- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-02
- Bylos Nr.
- II-26-806/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-15423-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė, sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui A. P., išnagrinėjusi A. P. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistės 2016-11-07 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistas A. G. A. P. 2016-10-27 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kad jis 2016-05-24 nuo 17.02 val., A. Smetonos g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ant šaligatvio arba kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, t.y. A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 p., t.y. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė R. A. Ž. 2016-11-07 priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad A. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. ir paskyrė jam 50 eurų baudą.
Šalies argumentai
A. P. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo minėtą 2016-11-07 nutarimą panaikinti, motyvuodama tuo, kad užfiksuotas pažeidimas nėra laikytinas pažeidimu dėl vairuotojo kaltės, nes jis, vairuotojas paliko automobilį ties įvažiavimu į šalia esančias teritorijas. Įvažiavimas nebuvo atskirtas nuo šaligatvio jokiais konstrukciniais elementais ar ženklinimu, todėl jis, vairuotojas turėjo pagrindą manyti, kad automobilis statomas įvažiavimo dalyje ir kitų eismo dalyvių eismui netrukdė. Vietoje, kurioje buvo pastatytas automobilis kelio dangos konstrukciniai elementai pritaikyti užvažiavimui, t.y. nėra aukšto šaligatvio bortelio, jis specialiai pažemintas ir konstrukciškai yra vientisas su įvažiavimu į šalia esančias teritorijas, todėl jis, vairuotojas turėjo pagrindą manyti, kad automobilis statomas įvažiavimo dalyje. Vietoje, kurioje buvo pastatytas automobilis, šiuo metu yra ženklinimas, draudžiantis statyti automobilį. Tačiau pažeidimo fiksavimo metu tokio ženklinimo nebuvo. Ženklinimo įrengimas taip pat patvirtina, kad iki tol buvo pagrindas manyti, jog automobilį ten statyti galima. Jam, A. P. rodytose nuotraukose, kuriose užfiksuotas pastatytas automobilis nėra matomas įvažiavimas, t.y. fotografuota neapimant automobilio padėties visumos, todėl tikėtina, kad pažeidimas galėjo būti neteisingai fiksuotas, tokia medžiaga gali klaidinti pažeidimą nagrinėjantį darbuotoją. Institucija Kelių eismo taisyklių 150.5 punktą taikė per plačiai, toks traktavimas leistų administracinėn atsakomybėn traukti visas transporto priemones, kurios pastatytos ne specialiose automobilių stovėjimo vietose/aikštelėse ar bet kokiose įvažiavimo dalyse, nes būtų galima teigti, jog tai nėra automobilio stovėjimui skirtos vietos. Automobilio stovėjimui neskirtas vietas žymi draudžiamieji kelio ženklai bei konstrukciniai elementai, kurių aptariamu atveju nebuvo.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusios institucijos atstovas atsiliepime nurodė, jog pažeidimo faktą byloje įrodo objektyviai surinkti įrodymai: 1. pažeidimo nustatymo laikas - 2016 m. gegužės 24 d., 17 val. 2 min.; 2. pažeidimo vieta - A. Smetonos g. 3, Vilniuje; 3. pažeidimo faktas - automobilis OPEL ZAFIRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas ant šaligatvio arba kitoje transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje; 4. pažeidimo faktą liudija SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vyresn. kasininkas-kontrolierius R. S., Tilto g. 14, Vilnius. Vyriausioji specialistė, atsižvelgdama į byloje esančius objektyvius įrodymus, į tai, kad papildomų įrodymų, lengvinančių ar sunkinančių pažeidėjo atsakomybę, byloje nėra, skyrė jam 50 (penkiasdešimties) eurų baudą. Atsiliepime nurodyta, kad bylos medžiaga nustatyta, kad A. P. automobilį pastatė ant šaligatvio, transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje (prieš įvažiavimą į teritoriją (kiemą). Skunde A. P. neneigia, jog pastatė automobilį A. Smetonos g. 3, Vilniuje, ties įvažiavimu į teritoriją, bet kelio dangos konstrukciniai elementai jam leido manyti, kad automobilį toje vietoje statyti galima. Toks A. P. argumentas paneigtinas, nes konkrečiu atveju svarbu tai, kad jis suprato, kad stato automobilį toje vietoje, kuri nėra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui). Vien tai, kad ta vieta, kaip teigė pareiškėjas, nebuvo atskirta nuo šaligatvio jokiais konstrukciniais elementais ar ženklinimu, A. P. nesuteikia teisės pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Atkreipia dėmesį, kad vieta, kurioje buvo pastatytas A. P. automobilis nėra specialiai įrengta vieta automobiliams statyti. Daro išvada, kad A. P. negalėjo nesuprasti ir nepastebėti, kad tai ne automobiliui statyti skirta vieta. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 58 dalyje nustatytus šaligatvio požymius, matyti, kad šaligatvis - pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos. Be to, vietoje, kur buvo pastatytas automobilis nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių ženklų. Iš nuotraukų matyti, kad šalia pastatyto automobilio yra mokamos automobilių statymo vietos, kur savo transporto priemonę galėjo statyti A. P.. Būtent, kelio konstrukciniai elementai turėjo leisti suvokti, jog ta vieta yra įvažiavimas į teritoriją ir ji neskirta statyti transporto priemonėms. Akivaizdu, kad toks automobilio transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje pastatymas pažeidžia KET 150.5 punkto reikalavimus. Įvertinus visas bylos aplinkybes mano, kad A. P. pažeidimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio teisės pažeidimo protokolas - teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos nutarimas - teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdyje A. P. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais. Paaiškino, kad argumentus išdėstė raštu. Atsakovas, jei mano, kad ten šaligatvis, jis pats nesiėmė priemonių tą teisingai ir aiškiai pažymėti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus 2016-11-21 rašte nurodyta, kad padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas tinkamai, Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ darbuotojo, turinčio teisę fiksuoti administracinius teisės pažeidimus. Nuotraukos, esančios byloje, yra informatyvios ir jų pakanka konstatuoti pažeidimo padarymo faktui. Šiuo metu įrengtas ženklinimas nepaneigia ir nekeičia paties pažeidimo padarymo fakto, nes įvažiavimas į teritoriją, prie kurios buvo pastatytas A. P. automobilis nepasikeitė. A. P. automobilis buvo paliktas A. Smetonos g. 3 ties įvažiavimu į šalia esančią teritoriją, kaip pats A. P. teigė savo paaiškinime, tad kelio konstrukciniai elementai jau leido A. P. suvokti, jog ši vieta, tai įvažiavimas į teritoriją ir ji neskirta automobiliui statyti. Akivaizdu, kad toks automobilio transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje pastatymas pažeidžia Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus.
Atsiliepimas
A. P. atsakyme į atsiliepimą nurodyta, kad nesutinka su kaip nurodo pareiškėjas Atsakovo pateiktais argumentais dėl pažeidimo nustatymo, nes: Atsakovas teigia, jog automobilis buvo pastatytas ant šaligatvio, prieš įvažiavimą į kiemą. Iš kelio konstrukcinių elementų nebuvo galimybės suprasti, ar tai šaligatvis. Jis, A. P. statė automobilį manydamas, kad tai yra įvažiavimo į šalia esančias teritorijas dalis, nes ta kelio dalis buvo pažeminta užvažiuoti automobiliui, ji visiškai nesiskyrė nuo likusios įvažiavimo į šalia esančias teritorijas dalies, joje nevyko (ir pagal lokaciją nebuvo tikėtina, kad vyks) pėsčiųjų eismas, nes pėsčiųjų teisės buvo užtikrinamos likusiais kelio elementais, t.y. paliekant automobilį pėsčiųjų eismas niekaip nebuvo trikdomas. Taigi Atsakovas neteisingai traktuoja kelio dalį, kurioje buvo pastatytas automobilis; Atsakovas teigia, jog svarbu tai, kad Pareiškėjas suprato, kad stato automobilį toje vietoje, kuri nėra skirta transporto priemonių eismui (stovėjimui). Pats Atsakovas pripažįsta, jog tai svarbu, tačiau neatsižvelgia į Pareiškėjo paaiškinimą, kad šis nesuprato, kad vieta neskirta transporto priemonių eismui, o atvirkščiai - remiantis 1 p. išvardintais argumentais, laikė, kad automobilį stato kelio dalyje, kuri yra skirta transporto priemonių (o ne pėsčiųjų) eismui, t.y. neatitiko LR Saugaus eismo automobilių keliai įstatymo 2 str. 58 dalyje nurodytų šaligatvio požymių, įvažiavimui į šalia esančias teritorijas taip pastatytas automobilis taip pat netrukdė; Atsakovas teigia, kad toje vietoje nebuvo tokį stovėjimo būdą leidžiančių ženklų. Pabrėžia, jog automobilis nebuvo statomas kampu į važiuojamosios dalies kraštą, o lygiagrečiai (įvažiavimo krašte), todėl tai leidžiantys ženklai tokioje situacijoje nebūtini; Atsakovo teiginys, jog šalia yra mokamos automobilių statymo vietos, kur Pareiškėjas galėjo statyti savo automobilį vertintinas kaip bereikšmis, nes nėra duomenų, ar tokia galimybė buvo automobilio statymo metu, be to tokių vietų buvimas nesuteikia Atsakovui administracinėn atsakomybėn traukti visų šalia tų vietų pastatytų automobilių savininkų. Tačiau