Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-03-10 · Civilinė byla Nr. 2S-872-881/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-03-10
Bylos Nr.
2S-872-881/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-28081-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
K. K.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Senamiesčio ūkis“
Kategorijos
  • 129.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-872-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28081-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 129.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. kovo 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės N. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-35733-566/2014 pagal pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo UAB „Senamiesčio ūkis“, kuria pareiškėjos skundas patenkintas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja K. K. skundu dėl antstolio veiksmų prašė perskaičiuoti antstolės N. Š. paskaičiuotas vykdymo išlaidas. Nurodė, kad 2014 m. birželio 18 d. antstolė priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 376,50 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjos išieškotojo UAB „Senamiesčio ūkis“ naudai. Tą pačią dieną antstolė išsiuntė pareiškėjai raginimą įvykdyti sprendimą, kuris 2014 m. birželio 25 d. buvo įteiktas pareiškėjos brolienei adresu (duomenys neskelbtini). 2014 m. liepos 9 d. pareiškėja į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 548,74 Lt sumą. 2014 m. liepos 11 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, o 2014 m. liepos 15 d. – patvarkymus areštuoti pareiškėjos lėšas bei išieškoti vykdymo išlaidas. Pareiškėja nurodė su tokiais antstolės veiksmais nesutinkanti, kadangi 2015 m. liepos 15 d. patvarkymas areštuoti lėšas buvo priimtas jau po to, kai pareiškėja sumokėjo raginime nurodytą sumą. Pareiškėja nurodė, kad jos deklaruota gyvenamoji vieta raginimo siuntimo momentu buvo adresu (duomenys neskelbtini). Savo ruožtu raginimas buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), ir įteiktas ne pareiškėjai asmeniškai, o pareiškėjos brolienei. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos nuomone, išsiunčiant raginimą ne jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir įteikiant jį ne pareiškėjai asmeniškai, o pareiškėjos brolienei, buvo pažeista raginimo įteikimo tvarka; pareiškėja raginimą gavo gerokai vėliau. Kadangi raginimas buvo įteiktas netinkamai bei netinkamu adresu, antstolės patvarkyme nurodytas reikalavimas sumokėti papildomas vykdymo išlaidas bei atlyginimą už sprendimo įvykdymą, anot pareiškėjos, yra neteisėtas. Be to, pareiškėjos teigimu, ji raginime nurodytą sumą sumokėjo 2014 m. liepos 9 d., gi antstolės vykdymo išlaidos buvo priskaičiuotos už veiksmus atliktus 2014 m. liepos 15 d., t. y. po to, kai pareiškėja geranoriškai sumokėjo raginime nurodytą 548,74 Lt sumą, todėl antstolė neturi jokio pagrindo reikalauti iš pareiškėjos sumokėti antstolio atlygį už sprendimo įvykdymą bei papildomas vykdymo išlaidas.

Antstolė N. Š. 2014 m. rugpjūčio 18 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir kartu su vykdomąja byla persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino – panaikino antstolės 2014 m. liepos 11 d. priimto išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dalį dėl antstolio atlygio paskirstymo antstolei, 2014 m. liepos 15 d. priimtą patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2014 m. liepos 18 d. priimtą išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir įpareigojo antstolę perskaičiuoti vykdomojoje byloje apskaičiuotas vykdomo išlaidas, atsižvelgiant į teismo nutartyje nustatytas aplinkybes.

