Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-08 · Byla Nr. N-261-1143-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-08
Bylos Nr.
N-261-1143-10
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Artūras Drigotas, Stasys Gagys (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-261-1143/2010Procesinio sprendimo kategorija 39.2.;45.4.4.;45.4.5.;52.3. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 8 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis patrulis 2009 m. gegužės 27 d. surašė V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji 2009 m. gegužės 26 d. apie 13 val. 30 min. Šimonių girioje, privažiavime prie „Pažintinio tako“, vairuodama automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jos sutuoktinio V. V. vardu, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė medį, apgadino automobilį, nepranešusi policijai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 9, 133 ir 234 punktų reikalavimus.

II.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą V. V. atžvilgiu nutraukė.

Teismas nustatė, kad nukentėjusiųjų asmenų eismo įvykyje nebuvo, tačiau abejotina, ar padaryta kam nors turtinė žala.

Teismas nurodė, kad Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismo nuomone, neteisėtais veiksmais turtinė žala KET 234 punkto prasme gali būti padaryta tik kitam asmeniui, o ne sau ar savo turtui, nes turtinės žalos atlyginimo galima reikalauti tik iš kalto asmens.

Nagrinėjamu atveju protokole nenurodyta, kam padaryta turtinė žala. Automobilis, kuriuo važiavo V. V., yra įgytas santuokoje ir yra bendroji jungtinė nuosavybė. Tai, kad turtinės žalos administraciniu teisės pažeidimu negalima padaryti sau, išplaukia ir iš Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 37 straipsnio prasmės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad nurodant administracinio teisės pažeidimo protokole KET 234 punkto pažeidimą, būtina nurodyti, kam padaryta turtinė žala, ir turtinė žala turtėtų būti padaryta kitam asmeniui ar kitų asmenų turtui. ATPK 127 straipsnis taip pat numato atsakomybę tik už kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Tai, kad turtinė žala turėtų būti padaryta kitam asmeniui, nurodo ir CK 6.245 straipsnis, apibrėžiantis civilinės atsakomybės sampratą: civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju V. V. žalos kitiems asmenims ar jų turtui nepadarė, padarė žalą pati sau, nes, dalinant santuokinį turtą lygiomis dalimis, jai priklauso ½ dalis vairuoto automobilio.

Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad kitiems asmenims ar kitų asmenų turtui nepadaryta turtinė žala, teismas konstatavo, kad V. V. nepadarė KET 234 punkto nuostatų pažeidimo. Kiti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti KET pažeidimai nesusiję su pasitraukimu iš eismo įvykio vietos.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalis ir 130 straipsnio 1 dalis yra blanketinės teisės normos – kad būtų administracinio teisės pažeidimo sudėtys, būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui (KET XXX skyrius) ar pažeidė KET ir buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas ar kitoks turtas.

Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, neginčijamai patvirtinančių, kad V. V. veikoje buvo dviejų administracinių teisės pažeidimų sudėties būtinieji elementai.

III.

Apeliaciniu skundu Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimą ir perduoti administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nurodė, kad pasitraukimas iš eismo įvykio vietos nepranešus policijai galimas tik tuomet, kai yra pildoma eismo įvykio deklaracija.

Kai eismo įvykyje dalyvauja tik vienas asmuo, jis privalo pranešti policijai, nes tik tokiu atveju užtikrinamas objektyvus įvykio aplinkybių išaiškinimas. Nepranešimas apie tokį įvykį sietinas su sieku nuslėpti tam tikras aplinkybes.

V. V. vairavo automobilį, registruotą V. V. vardu, todėl eismo įvykio metu turtinė žala padaryta V. V..

V. V. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji 2009 m. gegužės 26 d. apie 13 val. 30 min. Šimonių girioje, privažiavime prie „Pažintinio tako“, vairuodama automobilį Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą jos sutuoktinio V. V. vardu, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė medį, apgadino automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešusi policijai.

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, krovinių kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. Byloje duomenų, kad V. V. apgadino medį, nėra. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 12, 13), transporto priemonės techninės apžiūros aktas (b.l. 11) patvirtina, kad įvykio metu buvo apgadintas automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis priklauso V. V., kuris automobilį buvo perdavęs naudotis savo sutuoktinei V. V.. V. V. pretenzijų sutuoktinei neturi. Taigi darytina išvada, kad 2009 m. gegužės 26 d. V. V. buvo automobilio Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja ir eismo įvykio metu žala buvo padaryta tik jos vairuotam automobiliui.

V. V. veika formaliai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoka, pagal kurią eismo įvykis - kelyje, viešose arba privačiose teritorijose įvykis, kurio metu, dalyvaujant judančiai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai, ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau būtina vertinti ar apie šį eismo įvykį V. V. privalėjo pranešti policijai ir ar jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

ATPK 130 straipsnio 1 dalies dispozicija, pagal kurią V. V. paskirta administracinę nuobauda, numato atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad V. V. pasišalino iš eismo įvykio, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.

Pagal KET 234 punktą pareiga pranešti apie eismo įvykį atsiranda tik tuo atveju, jeigu eismo įvykio vietoje nėra nukentėjusiojo, nes priešingu atveju, remiantis KET 232 punktu eismo dalyviai turi teisę susitarti dėl eismo įvykio aplinkybių ir užfiksavę eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje neprivalo kviesti policijos į eismo įvykio vietą ir pranešti policijai apie įvykį. Todėl KET 234 punkto teisingam aiškinimui yra reikšminga nustatyti, koks asmuo pagal šią normą pripažintinas nukentėjusiuoju ir kuriuo atveju atsiranda pareiga pranešti policijai apie eismo įvykį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET. Nagrinėjamu atveju, pažeidimo padarymo metu 2009 m. gegužės 26 d. galiojusios KET numatė pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4.p.), jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama (KET 232 p.), o taip pat jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra (KET 234 p.). Įrodymų, kad V. V. sukeltas eismo įvykis sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą) (KET 234 p.), eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (KET 231.4 p.) byloje nėra, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pažeidimo padarymo metu galiojusios KET nenumatė pareigos apie tokį eismo įvykį pranešti policijai.

Lietuvos vyriausiasis teismas 2010 m. kovo 4 d. administracinėje byloje Nr. N-261-3550/2010 konstatavo, kad pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos. Šiuo atveju yra reikšminga ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad pagal KET 272 (nagrinėjamu atveju galiojanti KET 234) punktą nukentėjusiuoju negali būti laikomas transporto priemonės, kuri dalyvavo eismo įvykyje, savininkas, o transporto priemonės savininko nebuvimas eismo įvykio vietoje nėra sąlyga kilti pareigai pranešti policijai apie eismo įvykį. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatavo, kad vairuotojas, kuris naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, nesant V. V. veikoje pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Remiantis išdėstytomis teisės normos aiškinimo nuostatomis teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. V. veikoje nėra ir pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėties, nes eismo įvykio metu nebuvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė, krovinys, kelias, kelio ir kiti įrenginiai arba kitoks turtas. Eismo įvykio metu buvo apgadinta tik V. V. vairuojama transporto priemonė, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n utaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Kupiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas Artūras Drigotas Stasys Gagys