Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-773-360-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-17
Bylos Nr.
1A-773-360-2014
Teisminio proceso Nr.
1-85-1-000540-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Violeta Miliuvienė
Nuteistasis
V. B.
Nukentėjusysis
I. K.
Advokatai
Piotras Orlovas
Kategorijos
Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-773-360/14

Teisėja Loreta Bajorinienė Teisminio proceso Nr. 1-85-1-000540-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.1.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisėjų Daliaus Jocio ir Violetos Miliuvienės,sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Blinstrubienei,nuteistajam V. B.,nuteistojo gynėjui advokatui Piotrui Orlovui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir jam paskirta 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda.

Atmestas nukentėjusiosios I. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013 m. gegužės 25 d., apie 12.00 val., Tauragės mieste V. B., vairuodamas, jam priklausantį automobilį CHRYSLER VOYAGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 34 punkto reikalavimus, išvažiuodamas atbulas iš Stoties gatvės 3 namo kiemo į kelią, nepraleido šaligatviu ėjusios pėsčiosios I. K., ją partrenkė ir sužalojo padarydamas dešinio stipinkaulio lūžimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šalies argumentai

N. V. B. apeliaciniu skundu prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad nusikaltimo, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis nepadarė. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas grįsdamas jo kaltę rėmėsi nukentėjusiosios I. K., liudytojų A. B. ir G. B. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada bei teismo medicinos ekspertizės išvada. Apeliantas nurodė, kad kitų bylai reikšmingų aplinkybių teismas nevertino. Anot apelianto, nukentėjusioji I. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžių metu įvykio aplinkybes aiškino skirtingai ir prieštaringai, akivaizdžiai stengdamasi primesti jam kuo sunkesnius kaltinimus ir pabloginti jo situaciją. Vertindamas teismo medicinos specialisto išvadą ir teismo medicinos ekspertizės išvadą apeliantas nurodo, kad remiantis ekspertizės išvada I. K. nenustatytas šonkaulio lūžimas, kitos paminėtos ligos nesietinos su nurodyta trauma. Anot apelianto, teismo medicinos eksperto išvados ne patvirtina, o netgi paneigia nukentėjusiosios versiją, kad ji buvo parblokšta jo vairuojamo automobilio. Nuteistasis nurodo priežastis, kodėl liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžio metu davė skirtingus parodymus. Nuteistasis nurodė, kad parodymai, duoti teismo metu, turėtų būti vertinami kritiškai. Jo manymu, ikiteisminio tyrimo metu buvo šiurkščiai pažeisti baudžiamojo proceso reikalavimai. Dėl liudytojos G. B. parodymų apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai remiasi liudytojos G. B. parodymais, kaip jo kaltę įrodančiu įrodymu. Nuteistasis nurodė kitas reikšmingas bylai aplinkybes, kurių teismas nevertino. Jis nurodo, kad teismas pripažino, kad jis pažeidė KET 34 p., neįvertindamas aplinkybių, kad iš kiemo išvažiavo itin atsargiai, pastebėjęs nukentėjusiąją automobilį sustabdė ir tokiu būdu išvengė susidūrimo su nukentėjusiąja, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis sužalojo nukentėjusiąją važiuodamas atbulas. Be to, teismas neįvertino pačios nukentėjusiosios veiksmų, jog ji pati pažeidė Kelių eismo taisyklių 43 p. reikalavimus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nuteistasis V. B. neigia padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str.1d., apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl V. B. kaltės pagal BK 281 str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokio įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu, jo pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, padarytomis išvadomis bei jų motyvacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog V. B. padarė LR BK 281 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, o apelianto versija, kad jis šio nusikaltimo nepadarė, neatitinka tikrovės, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Visiškai nepagrįsti V. B. apeliacinio skundo argumentai, jog teismas netinkamai vertino ir vadovavosi nukentėjusiosios I. K. ir liudytojų A. B. ir G. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Netikėti ir nesiremti šiais parodymais teismui nėra jokio pagrindo, kadangi jie atitinka kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, kartu su jais sudaro vientisą įrodomąją medžiagą. Liudytojų A. B. ir G. B. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nenuoseklūs. Jie duoda parodymus, analogiškus kaip nuteistasis. Kai V. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nukentėjusioji atsitrenkė į jo automobilį, analogiškai tvirtino ir liudytojai. Kaltinamajam teisme pakeitus parodymus ir jau teigiant, kad nukentėjusioji neatsitrenkė į automobilį, analogiškai tvirtino ir liudytojai A. B. bei G. B.. Apeliacinės instancijos teismas liudytojų parodymus, kad nukentėjusiosios automobilis nekliudė, o ji pati suklupo išgirdusi garsinį signalą, vertina kritiškai ir jais netiki, nes šie parodymai prieštarauja nukentėjusiosios parodymams ir kitiems byloje surinktiems duomenims. Byloje duomenys liudija, kad A. B. yra kaltinamojo anūkas, G. B. – jo sutuoktinė, todėl yra pagrindas teigti, kad liudytojai, duodami jam palankius parodymus, siekia, jog kaltinamasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Be to, apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo nepilnamečio A. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, vertinti kritiškai, kadangi buvo pažeisti LR BPK 186 str. 3 d. ir LR BPK 82 str. 2 d. reikalavimai, tai yra atliekant nepilnamečio apklausą padaryti šiurkštūs LR BPK pažeidimai. LR BPK 186 str. 5 d. imperatyviai neįpareigoja apklausiant nepilnametį kviesti atstovo, jis tik turi teisę dalyvauti apklausoje. Be to, apklausoje dalyvavo jo močiutė G. B.. LR BPK 186 str. 5 d. nenustatyta pareiga į kiekvieno jaunesnio kaip 18 metų liudytojo ar nukentėjusiojo apklausą kviesti valstybės vaikų teisės apsaugos institucijos atstovą ar psichologą. Sprendžiant klausimą dėl būtinumo dalyvauti apklausoje valstybės vaikų teisės apsaugos institucijos atstovui ar psichologui, atsižvelgiama į vaiko socialinę ir psichologinę brandą bei pagalbos poreikį jį apklausiant. Formaliai gal ir buvo pažeisti LR BPK 82 str. 2d. reikalavimai, tačiau jie nėra pripažįstami esminiais šio kodekso pažeidimais, kurie sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį.

Pažymėtina tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

Taigi nuteistojo V. B. kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo visiškai įrodyta ir abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus duomenis, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą bei faktines bylos aplinkybes visiškai atitinkančią išvadą, kad teismo ištirtų ir nuosprendyje aptartų vienas kitą patvirtinančių įrodymų visetas neginčijamai patvirtina nuteistojo kaltę padarius nusikaltimus. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų. Išteisinti nuteistąjį dėl minėtų nusikaltimų padarymo nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Savinijus KatauskasTeisėjai Dalius JocysVioleta Miliuvienė