Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4–ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje Č. S. (Č. S.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti ir ieškoti ryšių su nukentėjusiąja, įpareigojant dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. S. 2023 m. balandžio 21 d., apie 5.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikrinimo metu nustatytas 1,95 promilės girtumas), žodinio konflikto metu tyčia sugriebė savo motiną V. R. už dešinio peties ir tempė į savo kambarį, po to ją pargriovęs ant grindų kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į galvą, tokiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais Č. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, jis 2023 m. balandžio 21 d., apie 20.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė broliui I. S. (I. S.) dešinės rankos delnu ne mažiau kaip 3 smūgius į kairio žandikaulio bei akies sritis, tokiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais Č. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Č. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam pateiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas. (duomenys neskelbtini) turi savo atskiras gyvenamąsias patalpas, kurias įsirengė (duomenys neskelbtini). Pačiame (duomenys neskelbtini) aukštų gyvenamajame name, kuris yra šiame sklype, atskirai gyvena jo mama V. R. ir (duomenys neskelbtini) jo (duomenys neskelbtini) broliai. Su mama praktiškai nebendrauja, gyvena savo gyvenimą. 2023 m. balandžio 21 d. 5.30 val. jis miegojo savo patalpoje. Alkoholio buvo pavartojęs iš vakaro, vartojo vienas ir nuėjo miegoti, nes 2023 m. balandžio 21 d. 8 val. jis jau turėjo būti klinikoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), nes dar buvo sumokėjęs 40 Eur. Ir pas jį netikėtai atėjo jo mama V. R., pradėjo triukšmauti. Jis prabudęs pastebėjo, kad ji paėmė jo nešiojamąjį kompiuterį, išnešė jį į lauką ir trenkė ant žemės ir taip pat išmetė jo visus drabužius bei pasakė jam, kad jis čia negyvens. Dėl galimo jo turto sugadinimo jis spręs – rašys pareiškimą. Jam net kelis kartus sudavė per veidą, tai yra pradėjo jį mušti. Jis gulėjo lovoje, jokio fizinio smurto prieš savo mamą V. R. jis nevartojo, jos nemušė, nebuvo sugriebęs, jos ant grindų neparvertė. Todėl savo kaltės dėl mamos V. R. mušimo nepripažįsta. Jis net nesuprato, kodėl ji taip anksti atėjo, nes jis dar miegojo. Mama pasakė, kad kvies policiją, jis atsakė, kad kviestų. Kai atvyko policijos pareigūnai, jis gulėjo lovoje. Jį tiesiog pastatė prieš faktą, liepė rengtis ir pristatė į areštinę. Jis nėra teistas, nėra niekada smurtavęs prieš ką nors, juo labiau prieš savo mamą. Jokių priklausomybių neturi, nėra priklausomas nuo alkoholio, dirbo (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra registruotas užimtumo tarnyboje. Jo deklaruotas gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini). Jis supranta, kad jam nebus galima bendrauti su savo mama V. R., ieškoti bet kokio ryšio su ja ir gyventi (duomenys neskelbtini). Su broliu I. santykiai normalūs, kitas brolis teistas, netikras, nes nuo kito vyro, su juo mažai bendrauja. Jis pasižada laikytis kardomosios priemonės įpareigojimų, iš karto eis ir apsigyvens (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jeigu keisis jo adresas, pasižada iš karto pranešti tyrėjui, bet tikrai negyvens (duomenys neskelbtini), ir nebendraus su mama. Jis norėtų, kad jam būtų išrašytas nukreipimas į tyrimą dėl jo sumušimo. Č. S. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam įteikti pranešimai apie įtarimus suprantami, jis savo kaltę dėl smurto prieš savo motiną V. R. ir brolį I. S. pripažįsta visiškai. Smurtavo 2023 m. balandžio 21 d. ryte ir vakare, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu jis gyveno nurodytu adresu, kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį, jam buvo blogai, net kvietė greitąją pagalbą. Ryte pas jį į kambarį užėjo motina, tarp jų kilo konfliktas ir jis nesusitvardęs prieš motiną panaudojo fizinį smurtą. Kiek atsimena, sugriebė ją už peties, įtempė į kambarį, atsimena, kad ji nugriuvo, po to iš pykčio kelis kartus sudavė motinai smūgius į galvą. Jis sudavė du smūgius. Dėl to jis labai gailisi. Pripažįsta ir tai, kad smurtavo prieš savo brolį I. S. 2023 m. balandžio 21 d., apie 20 val., buvo paleistas iš areštinės, nors jam buvo uždrausta bendrauti su motina, bet sugalvojo pasiimti savo rūbus. Užėjęs į namus, ten susitiko su broliu I. S., jie susibarė, tuomet jis broliui sudavė apie 3 smūgius delnu į veidą. Smūgiai pataikė į žandikaulio ir akies sritis. Motina ir vėl iškvietė policijos pareigūnus. Dėl šio įvykio jis labai gailisi. Jis šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), intensyviai bendrauja su socialinėmis darbuotojomis, įstojo į eilę socialiniam būstui gauti, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ieškosi darbo. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Jam paaiškinta, kad nereikės eiti į teismą, jam bus paskirta bausmė su įpareigojimais ir draudimais, kuriuos jis pasižada vykdyti, jų laikytis, tik prašo neskirti jam laisvės atėmimo bausmės, nes šiuo metu tvarkosi gyvenimą, pasižada ateityje nenusikalsti.

