, kad draudimo įmonei pagal jai keliamus profesinės veiklos standartus priklauso tinkamai įvertinti visas aplinkybes, susijusias su atitinkama draudimo rizika, todėl labai svarbu kiek įmanoma individualizuoti, koks įvykis yra draudiminis. Kaip yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tais atvejais, kai nedraudžiamieji ir draudžiamieji įvykiai nėra apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, t. y. esant abejonių dėl esminių draudimo sutarties sąlygų, šios sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai. Be to, nustačius, kad naudos gavėjui pagal laidavimo draudimo sutartį buvo pateiktas tik laidavimo raštas, o su draudimo taisyklėmis supažindintas ne jis, o draudėjas, ginčijama laidavimo draudimo sutarties sąlyga aiškintina naudos gavėjo pagal laidavimo draudimo sutartį naudai (pvz., 2008-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2008). Atsakovas neginčija, kad jis turėjo galimybę susipažinti su Finansavimo ir administravimo sutartimi, Projekto išlaidų, tarp jų – avanso mokėjimo tvarka, Projekto finansavimą ir administravimą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl sudarytos laidavimo draudimo sutarčių ir laidavimo draudimo raštų sąlygos aiškintinos naudos gavėjo naudai. Taigi apibrėžęs laidavimo draudimo raštuose bei draudimo liudijimuose, kas yra draudiminis įvykis, atsakovas prisiėmė visą su tuo susijusią riziką.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas, ginčydamas Finansavimo ir administravimo sutarties, kurios šalimi jis nėra, sąlygą, numatančią avanso panaudojimą įgyvendinant Projektą, nepateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis ėmėsi visų priemonių, siekiant nustatyti, ar įvykis yra draudiminis ar ne. Nurodydamas, kad avansas buvo panaudotas pagal paskirtį, atsakovas nepateikė duomenų apie tai, kad būtų kreipęsis į tuo metu bankrutavusios įmonės bankroto administratorių kaip draudėją, siekdamas išsiaiškinti reikšmingas aplinkybes sprendžiant dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu, nors pagal Atsakomybės laidavimo, išduodant pasiūlymo, atlikimo, išankstinio apmokėjimo bei garantinio laikotarpio laidavimo raštus, draudimo taisykles Nr. 127 draudikas privalo reikalauti, kad draudėjas pateiktų jam visus draudėjo turimus su įvykiu susijusius dokumentus, reikalingus įvykio priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti (9.2 p.). Tuo tarpu, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas pateikė į bylą Projekto mokėjimo prašymų ataskaitą (b. l. 144), iš kurios matyti, kad 2009-10-16 bei 2009-11-03 išmokėtas avansas 50 000 Lt ir 100 000 Lt sumoms, 2009-12-02 prašoma mokėti tarpinė suma – 162 744,93 Lt, o patvirtinta suma bei išmokėtas finansavimas bei deklaruotina suma – 130 514,16 Lt sumai. 2010-02-22 prašoma mokėti tarpinė suma – 373 108,57 Lt, o patvirtinta suma bei išmokėtas finansavimas, deklaruotina suma – 354 425,13 Lt. 2010-04-19 prašoma mokėti tarpinė suma 83 000,13 Lt patvirtina bei tokiai sumai išmokėtas finansavimas ir tokia suma deklaruota. 2010-06-09 prašoma mokėti tarpinė suma – 329 925,36 Lt, patvirtinta bei deklaruotina suma – 291 914,21 Lt, išmokėtas finansavimas – 288 251,36 Lt. 2010-08-09 prašoma mokėti tarpinė suma – 232 537,91 Lt, patvirtina suma bei išmokėtas finansavimas, deklaruotina suma – 170 350,39 Lt, 2010-10-20 prašoma mokėti tarpinė suma – 213 801,60 Lt, patvirtinta suma bei išmokėtas finansavimas, deklaruotina suma – 192 096,79 Lt. 2010-12-09 prašoma mokėti tarpinė suma – 100 281,78 Lt, patvirtinta suma – 54 501,94 Lt, tačiau neišspręsti finansavimo bei deklaravimo klausimai. Tokie duomenys, atsižvelgiant į mokėjimus reglamentuojančias Projektų finansavimo ir administravimo taisykles, kurių pagrindu parengta Finansavimo ir administravimo sutartis, ir kuriomis pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, patvirtina ieškovo dėstomas aplinkybes apie tai, kad avansas buvo panaudotas ne pagal pasirašytą sutartį, kadangi už avanso panaudojimą atsiskaitoma Projekto įgyvendinimo pabaigoje, kai teikiamas galutinis mokėjimo prašymas. Tai išsamiai yra aptarta pirmosios instancijos teismo sprendime, todėl teisėjų kolegija, pritardama šiems motyvams, dėl jų plačiau nepasisako.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad laidavimo raštuose VšĮ „Gyvybės versmė“ ir atsakovas numatė svarbią sąlygą, kad draudėjui naudos gavėjo ar draudiko reikalavimu nepateikus įrodymų dėl avanso panaudojimo pagal sutartį, preziumuojama, kad draudėjas panaudojo avansą ne pagal sutartį. Kaip matyti iš bylos duomenų, naudos gavėjui kreipusis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo įvykus draudiminiam įvykiui, buvo pateikti pakankami įrodymai, patvirtinantys, kad avansas buvo panaudotas ne pagal sutartį, tuo tarpu draudikas, neigdamas savo pareigą išmokėti draudimo išmoką, nepateikė priešingų įrodymų, paneigiančių šią prezumpciją (CPK 178 str.), todėl jo pateiktais apeliaciniame skunde argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pakankamo pagrindo.

Teismas teisingai pažymėjo, kad nėra teisinio pagrindo vadovautis laidavimo raštuose nurodyta sąlyga, kad draudimo įsipareigojimai mažėja avanso sumos ar jos dalies dydžiu, nurodytu projekto vykdytojo pateiktose patvirtintose tarpinio mokėjimo pažymose, kuriose nurodyta atliktų darbų vertė, kadangi laidavimo raštas yra išduodamas laidavimo draudimo sutarties pagrindu ir į jį negali būti įtraukiami draudimo sutartyje nenumatyti draudimo įmonės atsakomybės apribojimai.

Atmestinas kaip nepagrįstas apelianto argumentas, kad avansas išmokėtas nelaukiant Projekto vykdytojo prašymo jį išmokėti. Paraiškoje aiškiai nurodyta, kad mokėjimo prašymas 50 000,00 Lt sumai įgyvendinančioje institucijoje buvo užregistruotas 2009-10-16, o mokėjimas atliktas 2009-10-28, išmokant 50 000 Lt avansą pagal pirmąjį prašymą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kadangi pagal Sutarties specialiųjų sąlygų 4.2 punktą ir Taisyklių 147 punktą pirma avanso suma galėjo būti išmokama be laidavimo rašto, kadangi ji siekė 50 000 Lt, o tokios sumos avansui, vadovaujantis Taisyklių 147 p., viešieji juridiniai asmenys (tokie, kaip projekto vykdytojas) laidavimo rašto teikti neturi.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako nustačiusi teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo peržiūrėjimu apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą, draudiminį įvykį bei pareigą mokėti draudimo išmoką, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atmetus apeliacinį skundą, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.