- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- e2A-891-565/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46302-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė
- Atsakovas
- AB ,,Litgrid“, AB ,,Energijos skirstymo operatorius“
- Ieškovas
- K. K., J. K., R. K., E. A.
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų AB ,,Litgrid“ ir AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų K. K., J. K., R. K. ir E. A. ieškinį atsakovams AB „Energijos skirstymo operatorius“, Litgrid AB dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai K. K., J. K., R. K. ir E. A. ieškiniu prašė:
1.1. priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovų naudai 16 714 Eur piniginę kompensaciją tokiomis dalimis: K. K. – 1 856,93 Eur, J. K. – 5 570,77 Eur, E. A. – 3 713,85 Eur, R. K. – 5 572,45 Eur;
1.2. priteisti iš atsakovo Litgrid AB ieškovų naudai 10 686 Eur dydžio piniginę kompensaciją tokiomis dalimis: K. K. – 1 187,22 Eur, J. K. – 3 561,64 Eur, E. A. – 2 374,43 Eur, R. K. – 3 562,71 Eur;
2. Ieškinyje nurodė, jog:
2.1. K. K., J. K., E. A. ir R. K. yra 0,6211 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovų sklypą kerta dvi 10 kV oro linijos, kurioms yra nustatyta elektros tinklų apsaugos zona. Sklypas patenka į Litgrid AB aptarnaujamos dvigrandės 110 kV oro linijos „Kauno HE – Aleksotas/Petrašiūnų E – Aleksotas“ apsaugos zoną tarp atramų Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir ESO) ir Litgrid AB elektros tinklai, įskaitant jų apsaugos zonas, užima 0,5378 ha žemės sklypo dalį: ESO priklausantys elektros įrenginiai ir jų apsaugos zona užima 0,3262 ha žemės sklypo, o Litgrid AB – 0,2116 ha žemės sklypo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo normomis, ieškovų žemės sklype yra nustatytas servitutas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.111, 4.124 straipsniai);
2.2. dėl elektros tinklų žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos. Ieškovai, neinformavę atsakovų, elektros tinklų apsaugos zonose negali iš esmės vykdyti jokios veiklos. Ribojimai iš esmės suvaržo ieškovų teises ir galimybes naudotis jiems priklausančiu sklypu, todėl ieškovai turi teisę į teisingą kompensaciją;
2.3. remiantis 2017-06-19 Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto duomenimis, neįvertinus žemės sklype esančios 0,5378 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos, sklypo rinkos vertė yra 45 200 Eur, o, įvertinus žemės sklype esančios elektros linijų apsaugos zoną, sklypo rinkos vertė – 17 800 Eur. Remiantis šiuo, akivaizdu, kad žemės sklypo vertė dėl servituto sumažėjo net 27 400 Eur;
2.4. atsakovo ESO įrenginiai iš 0,5378 ha žemės sklypo ploto procentine išraiška užima 61 proc., o atsakovo Litgrid AB – 39 proc., todėl atitinkamai skaičiuojama iš kiekvieno iš atsakovų prašoma priteisti kompensacijos suma, t. y. iš 27 400 Eur nuostolių atsakovas ESO turėtų atlyginti 16 714 Eur nuostolių dalį (27 400 x 61 proc.), o atsakovas Litgrid AB turėtų atlyginti 10 686 Eur nuostolių dalį (27 400 x 39 proc.), sumokamų proporcingai kiekvieno iš ieškovų turimo žemės sklypo daliai.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ,Litgrid AB prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, jog:
3.1. 110 kV elektros perdavimo linija „Kauno HE – Aleksotas/Petrašiūnų E – Aleksotas“ pastatyta 1959 m. Ieškovai žemės sklypą įsigijo su jame jau esančiomis elektros linijų apsaugos zonomis (nuosavybės teisė į žemę ieškovams buvo atkurta 2006-12-22 apskrities viršininko sprendimais), todėl jie neturėjo jokio pagristo lūkesčio, kad žemės sklypu bus galima naudotis be jokių apribojimų. Tiek ieškovų žemės sklypo įsigijimo metu, tiek šiuo metu žemės sklype galioja įstatyminis servitutas, todėl nėra jokio teisinio pagrindo ieškovams kompensuoti nuostolius dėl turto nuvertėjimo. Nuostatos dėl nuostolių, susijusių su turto vertės sumažėjimu, yra taikomos tik tais atvejais, kai tiesiami nauji elektros tinklai ir žemės savininkas gali aiškiai identifikuoti ir įrodyti, kad būtent dėl nustatyto servituto, kurio nebuvo žemės sklypo įsigijimo metu, jis negali naudoti žemės sklypo pagal paskirtį ir būtent dėl to sumažėjo jo vertė.