pažymi, kad Atsakovas galimai finansiškai motyvuotas taikyti spaudimo priemones siekiant, kad vairuotojai automobilius paliktų mokamose stovėjimo vietose, nes naudos gavėju galima laikyti patį Atsakovą. Pasak pareiškėjo, tikėtina, kad Atsakovo sprendimas taikyti administracinę nuobaudą Pareiškėjui galėjo būti neobjektyvus ir dėl šios aplinkybės. Atsakovas KET 150.5 punktą taiko pernelyg plačiai. Negalima teigti, jog visos važiuojamosios dalies vietos, nepažymėtos specialiu sustojimą/stovėjimą leidžiančiu ženklu, laikytinos neskirtomis eismui (stovėjimui) pagal KET 150.5 punktą. Tokiu atveju prasmę prarastų kelio ženklų „Sustoti draudžiama“ ar „Stovėti draudžiama“ naudojimas, o administracinėn atsakomybėn traukti būtų galima daugybę gyventojų, kurie pastatė automobilį sustojimą/stovėjimą leidžiančiu ženklu nepažymėtoje vietoje ar teritorijoje. Remiantis aukščiau išvardytu, Pareiškėjas tikrai turėjo pagrindą manyti, jog palikdamas automobilį pažeidimo nedaro. Jei Pareiškėjas, būdamas institucija, atsakinga už saugų eismą Vilniaus mieste, norėjo, kad ta kelio dalis nebūtų užstatoma automobiliais, jis galėjo imtis atitinkamų ženklinimo arba konstrukcinių elementų įrengimo priemonių. Faktiškai Pareiškėjas tokių priemonių ėmėsi tik po nagrinėjamo pažeidimo nustatymo. Tai, jog vėliau kelias buvo suženklintas, taip pat leidžia manyti, jog iki pažymėjimo nebuvo aišku, jog automobilio ten statyti negalima. Nesant vairuotojo kaltės arba kilus abejonėms dėl pažeidimo, abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens (šiuo atveju - Pareiškėjo) naudai (in dubio proreo). Papildomai pažymi, jog asmeniškai pastebėjo, jog automobiliai ten buvo statomi ilgą laiką, o iki tariamo pažeidimo užfiksavimo neteko pastebėti pažeidimo užfiksavimo kvitais pažymėtų automobilių, nors šalia teko matyti eismo tvarką prižiūrinčių pareigūnų.
Prie pranešimo Nr. B022012 pridėtose fotonuotraukose užfiksuotas automobilis „Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis A. Smetonos g. 3, Vilniuje, pažeistas Kelių eismo taisyklių 150.5 p., kur matyti Kelių eismo taisyklių 1 priedo ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ - transporto priemonių stovėjimo vieta, t.y. nurodomasis kelio ženklas, kuris nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką, papildoma lentelė Nr. 835 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ - stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams, transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies, papildoma lentelė Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ - nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, pastatyta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas. Jeigu lentelėje nurodytas galiojimo laikas, už paslaugas reikia mokėti nurodytu laiku. t.y. papildomos lentelės, patikslina arba apriboja kelio ženklų, su kuriais jos naudojamos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. numatyta, kad sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų.
Kelių eismo taisyklių 150.5 p. nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.
Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 58 d. numatyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kurio 417 str. 2 d. nurodytas nusižengimas atitinka pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 4 d. numatytą pažeidimą, t. y. sustojimą ar stovėjimą vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia sustoti ar stovėti (išskyrus šio straipsnio trečiojoje dalyje numatytus sustojimo ir stovėjimo tvarkos pažeidimus), taip pat sustojimą ar stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų arba važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas, už kurį buvo numatyta galimybė skirti baudą nuo 28 iki 86 eurų.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 8 straipsnyje nurodyta, kad jeigu iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 8 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 2 d. administracinė atsakomybė yra griežtesnė nei numatyta ATPK 124¹ str. 4 d. Atsižvelgiant į tai, padarytas pažeidimas, neperkvalifikuojamas ir skiriama administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta nuobauda.
A. P. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2016-05-24 nuo 17.02 val., A. Smetonos g. 3, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ant šaligatvio arba kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose, t.y. A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 150.5 p.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).