Teismas nurodė, kad nors nagrinėjamu atveju skolininkė tiek civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek pateikdama duomenis Sodrai ar Juridinių asmenų registrui buvo nurodžiusi, t. y. viešai pareiškusi, savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau antstolė nustatydama faktinę skolininkės gyvenamąją vietą turėjo atsižvelgti į šių duomenų aktualumą. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, jog antstolė buvo užklaususi Gyventojų registro tarnybą, kurios pažymoje nurodoma, jog skolininkė savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Aplinkybės, jog skolininkės faktinė gyvenamoji vieta yra kitu adresu, nei buvo įteikti procesiniai dokumentai, antstolė nepaneigė. Taigi teismas sprendė neturįs teisinio pagrindo pripažinti, kad antstolės siųstas raginimas buvo įteiktas skolininkės gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad antstolės raginimas įvykdyti sprendimą nagrinėjamu atveju buvo įteiktas ne kartu su skolininke gyvenančiam asmeniui, t. y. pažeidžiant šio procesinio dokumento įteikimo sąlygas, nurodytas CPK 123 straipsnio 3 dalyje bei 657 straipsnio 1 dalyje. Ta aplinkybė, jog minėtu būdu įteikti procesiniai dokumentai galiausiai buvo perduoti skolininkei, anot teismo, nepaneigia raginimo įteikimo tvarkos pažeidimo.

Teismas nurodė, kad tinkamas raginimo įteikimas skolininkui, pastarajam per raginime nustatytą terminą neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų, sąlygoja priverstinių vykdymo veiksmų atlikimo teisėtumą, tuo pačiu ir antstolio teisę gauti atlygį. Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad skolininkė 2014 m. liepos 9 d. įmokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą raginime nurodytą 548,74 Lt sumą, iš kurių 376,50 Lt sudaro skola, o 172,24 Lt vykdymo išlaidos, t. y. įvykdė sprendimą bei sumokėjo vykdymo išlaidas geruoju. Kadangi byloje nustatyta, kad raginimas skolininkei buvo įteiktas pažeidžiant CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 657 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. netinkamai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad skolininkė raginime nurodytus veiksmus atliko praleidusi raginime nurodytą terminą. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad skolininkė raginime nurodytą sumą įmokėjo nepraleidusi raginime nurodytą terminą, antstolė nepagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus bei netinkamai apskaičiavo vykdymo išlaidas, tuo pačiu neteisėtai priskaičiavo skolininkei atlygį antstoliui už sprendimo įvykdymą. Be to, teismas nurodė, kad antstolė 2014 m. liepos 11 d. priimdama lėšų paskirstymo patvarkymą, kuriuo paskirstė sau 197,48 Lt dydžio antstolio atlygį, taip pat 2014 m. liepos 15 d. priimdama patvarkymus areštuoti lėšas, kuriais įpareigojo kredito įstaigas į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti iš skolininkės išieškomą 161,48 Lt skolą bei 256,60 Lt vykdymo išlaidas, bei 2014 m. liepos 15 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, pažeidė CPK 611 straipsnį bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą vykdymo išlaidų išieškojimo tvarką, kadangi nebuvo detaliai apskaičiavusi vykdymo išlaidų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolė N. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos K. K. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalį bei nesurinkęs jokių pagrįstų įrodymų priėjo išvadą, kad skolininkė gyvena ne adresu (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Iš esamos situacijos akivaizdu, kad pareiškėja galimai gyvena bei būna dviem adresais. Vykdomojoje byloje yra duomenys, kad trijuose dokumentuose buvo įrašytas pareiškėjos adresas (duomenys neskelbtini), ir tik viename viešame gyventojų registre nurodytas adresas (duomenys neskelbtini). Esant tokioms aplinkybėms, yra protinga bei teisinga manyti, kad didesnė tikimybė skolininkui įteikti raginimą tuo adresu, kuris yra dažniau nurodomas įvairiuose viešuosiuose registruose bei kituose turimuose dokumentuose. Gavusi raginimą, pareiškėja nesusisiekė su antstolių kontora, taip prisiimdama riziką, kad teismo sprendimas bus vykdomas priverstinai ir dėl to susidarys papildomos vykdymo išlaidos. Vykdomojoje byloje yra pateiktas išsamus ir nuoseklus vykdymo išlaidų apskaičiavimas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą išieškotojas UAB „Senamiesčio ūkis“ pritaria atskirajam skundui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl antstolės paskaičiuotų vykdymo išlaidų teisėtumo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant vykdymo išlaidų atlyginimo klausimus, reikšminga aplinkybė yra skolininko elgesys ir tai, ar jis geranoriškai stengėsi pats vykdyti savo prievoles, ar tą padarė tik tada, kai dėl jo imtasi priverstinio vykdymo priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2012). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad antstolio atlyginimo pagrįstumas – tai atlyginimo dydžio ir antstolio vykdomojoje byloje atliktų priverstinio vykdymo veiksmų proporcinga atitiktis, t. y. ar antstolis atliko tik būtinus vykdymo veiksmus ir neatliko veiksmų, kurie buvo nebūtini konkrečiu atveju, taip pat ar vykdymo išlaidos atitinka būtinus vykdymo veiksmus. Tai reiškia, kad atlyginimas antstoliui priklauso tik už atliktus priverstinio vykdymo veiksmus ir nepriklauso – už veiksmus, kurių jis neatliko. Tik tada galima laikyti, kad antstolio atlyginimas pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2008).

