- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- 1A-633-366-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- J. V.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.: 1A-633-366/2010
Teisėja Valentina Paliulionienė Teisėja Valentina Paliulionienė Proceso Nr.: 1-53-2-00032-2008-6
2010 m. spalio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010-07-02 nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal LR BK 155 str. 1 d. ir nubaustas 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda. Iš V. S. nukentėjusiajai J. V. priteista atlyginti 500 Lt neturtinei žalai ir 2000 Lt jos patirtų atstovavimo išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Privataus kaltinimo tvarka V. S. buvo kaltinamas J. V. tuo, kad 2008 metų liepos mėn. 7 d. 10 val. (duomenys neskelbtini) kaime Biržų rajone autobusų stotelėje, viešai, žodžiu užgauliai pažemino J. V., pavadindamas ją aferiste.
V. S. skundžia Biržų rajono apylinkės teismo 2010-07-02 nuosprendį, ir prašo jį panaikinti, priimti išteisinamąjį nuosprendį, priteisti jo patirtas proceso išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad skundžiamas nuosprendis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl yra naikintinas.
V. S. teigia, kad teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. numatytas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išvadą, jog jis, apeliantas, pavadino nukentėjusiąją „aferiste“, padarė netinkamai įvertinęs J. V., G. M., L. J. parodymus. Nurodo, kad liudytojai G. M. ir B. J. apklausiami pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu negalėjo prisiminti įvykio aplinkybių ir ar buvo ištartas žodis „afersitė“. Teigia liudytojai nenurodė, kad būtų girdėję jį, apeliantą, sakant žodį „aferistas“, o L. J. parodė, kad įvykio vietoje visi vieni kitus vadino aferistais, vieni ant kitų šaukė. Esant tokiems liudytojų parodymų prieštaravimams, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, prieštaravimai bei abejonės turėtų būti vertinami jo, apelianto, naudai. Tuo tarpu vien tik nukentėjusiosios parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti bylos įrodymai, vadovaujantis LR BPK 301 str. 2 d., apeliantas nurodo, grįsti apkaltinamąjį nuosprendį negalima. Apeliantas pažymi, kad J. V. jį apkalba, nes tarp jų susiklostę konfliktiški santykiai. Įvykio metu atvykus policijos pareigūnams ji melagingai nurodė, kad jis apeliantas sumušė V. M., tačiau 2008-12-30 Biržų rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jo, apelianto, atžvilgiu buvo nutrauktas, nes jo veiksmuose nenustatyta nusikalstamos veikos požymių. Taip pat nukentėjusiosios polinkis meluoti ir elgtis neteisėtai matyti, anot apelianto, iš byloje esančio Biržų rajono apylinkės teismo 2009-11-26 sprendimo civilinėje byloje. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai kritiškai liudytojų D. S., R. J., P. K., D. C., P. Z., E. S. parodymus motyvuojant vien tuo, kad jie su apeliantu yra susiję darbo santykiais arba yra artimi jo giminaičiai.
Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas nuosprendyje neišdėstęs nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų, jo veiką kvalifikavo pagal LR BK 155 str. 1 d. Be to apeliantas teigia, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališka teisėja, kadangi anksčiau teisėja vertėsi advokato praktika ir yra atstovavusi J. V. ir jos sugyventinį bei vaikų tėvą V. M. kitose bylose.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad įvykio dieną, t.y. 2008 metų liepos mėn. 7 d., prieš 10 val. J. V. sugyventinis V. M. sumušė P. K., dėl ko ir buvo teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu. Kadangi P. K. kartu su kitais byloje liudytojais buvo susirinkę padėti jam, apeliantui, pervaryti keliu gyvulius, jis atvyko apginti P. K., buvo iškviesta policija, kuriai atvykus priėjo pareiškėja J. V., pradėjo melagingai jį ir kitus kaltinti sumušus jos sugyventinį V. M. bei policijai sakė rašysianti dėl V. M. sumušimo pareiškimą. Nurodo, kad dėl tokių pareiškėjos veiksmų ir prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu visi jo dalyviai garsiai ir emocingai išsakinėjo savo nuomonę ir vertinimus, ką patvirtino liudytojai G. M. bei L. J..