A. P. savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo neprisipažino ir paaiškino, kad užfiksuotas pažeidimas negali būti laikomas pažeidimu, nes nėra jo, vairuotojo kaltės.
Prie pranešimo Nr. B022012 pridėtose fotonuotraukose užfiksuotas automobilis „Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis A. Smetonos g. 3, Vilniuje. Nuotraukose, kuriose užfiksuotas pastatytas automobilis nėra matomas įvažiavimas, t.y. fotografuota neapimant aplink automobilį teritorijos padėties visumos. A. P. teismui pateikė pažeidimo padarymo vietos nuotraukas, kuriose aiškiai matyti įvažiavimas. Teismas neturi pagrindo netikėti byloje pateiktų fotonuotraukų, kuriose užfiksuota pažeidimo vieta, teisėtumu.
Įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad A. P. suprato priešingą teisei savo veiklos pobūdį ir norėjo taip veikti. Kelių eismo taisyklių 150.5 p. nurodyta, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 58 d. numatyta, kad šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais. Pasak A. P., iš kelio konstrukcinių elementų nebuvo galimybės suprasti, ar tai šaligatvis. Jis, A. P. statė automobilį manydamas, kad tai yra įvažiavimo į šalia esančias teritorijas dalis, nes ta kelio dalis buvo pažeminta užvažiuoti automobiliui, ji visiškai nesiskyrė nuo likusios įvažiavimo į šalia esančias teritorijas dalies, joje nevyko (ir pagal lokaciją nebuvo tikėtina, kad vyks) pėsčiųjų eismas, nes pėsčiųjų teisės buvo užtikrinamos likusiais kelio elementais, t.y. paliekant automobilį pėsčiųjų eismas niekaip nebuvo trikdomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. automobilį pastatė ant šaligatvio, transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje (prieš įvažiavimą į teritoriją ir į kiemą). Susipažinus su bylos medžiaga, viešoje erdvėje esančiu https://www.google.lt/maps esančia pažeidimo vieta nustatyta, kad vieta kurioje stovėjo A. P. automobilis „Zafira“ nėra skirta transporto priemonių eismui ar stovėjimui. Vien tai, kad ta vieta, kaip teigė pareiškėjas, nebuvo atskirta nuo šaligatvio jokiais konstrukciniais elementais ar ženklinimu, A. P. nesuteikia teisės pažeisti Kelių eismo taisykles, nes kaip minėta šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Vieta, kurioje buvo pastatytas A. P. automobilis nėra specialiai įrengta vieta automobiliams statyti. Tai matyti iš šalia esančio kelio ženklinimo -Kelių eismo taisyklių 1 priedo ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ - transporto priemonių stovėjimo vieta, t.y. nurodomasis kelio ženklas, kuris nustato arba panaikina tam tikrą eismo tvarką, papildoma lentelė Nr. 835 „Lengvųjų automobilių stovėjimo būdas“ - stovėti leidžiama tik taip, kaip parodyta, ir tik lengviesiems automobiliams be priekabos ir motociklams, transporto priemonė turi stovėti palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies, papildoma lentelė Nr. 840 „Mokamos paslaugos“ - nurodo, kad už paslaugas reikia mokėti. Lentelė, pastatyta kartu su kelio ženklu „Kelio arba dviračių trasos numeris“, pažymi vietą, nuo kurios kelias mokamas. Nors kaip teigia pareiškėjas jo automobilis stovėjo įvažiavimo dalyje, tačiau net ir su tokiomis aplinkybėmis nesutiktina, nes matyti, kad pareiškėjo automobilis stovėjo ir įėjimo į kiemą dalyje. Teismas vertina, jog A. P. negalėjo nesuprasti ir nepastebėti, kad tai ne automobiliui statyti skirta vieta ir toks automobilio transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtoje teritorijoje pastatymas pažeidžia KET 150.5 punkto reikalavimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30² straipsnio nuostatomis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Bylos nagrinėjimo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė R. A. Ž. nustatė, kad A. P. lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistė R. A. Ž., nagrinėdama administracinio pažeidimo bylą ir nustačiusi, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėtai paskyrė baudą, atsižvelgiant į sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkio taisyklę.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, yra pagrindas teigti, kad nėra aplinkybių, darančių administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą (ATPK 250 straipsnis), A. P. veikimas pagal ATPK 124¹ str. 4 d. straipsnį kvalifikuotas teisingai, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistės R. A. Ž. 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. SAVAD-13N-76910050-16 skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., ANK 642 str. 1 d. 2 p.
nutaria:
A. P. skundą atmesti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyr. specialistės R. A. Ž. 2016 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. SAVAD-13N-76910050-16 administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.