4. Atsakovas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, jog:
4.1. elektros linijos žemės sklype buvo nutiestos tuo metu, kai žemės sklypas ir pačios elektros linijos nuosavybės teise priklausė valstybei (1965 metais), t. y. nutiestos paties turto savininko jam priklausančioje žemėje. Žemės sklypas pirmiesiems žemės savininkams J. K., B. K., E. A. ir M. K. buvo perduotas 2006-12-22 Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. 7019, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį buvusio savininko P. K. nekilnojamąjį turtą, žemės sklypą grąžinant natūra turėtoje vietoje. Ieškovai gali naudoti sklypą pagal sklypo naudojimo paskirtį ta pačia apimtimi, koks jis buvo perduotas privačiai nuosavybei. Jeigu, ieškovų nuomone, jie negali žemės sklypo naudoti taip, kaip jis buvo suformuotas, ieškovai turi kreiptis į atkūrimo procesą įgyvendinusias institucijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:
6.1. nagrinėjamoje byloje Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas yra specialioji teisės norma CK atžvilgiu. Ieškovams nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos – nuo 2007 m. sausio 29 d. nustatyta 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zona. Įstatymu nustatytas servitutas yra atlygintinis ir aplinkybė, jog ieškovai, įsigydami žemės sklypą, turėjo matyti, jog žemės sklypas buvo apsunkintas servitutu, ir turėjo žinoti, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimą nustatytas servitutas nebuvo atlygintinis (buvo galima prašyti atlyginti tik įrodytus tiesioginius nuostolius), negali būti visa lemianti sprendžiant klausimą dėl servituto atlygintinumo. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir teisės aktuose nustačius atlygintinį servitutą po 2004 m. liepos 10 d. įrengtiems elektros energetikos objektams ir įrenginiams eksploatuoti ar naudoti naujiems objektams, iki 2004 m. liepos 10 d. žemės sklypą įsigijusio asmens teisės tampa labiau suvaržytos lyginant su naujai įgyto žemės sklypo savininko teisėmis, o tokiu būdu būtų pažeistas civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnio 1dalis), nes žemės sklypų savininkai, iki Energetikos įstatymo nuostatų pakeitimo įsigiję žemės sklypus, apsunkintus servitutu, prarastų teisę reikalauti už jų naudojimą atlyginimo, o kitoks teisės aktų aiškinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis);
6.2. nuostolius, atsiradusius dėl energetikos įmonių veiklos apsaugos zonose, atlygina energetikos įmonė, kuriai nuosavybės teise priklauso apsaugos zonos nekilnojamajame daikte esantis energetikos objektas. Pagrindai atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl servituto nustatymo, yra nuostolių faktas ir jų ryšys su servitutu – tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymu. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu;
6.3. nagrinėjamu atveju kompensacijos dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kad servitutas nustatytas ne visam ieškovų valdomam žemės sklypui, o 0,5378 ha žemės sklypo plotui, tačiau didžiajam sklypo plotui. Žemės sklypo rinkos kaina pagal teismų praktiką gali būti vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama nustatant kompensacijos dydį. 2017-06-19 Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo išvadoje nurodoma, kad nekilnojamojo turto – gyvenamųjų teritorijų naudojimo būdo žemės sklypo, bendro 0,6211 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė tyrimo atlikimo dienai, neįvertinus žemės sklype esančios 0,5378 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos, buvo 45 200 Eur. O, įvertinus žemės sklype esančios elektros linijų apsaugos zoną, sklypo rinkos vertė sumažėjo iki 17 800 Eur. Remiantis šia išvada akivaizdu, kad nekilnojamojo turto dėl nustatyto servituto vertė sumažėjo ir turtas yra nuvertėjęs 27 400 Eur. Teismas sutinka su ieškovų reikalaujamu kompensacijos dydžiu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
7. Atsakovas Litgrid AB apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
7.1. nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Nuostolių, susijusių su turto vertės sumažėjimu, atlyginimui yra taikomos šios nuostatos tik tais atvejais, kai žemės savininkas gali aiškiai identifikuoti ir įrodyti, kad būtent dėl nustatyto servituto, kurio nebuvo žemės sklypo įsigijimo metu, jis negali naudotis žemės sklypu pagal paskirtį, ir būtent dėl negalėjimo naudotis tinkamai žemės sklypu sumažėjo jo vertė. Ieškovai įsigijo žemės sklypą jau su jame esančiomis elektros linijų apsaugos zonomis (110 kV elektros perdavimo linija „Kauno HE – Aleksotas/ Petrašiūnų E – Aleksotas“ pastatyta beveik prieš 60 metų), todėl jie neturėjo jokio pagrįsto lūkesčio, kad žemės sklypu bus galima naudotis be jokių apribojimų;
7.2. spręsdamas kompensacijos proporcingumo klausimą, teismas turėjo įvertinti, kokius faktinius apribojimus patiria žemės sklypų savininkai dėl nustatyto įstatyminio servituto. Nors ieškovų teigimu įstatymu nustatytas servitutas riboja jų teises, tačiau byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kaip yra varžomos ieškovų teisės žemės sklypą naudoti pagal paskirtį, t. y. nėra pateikta jokių įrodymų, kad ieškovai ketina užsiimti kokia nors ūkine veikla bei dėl to kreipėsi į tinklų operatorius, nėra įrodymų, kokius piniginius nuostolius dėl to patiria, ar kad planuoja statybas (dalis žemės sklypo tinkama) ir pan.;
7.3. teismas turėjo atsižvelgti ir taikyti CK 4.129 straipsnio nuostatas, numatančias, kad nuostoliai dėl servituto nustatymo atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-07-25 nutarimu Nr.725 patvirtino Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodiką (toliau – Metodika). Metodika nustato aiškias, vieningas bei proporcingas patiriamiems apribojimams taisykles, kaip turėtų būti apskaičiuojamos kompensacijos visiems tarnaujančių daiktų savininkams. Vadovaujantis Metodikos II skyriaus nuostatomis, ieškovams priklauso 889,19 Eur (0,2116 x 42022,22 Eur x 0,1) dydžio kompensacija iš atsakovo Litgrid AB. Kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius faktinius ir teisinius argumentus. Konkrečius nuostolius tarnaujančiojo daikto savininkas turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Skundžiamo sprendimo priėmimo metu Metodika jau buvo priimta, teismas turėjo vertinti šią aplinkybę ir dėl jos pasisakyti, tačiau tai nebuvo padaryta.
8. Atsakovas AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo dalį dėl 16 714,00 Eur nuostolių priteisimo iš AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ ir priimti naują sprendimą – ieškinį šioje dalyje atmesti bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimo procesą vykdančių institucijų (Kauno apskrities viršininko administracijos) suformuotas kaip kitos paskirties žemė (gyvenamosios teritorijos naudojimo būdo), nurodant jame esančius apribojimus – elektros linijų apsaugos zoną, taigi ieškovams perduotas ribotam naudojimui;
8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei parengus Metodiką, nustatyti aiškūs ir vieningi visiems tarnaujančių daiktų savininkams mokamos maksimalios kompensacijos apskaičiavimo principai. Vadovaujantis Metodikos II skyriaus nuostatomis, ieškovams priklauso 1 370,76 Eur (0,3262 x 42022 Eur x 0,1) dydžio kompensacija. Priimant skundžiamą sprendimą, Metodika jau buvo patvirtinta, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir nesprendė, ar ieškovų byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota kompensacija nekompensuotų ieškovų galimai patiriamų nuostolių. Tik kai Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai (realiai) ir teisingai nekompensuoja visų tarnaujančiojo daikto savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių (patiriamo jo teisių ribojimo), tai tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu prieš viešpataujančiojo daikto savininką dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo;
8.3. žemė, kurioje nutiestos komunikacijos, taip pat žemė, esanti išžvalgytų naudingųjų iškasenų nenaudojamų telkinių teritorijose, saugomose teritorijose, grąžinama piliečiams ribotam tiksliniam naudojimui (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnis). Pirmos instancijos teismas padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad ieškovai patyrė būtent 27 400 Eur dydžio realius žemės sklypo vertės pasikeitimo 2017 metais nuostolius. Pirmos instancijos teismui tenkinus ieškinį, atsakovei visiškai nepagrįstai perkelta valstybės pareiga atlyginti už nepilnai išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Atkūrimo įstatymą.
