Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam G. F. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 8 d. priimtu nutarimu Nr. RV-22-277 nutarta taikyti nuteistajam G. F., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 1 mėnesio 13 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, tai yra 2024 m. sausio 4 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisija konstatavo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuosekliai mažėjanti, stebimos nuosekliai vykdomos nuteistojo teigiamos iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis šiuo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia pavojaus visuomenei, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, todėl Komisijos nuomone, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

G. F., nuteistas Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnį, 129 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė bausmė – 10 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2016 m. vasario 17 d., pabaiga – 2026 m. vasario 17 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam G. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Byloje esantys duomenys atskleidžia, jog nuteistasis G. F. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną paskirtos bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, faktas, kad asmuo atliko jam įstatyme numatytos privalomai atlikti laisvės atėmimo bausmės dalį, dar nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Teismas spręsdamas lygtinio paleidimo taikymo klausimą privalo vertinti ir nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją teigiama linkme bausmės atlikimo metu. Teigiamą nuteistojo elgesio pokytį galima konstatuoti tada, kai nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, o jei tokia nėra reikalinga įvertinti ar nuteistasis deda reikšmingas ir akivaizdžias pastangas, jog ši rizika būtų mažinama.

Kaip matyti iš byloje esančios Socialinio tyrimo išvados duomenų, atlikus nuteistojo G. F. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką, rizika buvo įvertinta kaip vidutinė ir ši rizika nėra pakitusi nuo pirminio jos vertinimo, tai yra nuo 2017 m. liepos 12 d. kuomet atlikto pirminio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatyta rizika buvo taip pat vertinama kaip vidutinė. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistojo atžvilgiu viso buvo atlikti net šeši pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, visų vertinimų metu rizikos pokytis nebuvo fiksuojamas ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo ir išlieka vidutinė. Be kita ko, bylos duomenys atskleidžia ir tai, kad nuteistojo elgesyje vyrauja net penkiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; neturi profesinės kvalifikacijos; turi skolų, ieškinių; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu; smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu; ankstesnės emocijų valdymo problemos; elgesio problemos vaikystėje; buvo būdingas impulsyvus elgesys; agresyvus / kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; stokoja problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių (koreguojama bausmės atlikimo metu); buvo fiksuoti priežiūros / apribojimų pažeidimai), kurie ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami nuteistajam dedant maksimalias pastangas teigiamo pokyčio link. Šiuo metu, tiek rizikos vertinimas, tiek ir nustatyti nuteistojo elgesyje vyraujantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, neleidžia daryti išvados, kad materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Teismas įvertinęs bylos duomenis, nenustatė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistojo dedamos pastangos siekiant minėtą riziką valdyti ir mažinti yra akivaizdžios bei įtikinančios, jog nuteistasis lygtinio paleidimo metu laikysis įstatymų ir nebenusikals, o tokia išvada daroma įvertinus, kad nestebimas nustatytosios rizikos pokytis, nemažinami dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių, kaip jau minėta, fiksuota itin daug.

Bylos duomenys atskleidžia, kad nuteistojo G. F. elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir disciplinuotas, o tokią išvadą patvirtina byloje esanti 2023 m. gruodžio 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus Nr. RV-22-11665, kurioje nurodyta, kad nuteistasis G. F., laikotarpyje nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2022 m. lapkričio 4 d., įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus yra pažeidęs net trylika kartų, skatintas – aštuonis kartus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis pažeidimus darė kai buvo puikiai susipažinęs su įstaigoje galiojančia tvarka bei net ir tuomet, kai buvo skatintas (2020 m. gegužės 5 d. buvo skatintas už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą, tuo tarpu jau 2020 m. lapkričio 27 d. įstaigoje nesilaikė nustatytos tvarkos), o toks nuteistojo priešingas ribojimams veikimas, neabejotinai atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į vyraujančias taisykles, kas teismui, dabartinėje pataisos stadijoje, neleidžia spręsti apie nuoseklią, teigiamą ir ilgalaikę nuteistojo nusikalstamo elgesio korekciją, juo labiau, kad ir lygtinio paleidimo atveju, nuteistajam yra taikomi įpareigojimai bei draudimai, kurių akivaizdu, kad šiuo metu jis nėra linkęs laikytis. Tuo tarpu teigiamo elgesio dinamika yra stebima dar sąlyginai trumpą laiką, kad nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje jau būtų galima vertinti kaip išskirtinai teigiamą. Todėl įvertinus šiuos duomenis, dinaminių kriminogeninių veiksnių bei vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, kontekste, negalima daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam taikant lygtinį paleidimą, juo labiau, kad šiuo metu nėra konstatuota jokių akivaizdžių nuteistojo pastangų keičiant savo nusikalstamą elgesį. Nors Komisija savo nutarime akcentavo, kad šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, vis tik, ši aplinkybė nuteistojo nei teigiamai, nei neigiamai necharakterizuoja, kadangi dar visai neseniai nuteistasis buvo linkęs sistemingai pažeidinėti įkalinimo įstaigoje nustatytas elgesio taisykles.

Tuo tarpu Komisijos nutarime nurodytos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o būtent tai, kad nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja resocializacijos procese bei pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, išreiškia motyvaciją pozityviems elgesio pokyčiams, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba ir nesukelia pavojaus visuomenei, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, įvertinus jas nuteistojo elgesio ir dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, niekaip išskirtinai teigiamai jo necharakterizuoja, be to, nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nesiekė įgyti profesinės kvalifikacijos, neturi pastovios gyvenamosios vietos galimo lygtinio paleidimo atveju bei savo ateities planus sieja su išvykimu į užsienį, kas lygtinio paleidimo atveju nėra įmanoma, todėl akivaizdu, jog nuteistojo dedamos pastangos koreguojant savo elgesį nėra konkrečios, maksimalios ir nuoseklios, o šiai dienai stebimas teigiamas nuteistojo pokytis nėra akivaizdus ir teismą įtikinantis jog būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jam nebūnant izoliuotam nuo visuomenės. Priešingai, šiuo atveju nuteistojo elgesys dar nėra tiek pakitęs, jog būtų galima spręsti, kad lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes kaip jau aptarta, viso bausmės atlikimo metu elgesys nebuvo disciplinuotas ir koreguojamas išimtinai teigiamai, maksimaliai eliminuojant problemines sritis taip siekiant sėkmingo pokyčio, o be to ir šiuo metu nėra niekuo išskirtinai teigiamas.

Pažymėtina, kad vertinant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo instituto taikymui, negali būti sumenkinama neatliktos bausmės dalis kaip nebeturinti įtakos tolimesnei nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcijai, net ir nustačius formalųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Nagrinėjamos bylos duomenys atskleidžia, kad G. F. neatliktos bausmės dalis yra 2 metai 1 mėnuo ir 13 dienų, kuri ją įvertinus, aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar laikytina itin didele ir neleidžiančia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas, jį vykdant įkalinimo įstaigoje, jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Įvertinus nuteistojo elgesyje vyraujančius dinaminius kriminogeninius veiksnius, vidutinę nusikalstamo elgesio riziką, nenustačius jokių duomenų apie nuteistojo daromą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teismas konstatuoja, jog nuteistojo pataisos procesas dar turi būti tęsiamas įkalinimo įstaigoje, nes nėra nustatyta materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-277.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. RV-22-277 taikyti nuteistajam G. F. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.