Byloje nustatyta, kad raginimas įvykdyti teismo sprendimą skolininkei buvo įteiktas 2014 m. birželio 25 d. Teismas sutinka su antstolės argumentais, kad raginimo įteikimo tvarka nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad adresu (duomenys neskelbtini), išsiųstą raginimą skolininkė, nors ir ne asmeniškai, tačiau gavo, tuo tarpu duomenų, kad skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiųstas raginimas būtų skolininkei įteiktas, byloje nėra, priešingai, byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad nurodytu adresu skolininkė negyvena. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad skunde dėl antstolio veiksmų skolininkė nurodė visiškai kitą, nei deklaruotas, gyvenamosios vietos adresą ((duomenys neskelbtini) b. l. 3), o paties teismo skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti arba įteikti „darbininkui“ (b. l. 15, 25, 47). Taigi, akivaizdu, kad, antstolei neturint duomenų apie faktinę skolininkės gyvenamosios vietos adresą, raginimo įteikimas per skolininkės brolienę vykdomajame dokumente nurodytu adresu buvo kur kas efektyvesnis ir labiau užtikrinantis skolininkės teises, nei raginimo paskelbimas specialiame interneto tinklalapyje (CPK 660 str.). Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė nagrinėjamu atveju nepagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir neteisėtai paskaičiavo sau atlygį bei kitas raginime nenurodytas vykdymo išlaidas, tik kitais motyvais.

Kaip minėta, raginimas įvykdyti teismo sprendimą skolininkei buvo įteiktas 2014 m. birželio 25 d., taigi dešimties dienų terminas sumokėti raginime nurodytą pinigų sumą baigėsi 2014 m. liepos 7 d. (CPK 74 str. 5 d.). Byloje nustatyta, kad skolininkė pinigus į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 2014 m. liepos 9 d., t. y. praleidusi raginime nurodytą terminą dviem dienomis. Tačiau, nors skolininkė teismo sprendimą įvykdė jau pasibaigus raginime nustatytam terminui, teismas atkreipia dėmesį, kad antstolė nurodytu dviejų dienų laikotarpiu jokių priverstinio skolos išieškojimo veiksmų neatliko, o jų ėmėsi tik tuomet, kai jau turėjo duomenų apie skolos ir raginime nurodytų vykdymo išlaidų sumokėjimą. Taigi akivaizdu, kad antstolė nagrinėjamu atveju atliko nebūtinus (nes skola jau buvo sumokėta) priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, todėl, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, atlygis bei tokių veiksmų nulemtų kitų vykdymo išlaidų atlyginimas jai nepriklauso. Priešinga išvada, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes (raginimo įteikimas ne asmeniškai, termino praleidimas tik dviem dienomis, priverstinių skolos išieškojimo veiksmų atlikimas skolai jau esant sumokėtai ir antstolei turint apie tai duomenų), pažeistų vykdymo proceso dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyrą, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei būtų nesuderinama su reikalavimu teismo sprendimus vykdyti ekonomiškai (CPK 3 str. 1 d.).

Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė