Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Živilei Dervaitienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nepilnametės kaltinamosios atstovei pagal įstatymą V. N., nukentėjusiosioms V. N., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui V. A., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: G. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, 9 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centro moksleivė, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikaltimų, numatytų baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., ir aprašytų 2011-01-19 kaltinamajame akte, padarymu; nustatė: G. N. padarė vagystes: 2011 m. kovo mėn. pabaigoje – 2011 m. balandžio mėn. pradžioje, tiksliau nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė svetimą turtą, - savo motinai nukentėjusiajai V. N. priklausančius aukso dirbinius: auksinę ant kaklo nešiojamą paprasto pynimo 500 litų vertės grandinėlę, auksinę ant kaklo nešiojamą panašaus į S raidę pynimo 300 litų vertės grandinėlę, du pakabukus - auksinius kryželius bendros 300 litų vertės, ant rankos nešiojamą paprasto pynimo 200 litų vertės grandinėlę, ant rankos nešiojamą sukto pynimo 200 litų vertės grandinėlę, dvi poras auksinių auskarų - rinkių formos, bendros 260 litų vertės, pakabinamus auskarus su baltomis akutėmis 150 litų vertės, vyrišką ir moterišką auksinius žiedus bendros 500 litų vertės, moterišką žiedą su balto akmens akute 400 litų vertės, moterišką žiedą su akute, kurioje įtvirtinti du balti akmenukai, 350 litų vertės, moterišką žiedą su V formos išlinkimu 300 litų vertės, iš viso 3460 litų vertės turtą, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. be to, 2011 m. balandžio 5 d. apie 12 val. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė svetimą turtą, - savo močiutei nukentėjusiajai E. R. priklausančius aukso dirbinius: masyvią ant kaklo nešiojamą sukto pynimo 1300 litų vertės grandinėlę, ant kaklo nešiojamą jungtą stačiakampiais nareliais 1000 litų vertės grandinėlę, masyvią ant rankos nešiojamą sukto stambaus pynimo 1000 litų vertės grandinėlę, geltono metalo pakabuką su ožio atvaizdu 800 litų vertės, geltono metalo pakabuką pūsto aukso su saulės atvaizdu 500 litų vertės, 4 vnt. geltono metalo žiedų: vieną - masyvų su prakirpimais 800 litų vertės, antrą - stambų puoštą balto aukso kaspino atvaizdu 800 litų vertės, trečią - geltono metalo ažūrinį, su pavaizduota gėlyte, 600 litų vertės, ketvirtą – ažūrinį, vaizduojantį žvaigždutę, 600 litų vertės, vestuvinį žiedą 300 litų vertės, gabalėlį aukso laužo 80 litų vertės, ant kaklo nešiojamą, susidedančią iš apvalių narelių, 1000 litų vertės grandinėlę, auksinį pakabuką su kryželio atvaizdu, papuoštą juodais taškeliais, 500 litų vertės, du vyriškus žiedus su stambiais keturkampiais išgaubimais šonuose, su ornamentais, bendros 2000 litų vertės, tris vestuvinius žiedus su etiketėmis bendros 600 litų vertės, vieną vestuvinį žiedą 300 litų vertės, iš viso 12180 litų vertės turtą, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. Kaltinamoji G. N. kalta prisipažino ir parodė, kad kalta prisipažino ir parodė, kad anksčiau gyveno su mama V. N., (duomenys neskelbtini), Kaune. Kai pradėjo nesutarti su mama, pabėgo iš namų ir pradėjo gyventi gyventi su savo draugu R. R., jo tėvų nuomojame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Su R. bendravo artimai. Būtent R. R. sukurstė ir įkalbėjo pagrobti auksinius dirbinius iš jos mamos V. N. buto ir iš jos senelės E. R. buto. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad nusikaltimus padarė viena todėl, kad bijojo R. R.. Teisme tikrai sako tiesą. Prisimena, kad auksinius papuošalus iš mamos buto pagrobė maždaug prieš savaitę laiko iki to momento, kai pagrobė auksinius papuošalus iš savo senelės buto. R. R. įkalbėta ji kartu su juo taksi automobiliu atvyko prie namo, kuriame gyvena jos mama V. N., o ji nuėjo į butą. Įėjo į butą, kuriame buvo jos mažametis brolis, mama buvo prašiusi jį tą dieną prižiūrėti. Būdama mamos namuose, iš mamos kambaryje esančios komodos stalčiaus pagrobė visus ten buvusius auksinius papuošalus: grandinėles, nešiojamas ant kaklo, grandinėles, nešiojamas ant rankos, pakabukus, žiedus. Sudėtus į maišelį auksinius dirbinius taksi automobilyje perdavė R. R.. Pagrobtus ji aukso dirbinius pridavė lombarde, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. R. R. pasakė, kad jis lombardui yra skolingas, todėl pats ten eiti negali. Lombarde niekas neprašė jos asmens dokumento, už auksinius dirbinius sumokėjo apie 1000 litų, kvito neišdavė. Visus pinigus ji atidavė R. R., kuris jai davė 50 litų, liepė nusipirkti maisto ir važiuoti namo. Ji taip ir padarė. Namo R. R. grįžo prisipirkęs daug alkoholinių gėrimų. Matė kelis maišelius su milteliais, R. R. jai pasakė, kad tai amfetaminas. 2011 m. balandžio mėnesį pas močiutę E. R. lankėsi tris kartus: balandžio 5 d., 16 d. ir 18 d.. Balandžio 16 d. pas močiutę lankėsi kartu su R. R.. Apsilankymo dienas prisimena, išklausiusi močiutės parodymų. R. R. įkalbėta auksinius dirbinius iš močiutės pagrobė 2011 m. balandžio mėn. 5 d., pirmojo apsilankymo metu. Auksinius dirbinius rado kambaryje ir virtuvėje. Pagrobė visus jos juvelyrinius dirbinius, tai yra auksines grandinėles ant kaklo, auksines grandinėles ant rankos, vestuvinius žiedus, aukso laužą, kitus aukso žiedus. Visus šiuos daiktus atidavė R. R., nežino, kur R. R. padėjo pagrobtus daiktus, ji pati pinigų negavo. Balandžio mėn. 19 d. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame ji gyveno su R. R., atvyko mama, mamos brolis D. R., buvo iškviesta policija, ji prisipažino padariusi vagystes. Po to su R. R. gyveno kituose nuomojamuose butuose iki 2012 metų sausio 1 d. Kitą dieną ji buvo apklausta policijoje. Bijodama R. R. pamelavo, kad nusikaltimus padarė viena. Netrukus ji buvo išvežta į (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centrą, ten gyvena ir mokosi iki šiol. Iš draugų atsiųstų SMS žinučių žino, kad R. R. už nusikaltimo padarymą yra suimtas užsienyje. Gailisi nusikaltusi. Nukentėjusioji E. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune. 2011-04-19 dieną ji ruošėsi artimo žmogaus laidotuvėms, todėl jai prireikė papuošalų. Nerado jų nei virtuvėje, nei kambaryje,- tose vietose, kuriose buvo pasidėjusi. Paskambino savo dukrai V. N. ir jai apie tai pasakė. Tik tada V. N. pastebėjo, kad ir iš jo namų dingo auksiniai papuošalai, pasakė, kad įtaria savo dukrą G. N., jos anūkę. Parodė, kad G. N. buvo pas ją atėjusi 2011 m. balandžio mėn. 5 d., balandžio mėn. 16 d. ir balandžio mėn. 18 d. Balandžio mėn. 16 d. ji buvo atėjusi su savo draugu R. R.. Parodė, kad vagys pagrobė masyvią ant kaklo nešiojamą sukto pynimo 1300 litų vertės grandinėlę, ant kaklo nešiojamą jungtą stačiakampiais nareliais 1000 litų vertės grandinėlę, masyvią ant rankos nešiojamą sukto stambaus pynimo 1000 litų vertės grandinėlę, geltono metalo pakabuką su ožio atvaizdu 800 litų vertės, geltono metalo pakabuką pūsto aukso su saulės atvaizdu 500 litų vertės, 4 vnt. geltono metalo žiedų: vieną - masyvų su prakirpimais 800 litų vertės, antrą - stambų puoštą balto aukso kaspino atvaizdu 800 litų vertės, trečią - geltono metalo ažūrinį, su pavaizduota gėlyte, 600 litų vertės, ketvirtą – ažūrinį, vaizduojantį žvaigždutę, 600 litų vertės, vestuvinį žiedą 300 litų vertės, gabalėlį aukso laužo 80 litų vertės, ant kaklo nešiojamą, susidedančią iš apvalių narelių, 1000 litų vertės grandinėlę, auksinį pakabuką su kryželio atvaizdu, papuoštą juodais taškeliais, 500 litų vertės, du vyriškus žiedus su stambiais keturkampiais išgaubimais šonuose, su ornamentais, bendros 2000 litų vertės, tris vestuvinius žiedus su etiketėmis bendros 600 litų vertės, vieną vestuvinį žiedą 300 litų vertės, iš viso 12180 litų vertės turtą. Civilinio ieškinio G. N. nereiškia. Nukentėjusioji V. N. parodė, kad 2011-04-19 jai paskambino jos mama E. R. ir pasakė, kad kažkas pavogė jos auksinius papuošalus. Ji apžiūrėjo vietą, kurioje laikė savuosius auksinius papuošalus ir pamatė, kad kažkas ir iš jos namų pagrobė auksinius dirbinius: auksinę ant kaklo nešiojamą paprasto pynimo 500 litų vertės grandinėlę, auksinę ant kaklo nešiojamą panašaus į S raidę pynimo 300 litų vertės grandinėlę, du pakabukus - auksinius kryželius bendros 300 litų vertės, ant rankos nešiojamą paprasto pynimo 200 litų vertės grandinėlę, ant rankos nešiojamą sukto pynimo 200 litų vertės grandinėlę, dvi poras auksinių