Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ieškovės I. R. ieškinį atsakovui R. R., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta įstatymo nustatyta tvarka, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalys susituokė 2001-11-30 Elektrėnų savivaldybės Bendro skyriaus Civilinės metrikacijos poskyryje, santuokos įrašo Nr. 89 (b.l. 6). Santuokoje šalims 2008-09-03 gimė sūnus R. R. (b.l. 8).

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

CK 3.60 ir 3.61 str. str. nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 str., privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t.y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas.

Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.).

Ieškovė paaiškino, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, būdamas neblaivus tampa agresyvus, naudoja psichologinį smurtą jos ir jos vyresniojo sūnaus atžvilgiu bei fizinį smurtą prieš ją. Atsakovas nėra lojalus šeimai, ja nesirūpina, savo asmeninius interesus vertina labiau nei šeimos. Savo kaltės dėl santuokos nutraukimo ieškovė neįžvelgia.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas piktnaudžiaudamas alkoholiu, naudodamas prieš ieškovę fizinį ir psichologinį smurtą, nesirūpindamas šeima pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to sutuoktinių bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su santuokos nutraukimu dėl jo kaltės.

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas. Nutraukus santuoką šalims paliekamos jų dabar turimos pavardės – R.ir R.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nesant ginčo dėl šalių nepilnamečių vaiko gyvenamosios vietos (CK 3.168 str.), ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko sūnaus R. R., gim. 2008-09-03, gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, t.y. ieškove I. R. (CK 3. 174 str.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Byloje esanti gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad atsakovas yra šalio vaiko R. R., gim. 2008-09-03, tėvas (b.l. 8), todėl privalo teikti išlaikymą vaikui iki jo pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.).

Ieškovė, patikslinusi savo reikalavimus, prašo priteisti nepilnamečiam vaikui R. R., gim. 2008-09-03, iš atsakovo išlaikymą po 280,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2012-08-22, iki vaiko pilnametystės.

Teismas, spręsdamas nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos A. T. 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Kaip nurodyta Elektrėnų savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2012-09-24 išvadoje Nr. 20.2-468, ieškovė su atsakovu yra sutarę, kad atsakovas sūnui R. R., gim. 2008-09-03, teiks išlaikymą po 280,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (b.l. 22), ką patvirtina ir rašytinis šalių susitarimas dėl tokio išlaikymo dydžio (b.l. 21).

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise šalys neturi, ieškovės vardu nėra įregistruota transporto priemonių, atsakovo vardu VĮ „Regitra“ yra įregistruota transporto priemonė – automobilis Volvo V70 (b.l. 11-12), kurį ieškovė prašo priteisti atsakovui.

Vertinant tėvų turtinę padėtį pažymėtina, kad jokių oficialių įrodymų apie atsakovo gaunamas pajamas nėra. Pats atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas yra nedarbingas, nėra. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas iki 2012 m. spalio mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) staklininku, šiuo metu yra išvykęs dirbti į užsienį.

CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.

Vertindamas tėvų turtinę padėtį teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos A. T. 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis yra netgi mažesnis už orientacinį kriterijų dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju 280,00 Lt suma, priteistina iš atsakovo, prisidės prie ieškovės teikiamo išlaikymo ir leis įgyvendinti vaiko poreikius, skirtus maistui, aprangai, higienos ir sveikatos reikmėms, žaislams, auklėjimui bei mokymui, todėl ieškovės reikalavimas dėl 280,00 Lt dydžio kasmėnesinių periodinių išmokų kiekvienam šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant išlaikymą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro nekilnojamojo turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo; tai patvirtina VĮ „Registrų centras“ 2012-07-31 raštas Nr. TS (12.14.2.13)-21370, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto registre įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, kurie gali būti laikomi I. R. ir R. R. bendrąja jungtine nuosavybe, nėra (b.l. 10). Šalys santuokos metu įgijo automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 4000 Lt, svetainės baldų komplektą, kurio vertė 1400 Lt, elektrinę virtuvės plytelę, kurios vertė 800 Lt, virtuvės baldų komplektą, kurio vertė 700 Lt, šaldytuvą, kurio vertė 500 Lt, ir skalbimo mašiną, kurios vertė 600 Lt. Ieškovei prašant, o atsakovui neprieštaraujant, šalių santuokoje įgytas bendras turtas dalytinas lygiomis dalimis, daiktų vertes nustatant pagal ieškovės nurodytas daiktų vertes, kurių atsakovas neginčijo, priteisiant kiekvienai šaliai po 4000 Lt vertės turto bei natūra ieškovei priteisiant svetainės baldų komplektą 1400 Lt vertės, elektrinę virtuvės plytelę 800 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 700 Lt vertės, šaldytuvą 500 Lt vertės, skalbimo mašiną 600 Lt vertės, o atsakovui - automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės.

Dėl tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, todėl jis nepriteistinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos - 387,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistina 100,80 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, t.y. 100,80 Lt žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo (280,00 Lt x 12 mėn.) x 3 proc.) (CPK 96 str. 1d.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011-11-07 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, 9,64 Lt bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 177-178, 270, 282, 375-386 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti dėl sutuoktinio R. R. kaltės santuoką, sudarytą 2001 m. lapkričio 30 d. Elektrėnų savivaldybės Bendro skyriaus Civilinės metrikacijos poskyryje (įrašo Nr. 89) tarp R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) ir I. R. (K.), a.k. (duomenys neskelbtini)

Nutraukus santuoką I. R. palikti pavardę – R., R. R. - R.

Nustatyti nepilnamečio vaiko R. R., gim. 2008 m. rugsėjo 3 d., gyvenamąją vietą su jo motina I. R., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš R. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1975-02-16 Kaišiadorių m., išlaikymą nepilnamečiam vaikui R. R., gim. 2008 m. rugsėjo 3 d., po 280,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d., iki vaiko pilnametystės, tai yra iki 2026 m. rugsėjo 3 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti I. R., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui R. R. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Santuokoje įgytą turtą padalyti lygiomis dalimis ir priteisti I. R. ir R. R. kiekvienam po 4000 Lt vertės turto.

Priteisti I. R. natūra: svetainės baldų komplektą 1400 Lt vertės, elektrinę virtuvės plytelę 800 Lt vertės, virtuvės baldų komplektą 700 Lt vertės, šaldytuvą 500 Lt vertės, skalbimo mašiną 600 Lt vertės.

Priteisti R. R. natūra automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4000 Lt vertės.

Priteisti iš R. R. 387 Lt 00 ct bylinėjimosi išlaidų I. R..

Priteisti iš R. R. 100 Lt 80 ct bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.