Nurodo, kad darant prielaidą, jog jis konflikto metu pavadino J. V. „aferiste“, nėra pagrindo vertinti, kad tai ne apibūdino J. V. elgesio, atitinkamai besielgiančio žmogaus, o užgauliai pažemino nukentėjusiąją, kuri pati aktyviai dalyvavo konflikte, pati vadino kitus įvairiais apibūdinimais. Nurodo, kad žodis „aferistas“, žmogų, kuris elgiasi nesąžiningai ar apgavikiškai, ne pažemina, o apibūdina. Nurodo, kad toks galimai išsakytas žodis minėtomis ginčo aplinkybėmis pagal savo pobūdį gali būti laikomas užgauliai žeminančiu bei peržengiančiu moralės ir įstatymų normų leistinas ribas, išsakytas nepadoria, ciniška forma, šiurkščiai pažeidžiantis visuomenėje priimtas etines normas ir elgesio taisykles. Priešingu atveju, tokiu žodžiu kito ginčo dalyvio apibūdinimas, dėl prieš tai nurodytų aplinkybių buvo pagrįstas, nesudaro nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d., sudėties.
Apeliantas teigia, kad galimai išsakytas žodis „aferistė“ laikytinas kaip nuomonės apie asmenį išsakymas. Teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti garantuoja LR Konstitucijos 25 str. Tokia nuomonė buvo pagrįsta jau vien tos dienos įvykių eiga, ir jis turėjo pagrindą ją vertinti kaip besielgiantį nesąžiningai ir tokiu būdu darantį nesąžiningą bei ir apgavikišką darbą, t.y. vertinti aferistu.
Taip pat byloje yra gautas J. V. atsikirtimas į apeliacinį skundą. Nukentėjusioji nurodo, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2010-07-02 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o V. S. apeliacinį skundą prašo atmesti.
Nukentėjusioji nurodo, kad apeliantas teismo posėdyje nurodė, kad teisėja anksčiau dirbo advokate ir teikė teisines paslaugas J. V. šeimos nariams, į tai jam buvo atsakyta, kad ta pati advokatė teikė teisines paslaugas ir jo, apelianto, žmonai, taip pat buvo pasiūlyta pasinaudoti teise pareikšti nušalinimą teisėjai, tačiau, apeliantas šia teise nepasinaudojo.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Tai, kad apeliantas įvykio dieną vykusio žodinio konflikto metu pavartojo žodį „aferistė“ nustatyta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais. Byloje apklausti liudytojai – G. M., L. J., D. S., R. J., P. K., D. C., Ž. Ž., E. S. parodė, kad 2008-07-07 vyko žodinis konfliktas, kuriame dalyvavo ir J. V. bei V. S.. Nors liudytojai D. T., R. J., D. C., Ž. Ž., parodė, kad negirdėjo, ar V. S. pavadino J. V. „aferiste“ (t.1., b.l. 127-169), o P. K. parodė, kad V. S. nevadino J. V. „aferiste“, tačiau liudytojas, policijos pareigūnas L. J., kuris buvo atvykęs į įvykio vietą, teisiamojo posėdžio metu vis gi parodė, kad įvykio vietoje žmonės vieni kitus vadino aferistais, vieni ant kitų rėkė. Liudytojas, policijos pareigūnas G. M., parodė, kad savo tarnybinį pranešimą apie įvykį surašė teisingai (t. 1., b.l. 127-169), o šio liudytojo byloje esančio 2008-07-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnas nurodė, jog atvykus į įvykio vietą dėl kilusio kaimynų konflikto, V. S. J. V. išvadino aferiste (t. 1., b.l. 35, 36). L. J. tarnybinis pranešimas analogiškas. Be to, iš byloje esančių 2008-09-08 vykusių liudytojų L. J. ir G. M. apklausų pas ikiteisminio tyrimo teisėją (kitoje baudžiamojoje byloje) protokolų matyti, kad liudytojai vienodai parodė, jog V. S. pavadino J. V. „aferiste“ (t. 1., b.l. 68-71). Netikėti pareigūnų parodymais nėra pagrindo. Aptarti liudytojų L. J. ir G. M. parodymai, jų tarnybiniai pranešimai patvirtina J. V. parodymus, kad V. S. jos atžvilgiu pavartojo žodį „aferiste“, o apelianto teiginiai, kad teismas jo kaltę grindė remdamasis vien tik nukentėjusiosios parodymais, kurių nepatvirtina kiti bylos įrodymai, bei tai, kad J. V. jį apkalba, nepagrįsti. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK 20 str. 5 d. reikalavimų nepažeidė.
Kita apelianto skundo argumentų grupė skirta pagrįsti kitokiai jo skunde dėstomai pozicijai - kad jo padarytoje veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d. sudėties. Apeliantas šią savo poziciją grindžia vertindamas išsakyto žodžio „aferistė“ faktines aplinkybes bei J. V. asmenybę.
Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. S. J. V. atžvilgiu vartojo tokį žodį kaip „aferistė“. Apelianto skunde dėstomi argumentai, jog jis taip pavadino J. V., nes šis žodis teisingai apibūdino J. V., teisinės reikšmės neturi. Įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad neigiamai ar užgauliai atsiliepdamas apie nukentėjusįjį, jo asmenybę žeidžia ir žemina jį ir siekia būtent tokio tikslo. Esant šioms sąlygoms reikšmės neturi, ar kaltininko atsiliepimas bei vertinimas atitinka tiesą ar ne. Tai teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas. Kolegija sutinka, kad žodis „aferistė“ visuomenėje vertinamas kaip neigiamai apibūdinantis asmenį, tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį į aplinkybes esant kurioms šis žodis pavartotas, į veikos subjektyvinę pusę bei nukentėjusios suvokimą.
Apeliantas V. S. teisingai nurodo, kad dar iki atvykstant policijos pareigūnams, J. V. sugyventinis V. M. sumušė P. K., kuris tą dieną jam turėjos padėti pervaryti gyvulius, dėl ko ir kilo žodinis konfliktas tarp įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jo ir J. V.. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio įsiteisėjusio Biržų rajono apylinkės teismo 2009-08-21 nuosprendžio matyti, kad V. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., nes jis, 2008 m. liepos 7 d. apie 10 val. Biržų rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, tyčia galva trenkė į galvą P. K., kumščiu sudavė jam du smūgius į veidą, tuo padarė poodinę kraujosruvą kaktos srityje ir apatinės lūpos gleivinės kairės pusės kraujosruvą, taip padarydamas jam sužalojimus, dėl kurių buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Taip pat apelianto nurodomas aplinkybes, kad atėjusi J. V. prie atvykusių policijos pareigūnų teigė rašysianti pareiškimą jo, apelianto, atžvilgiu patvirtina, byloje esantys įrodymai – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Iš baudžiamosios bylos Nr. 54-1-263-08 medžiagos matyti, kad V. S. atžvilgiu 2008-07-07 tikrai buvo parašytas pareiškimas, tačiau ne J. V., o jos sugyventinio V. M.. Pagal minėtą pareiškimą ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu buvo nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš liudytojų L. J. ir G. M. pirmosios instancijos teismo posėdyje duotų parodymų ir baudžiamojoje byloje esančių tarnybinių pranešimų matyti, kad jie atvyko į įvykio vietą dėl tarp kaimynų kilusio konflikto, muštynių. Atvykus į vietą įvykyje dalyvavusius žmones rado konfliktuojančius, o prie jų, policijos pareigūnų, atėjusi ir J. V.. V. S. su ja apsižodžiavo ir pavartojo žodį „aferiste“. Liudytojas G. M. parodė, kad jiems atvykus į įvykio vietą visi ten buvę žmonės barėsi, o atėjus J. V., jie su V. S. apsižodžiavo, visi buvo vieni kitais nepatenkinti, rėkė. Liudytojas mano, kad konflikto priežastis buvo J. V. atėjimas (b. l. 135 - 136). Liudytojas L. J. parodė, kad 2008-07-07 į (duomenys neskelbtini) kaimą atvyko dėl ten įvykusių muštynių, vietoje buvę žmonės buvo nedraugiški, vieni kitus vadino aferistais, rėkė vienas ant kito, parodė, kad jei nebūtų atėjusi J. V., nebūtų buvę konflikto (b.l. 136 – 137). Be to, pati nukentėjusioji J. V. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tarp jos su V. S. yra susiklostę konfliktiški santykiai iš anksčiau - pamačiusi per pievą link V. M. važiuojančias dvi mašinas ir išlipant V. S., žinodama, kad pastarasis nemėgsta V. M., iškvietė policiją, nuėjusi pareigūnams pasakė, kad jie taip pat rašys pareiškimą (b. l. 129 - 131).