auskarų - rinkių formos, bendros 260 litų vertės, pakabinamus auskarus su baltomis akutėmis 150 litų vertės, vyrišką ir moterišką auksinius žiedus bendros 500 litų vertės, moterišką žiedą su balto akmens akute 400 litų vertės, moterišką žiedą su akute, kurioje įtvirtinti du balti akmenukai, 350 litų vertės, moterišką žiedą su V formos išlinkimu 300 litų vertės, iš viso 3460 litų vertės turtą. Įtarusi, kad juvelyrinius dirbinius iš namų galėjo išnešti jos dukra, kuri tuo metu buvo pabėgusi iš namų ir gyveno su draugu R. R. nuomojamame bute (duomenys neskelbtini), Kaune, kartu su broliu D. R. bei drauge V. S. nuvyko į tą butą. Bute pamatė R. R., savo dukrą G., dar du vaikinus. Ant kambaryje stovinčio stalo pamatė popieriaus lapą, ant kurio buvo rusvos spalvos medžiaga, galimai narkotikai, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Paklausė dukros G., kur iš jos ir močiutės namų dingę juvelyriniai dirbiniai, ši pasakė, kad auksinius dirbinius pagrobė ji. Vėliau, bendraudama su G. N. sužinojo, kad abu nusikaltimus ji padarė, sukurstyta R. R. ir jam aktyviai dalyvaujant darant nusikaltimus. Liudytojas D. R. parodė, kad 2011-04-19 jam paskambino motina E. R., kuri paaiškino, kad anūkė G. N. iš jos namų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, pagrobė juvelyrinius dirbinius. Tada jis su seserimi V. N. bei jos drauge V. S. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, G. N. iš pradžių neprisipažino pagrobusi dirbinius, tačiau paskambinus į policiją, G. prisipažino, kad juvelyrinius dirbinius iš savo mamos ir močiutės pavogė ji. Iš įtariamosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. N. parodė lombardą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, į kurį ji pridavė aukso dirbinius, pagrobtus iš jos motinos V. N. (b.l. 58-60). Aptartų įrodymų pagrindu teismas daro išvadą, kad ne kas kitas, o G. N. padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytas nusikalstamas veikas. Kartu teismas pastebi, kad nėra pagrindo abejoti kaltinamosios parodymais, kad nusikaltimus padaryti ją sukurstė ir padėjo juos padaryti R. R.. Veikų kvalifikavimas. Veikos kvalifikuojamos pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d., nustačius svetimo turto pagrobimo (vagysčių) faktą, ir nenustačius vagystes kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų šio straipsnio kitose dalyse. Dėl bausmės. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatoma. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybės, kad ji prisipažįsta padariusi nusikaltimus, gailisi nusikaltusi. Kaltinamoji du nesunkius nusikaltimus padarė, būdama 16 metų amžiaus, anksčiau nėra teista. Jai skirtina švelniausia bausmės rūšis – viešieji darbai, taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad kaltinamoji iki 2012-07-01 yra (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, nustatytina, kad viešuosius darbus ji turi atlikti, termino pradžią skaičiuojant nuo 2012-07-01. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str.-307str.,nusprendžia: G. N.: pripažinti kalta, nukentėjusiosios V. N. atžvilgiu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir skirti bausmę - vieno mėnesio trukmės viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį dirbti 10 valandų visuomenės labui ir šiuos darbus atlikti per du mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo 2012-07-01. pripažinti kalta, nukentėjusiosios E. R. atžvilgiu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d. ir skirti bausmę - vieno mėnesio trukmės viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį dirbti 20 valandų visuomenės labui ir šiuos darbus atlikti per du mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo 2012-07-01. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 3 d. bausmes subendrinti, taikant visiško bausmių sudėjimo principą, ir skirti galutinę subendrintą bausmę - dviejų mėnesių trukmės viešuosius darbus, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui ir šiuos darbus atlikti per du mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo 2012-07-01, kiekvieną mėnesį išdirbant po 15 valandų. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo momento palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.