Nukentėjusioji V. R. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su savo (duomenys neskelbtini) sūnumis. Sūnus Č. S. pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, 2023 m. balandžio 21 d., apie 5.30 val., bandė išsikviesti sau medikus, nes išgėrė labai daug alkoholio. Ji, nuėjusi pas Č., norėjo pasikalbėti, jie buvo koridoriuje, bet susipyko, sūnus staiga tapo agresyvus ir, pagriebęs ją už dešinio peties, nusitempė į savo kambarį, pargriovė ant grindų ir pradėjo ją kumščiais mušti, mušė per galvą, nes buvo ant jos. Tiksliai nepasakys, kurios rankos kumščiu smūgiavo, bet smūgių buvo ne mažiau kaip du. Jai pavyko išsilaisvinti ir iškviesti policiją. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ne tik skaudėjo galvą, bet ir kelius. Atvykę policijos pareigūnai Č. sulaikė. Č., grįžęs iš areštinės, į namus atvyko pasiimti savo daiktų, tuomet jis panaudojo fizinį smurtą prieš savo brolį I. S. Ji sūnui pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Sūnus šiuo metu gyvena atskirai.

Iš pareiškėjos V. R. 2023 m. balandžio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. balandžio 21 d., apie 5.30 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo prie tvoros stovintį savo sūnų Č. S., kuris, būdamas girtas, bandė per 112 išsikviesti medicininę pagalbą, kad važiuotų į (duomenys neskelbtini) gydytis nuo (duomenys neskelbtini). Atvažiavus medikams, jie paaiškino jos sūnui, kad girto į ligoninę neims. Išvažiavus medikams, jos sūnus nuėjo pas save į namą. Nuėjus jai pas jį į namus ir paklausus jo, kodėl jis taip daro ir kviečiasi medikus, paaiškindama, kad jei nori gydytis, tegul pats važiuoja į ligoninę, jos sūnus pasidarė agresyvus, čiupo ją už peties ir pargriovė ją ant grindų, laikydamas ją prispaustą prie grindų, kumščiu porą kartų (kiek tiksliai – nepamena) sudavė į galvą (pakaušį), taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji, ištrūkusi iš jo gniaužtų, išbėgo į kiemą ir išsikvietė policiją. Civilinį ieškinį reikšti atsisako.

Iš pareiškėjo I. S. 2023 m. balandžio 21 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2023 m. balandžio 21 d., apie 20.20 val., (duomenys neskelbtini), grįžęs iš darbo jis nešiojo namo teritorijoje esančias malkas. Nešant malkas prie jo pradėjo kabinėtis jo brolis Č. S., nes jis garsiai mėtė malkas ir trukdė jam ilsėtis. Po konflikto jis nuėjo į brolio kambarį, norėjo su juo pasikalbėti, po to Č. S. jam sudavė mažiausiai tris smūgius į veidą, į žandikaulį ir kairės veido pusės akį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą. Konfliktą išgirdo motina V. R. ir juos išskyrė, kad nekiltų muštynės. Kaip jam sudavė – nematė. Šiandien ryte buvo kviesta policija, nes Č. buvo užpuolęs motiną, bet vėliau paleido jį ir jis sugrįžo namo. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nukentėjusysis I. S. papildomos apklausos metu parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, kad 2023 m. balandžio 21 d., apie 20.20 val., name (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu jis nukentėjo nuo savo brolio Č. S., kuris ne mažiau kaip 3 kartus savo dešiniu delnu sudavė jam į kairę veido pusę – žandikaulį, iš kurių vienas smūgis buvo į kairės veido pusės akį, taip sukėlė jam fizinį skausmą. Jam iš tikrųjų skaudėjo. Brolis Č. buvo pavartojęs alkoholio. Kiek žino, brolis prieš tai buvo panaudojęs fizinį smurtą prieš jų mamą V. R. Turbūt brolis grįžo iš areštinės ir buvo piktas, puolė aiškintis. Jis iškvietė policiją. Brolis Č. S. buvo vėl sulaikytas. Nuo to laiko brolis kažkaip susiėmė, išėjo gyventi kitur, tvarkosi gyvenimą. Į įvykio vietą medikai nebuvo atvykę, jam jų pagalbos neprireikė. Civilinio ieškinio savo broliui Č. S. nereikš, jam atleido, jie susitaikė. Esant galimybei, prašo šį ikiteisminį tyrimą nutraukti jiems susitaikius, kiek žino, mama savo sūnui Č. S. jokių pretenzijų neturi.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus (duomenys neskelbtini) K. A. 2023 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. balandžio 21 d. patruliuodamas kartu su Reagavimo valdybos trečiojo skyriaus (duomenys neskelbtini) V. M., apie 6.31 val., gavo pranešimą iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – ir OVS) budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus smurtavo prieš ją, nurodo, kad sumušė.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0104 2023 m. balandžio 21 d. 7.12 val. Č. S. nustatytas 1,95 promilės girtumas.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. AREN-0217 2023 m. balandžio 21 d. 22.04 val. Č. S. nustatytas 2,38 promilės girtumas.

Iš patikros sertifikato Nr. 1753511 matyti, kad alkotesterio Alcotest 7510, Nr. ARKB-0104 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. birželio 6 d.

Iš patikros sertifikato Nr. 1752080 matyti, kad alkotesterio Alcotest 6810, Nr. AREN-0217 patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Č. S. nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš savo šeimos narius – motiną V. R. ir brolį I. S.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo Č. S. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Č. S. 2023 m. balandžio 21 d., apie 5.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tikrinimo metu nustatytas 1,95 promilės girtumas), žodinio konflikto metu tyčia sugriebė savo motiną V. R. už dešinio peties ir tempė į savo kambarį, po to ją pargriovęs ant grindų kumščiu sudavė ne mažiau kaip 2 kartus į galvą, tokiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Be to, jis 2023 m. balandžio 21 d., apie 20.20 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė broliui I. S. dešinės rankos delnu ne mažiau kaip 3 smūgius į kairio žandikaulio bei akies sritis, tokiais veiksmais sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo Č. S. veikos ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Č. S. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl Č. S. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę Č. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytos dvi tyčinės baigtos nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Č. S. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam Č. S. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų darymo metu, po nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis Č. S. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo anksčiau yra baustas administracine tvarka ir yra 1 kartą teistas, be kita ko, už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teistumas neišnykęs. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir Č. S. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, Č. S. prisipažįsta dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką (fizinio skausmo sukėlimo V. R. epizodas) padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors recidyvas prokurorės pareiškime nėra nurodytas prie atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas prokurorės pareiškime, taigi jam žinomas. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte (pareikšime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu Č. S. teistumas pagal ankstesnį – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. baudžiamąjį įsakymą – nebuvo išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis), laikytina, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ir ta, jog nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (fizinio skausmo sukėlimas V. R.) padarymą paskyrus 30 parų arešto bausmę, už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo (fizinio skausmo sukėlimas I. S.) padarymą paskyrus 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos visiško sudėjimo būdu, paskiriant subendrintą bausmę – 75 parų arešto bausmę.

Č. S. dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis Č. S. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 21 d. 6.48 val. iki 2023 m. balandžio 21 d. 15.53 val. (vieną dieną) ir nuo 2023 m. balandžio 21 d. 21.00 val. iki 2023 m. balandžio 23 d. 13.30 val. (dvi dienas). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Č. S. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo nusikalstamų veikų pobūdį ir padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamasis dėl nusikalstamų veikų padarymo prisipažino, gailėjosi, į kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant pozityvių jo pokyčių, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir kaltinamojo elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vieneriems metams atidedant jam paskirtos arešto bausmės vykdymą be intensyvios priežiūros bei skiriant atitinkamus įpareigojimus, kurie padės daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Aptarta duomenų visuma patvirtina, jog realus arešto bausmės atlikimas analizuojamu atveju nėra būtinas resocializacijai vykdyti. Č. S. vertybinė skalė nėra tiek atitolusi nuo įstatymų imperatyvų, kad jam būtų reikalinga taikyti realią arešto bausmės atlikimo formą, nes tai apsunkintų kaltinamojo padėtį labiau nei tai šiuo atveju yra būtina.

Dėl kitų klausimų

Č. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant Č. S. nesilankyti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. R. Ši Č. S. skirta kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

Č. S. (Č. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas V. R.), ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Č. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas I. S. (I. S.)), ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti visiškai jas sudedant ir Č. S. paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti Č. S. galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, Č. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72¹ ir 72² straipsniu, skirti Č. S. baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimą per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigojimą visą bausmės atidėjimo laikotarpį gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Č. S. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 21 d. 6.48 val. iki 2023 m. balandžio 21 d. 15.53 val. (vieną dieną) ir nuo 2023 m. balandžio 21 d. 21.00 val. iki 2023 m. balandžio 23 d. 13.30 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Č. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant Č. S. nesilankyti gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. R.– palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.