Taigi paminėtos aplinkybės patvirtina, kad įvykusio konflikto metu J. V. sugyventinis sumušė P. K., po ko vyko įvykyje dalyvavusių asmenų žodinis konfliktas. Pareigūnams aiškinantis situaciją J. V. nurodė, jog ir ji rašys pareiškimą, nors iš jos prieš tai paminėtų parodymų matyti, kad tam priežasčių neturėjo. Ji V. S. atžvilgiu buvo nusiteikusi konfliktiškais iš anksto, be to, iš Biržų rajono apylinkės teismo 2009-08-21 nuosprendžio matyti, kad būtent P. K. buvo sumuštas V. M.. Akivaizdu, kad po ką tik įvykusių muštynių, kurių metu buvo sumuštas V. S. darbininkas, V. S. dar labiau susierzino dėl tokio J. V. elgesio ir žodinio konflikto metu pavartojo jos atžvilgiu žodį „aferistė“. Kaip jau minėta aukščiau, įžeidimas padaromas tiesiogine tyčia kai kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Šiuo atveju kolegijos nuomone, V. S. poelgis vertintinas kaip emocijų proveržis susidariusioje situacijoje, susikaupusio pykčio ir besitęsiančio konflikto išdava, o ne sąmoningas veiksmas siekiant pažeminti J. V. garbę ir orumą, t.y. jo veikoje nėra subjektyvinės pusės - tiesioginės tyčios. Be to tam, kad vienus ar kitus veiksmus galima būtų laikyti įžeidimu baudžiamojo kodekso prasme yra būtina, kad pats nukentėjusysis suvoktų, jog jis yra žeminamas, t.y. svarbus paties nukentėjusiojo vertinimas. Šiuo atveju matyti, kad konfliktas įvyko 2008-07-07. Tačiau nei tuojau po konflikto, nei kitu artimiausiu laiku J. V. niekur nesikreipė dėl jos įžeidimo. Darytina išvada, kad ji pati nemanė, jog to konflikto metu buvo įžeista ar pažeminta. Be to, kaip nurodo įvykio vietoje buvę policijos pareigūnai, konflikto metu žodį „aferistas“ vartojo abi konfliktuojančios pusės. Į teismą J. V. kreipėsi tik 2009-09-03, t.y. daugiau nei po metų laiko. Atkreiptinas dėmesys, kad šis pareiškimas paduotas tik po to, kai buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas V. S. atžvilgiu, atliktas pagal J. V. sugyventinio V. M. skundą byloje Nr. 54-1-263-08. Įvertinus visas šias aplinkybes bei atsižvelgus į ilgametę nesantaiką tarp J. V. ir V. S. galima daryti išvadą, kad ši privataus kaltinimo byla buvo pradėta suvedinėjant asmenines sąskaitas tik todėl, kad V. S. nebuvo nubaustas pagal V. M. skundą, t.y. ji neturi nieko bendro su asmens garbės ir orumo gynimu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog žodinio konflikto metu V. S. išsakytas žodis „aferistė“ neturėtų būti vertinamas kaip įžeidimas, t.y. kaip nusikalstama veika, numatyta BK 155 str. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. S. išteisintinas dėl jam nukentėjusiosios pareikšto kaltinimo pagal BK 155 str. 1 d, nes, jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantas deklaratyviai nurodo, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusi teisėja buvo šališka. Jis nušalinimo teise nepasinaudojo ir tai patvirtina teisiamojo posėdžio 2009-09-17 protokolas (b.l. 127). Be to, vadovaujantis LR BPK 58 str. 1 d. 2 p. nuostatomis, teisėjas privalo nusišalinti, jeigu jis yra dalyvavęs kaip liudytojas, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, privataus kaltintojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas būtent nagrinėjamoje byloje. Tai, kad bylą nagrinėjusi teisėja anksčiau visai kitose bylose, nesusijusiose su nagrinėjamu įvykiu, yra kaip advokatė atstovavusi nukentėjusiąją, dar nerodo jos šališkumo šioje konkrečioje byloje.
Priėmus sprendimą dėl V. S. išteisinimo, nesant jo veikoje nusikaltimo, numatyto BK 155 str. 1 d., požymių, J. V. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), taip pat atmestinas prašymas atlyginti jos patirtas atstovavimo išlaidas (BPK 106 str.).
V. S. prašo iš privačios kaltintojos priteisti visas jo turėtas atstovavimo išlaidas. Prašymas tenkintinas iš dalies. Kadangi kaltinamojo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, todėl jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš privataus kaltintojo (BPK 105 str. 6 d.). Kaip matyti iš byloje esančių advokatų orderių ir pinigų priėmimo kvitų, V. S. gynė advokatas D.Staškevičius, kuriam sumokėjo 700 Lt (b.l. 49) ir advokatas R.Vaitekūnas, kuriam sumokėjo 2000 Lt (b.l. 67). Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo bylos nagrinėjimas užtruko ilgą laiką, buvo net dešimt teismo posėdžių, todėl aukščiau nurodytos sumos nelaikytinos aiškiai per didelėmis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas dar vienas pinigų priėmimo kvitas, kuriame nurodyta, kad sumokėta 1800 Lt. Byla apeliacinės instancijos teisme išnagrinėta vieno posėdžio metu. Kolegijos nuomone už apeliacinio skundo paruošimą ir dalyvavimą viename teismo posėdyje 1800 Lt suma yra aiškiai per didelė, todėl priteistina tik dalis šios sumos, o būtent 800 Lt. Viso V. S. iš privataus kaltintojo priteistina 2500 Lt atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Biržų rajono apylinkės teismo 2010-07-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Iš privataus kaltintojo J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti V. S. a.k. (duomenys neskelbtini) 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų.
Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p. civilinį ieškinį palikti nenegrinėtu, paliekant teisę civiliniam ieškovui J. V. reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.