Atsiliepimas
9. Ieškovai K. K., J. K., R. K. ir E. A. prašo atmesti atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Litgrid AB apeliacinius skundus kaip nepagrįstus. Atsiliepime nurodė šiuos esminius argumentus:
9.1. šiuo atveju visiškai neturi reikšmės tai, kokiu būdu ieškovams buvo atkurta nuosavybė. Ieškovų nuosavybės teisių apribojimas tęsiasi iki šiol, ieškovams yra sudėtinga naudotis savo nuosavybe taip, kaip jiems norisi, ir šių aplinkybių atsakovai nepaneigė jokiais teisiniais dokumentais;
9.2. turto nuvertėjimo fakto įrodymą įstatymas teisėtai leidžia pasirinkti pačiam savininkui, todėl ieškovai byloje rėmėsi 2017-06-19 Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akto duomenimis, kuriuose ištirta, kokia yra nekilnojamojo turto rinkos vertė ekspertinio tyrimo atlikimo dienai, tai yra, kad neįvertinus žemės sklype esančios 0,5378 ha ploto elektros linijų apsaugos zonos, minėto sklypo rinkos vertė yra 45 200 Eur, o, įvertinus žemės sklype esančios elektros linijų apsaugos zoną, sklypo rinkos vertė sumažėja iki 17 800 Eur. Todėl akivaizdu, kad nekilnojamojo turto vertė yra sumažėjusi ir turtas yra nuvertėjęs net 27 400 Eur. Atsakovai teigia, kad nustatant žemės sklypo vertę, reikėjo remtis 1959 m. ar 2004 m. rinkos kainomis, tačiau nepateikia jokių įrodymų, kad būtent šių metų duomenys nesutampa su ieškovų pateiktais duomenimis ir rinkos kainomis. Ieškovų pateiktas 2017-06-19 Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktas yra išduotas kompetentingo, specialias kvalifikacines žinias turinčio specialisto, todėl nėra jokio teisinio pagrindo netikėti ar nesiremti šio dokumento turiniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.
12. Ieškovų atstovas apeliacinės instancijos teismui nurodė, jog ieškovas J. K. mirė (duomenys neskelbtini), o jo turtą paveldėjo sutuoktinė S, M. K..
13. CPK 48 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje įstojo teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismui pateiktas 2019 m. balandžio 17 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) patvirtina, jog palikėjo J. K., mirusio (duomenys neskelbtini), turto įpėdinė yra S. M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, kad yra galimas ginčo materialinių teisių perėmimas, ieškovas J. K. keičiamas į naują ieškovę S. M. K. (CPK 48 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Iš bylos ir Nekilnojamojo turto registro (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenų nustatyta, kad ieškovai K. K., S. M. K., E. A. ir R. K. yra 0,6211 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovas K. K. nuosavybės teise valdo 690/6211 dalis žemės sklypo, S. M. K. – 2070/6211 dalis žemės sklypo, E. A. – 1380/6211 dalis žemės sklypo, R. K. – 2071/6211 dalis žemės sklypo.
16. Ieškovai/pradiniai savininkai nuosavybės teisę į šį žemės sklypą įgijo 2006 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo pagrindu. 2006 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-14090 0,5378 ha žemės sklypo daliai įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: VI. Elektros linijų apsaugos zonos (per sklypą eina atsakovo Litgrid AB aptarnaujamos 110 kV elektros tinklų oro linijos Kauno HE-Aleksotas/Petrašiūnų E-Aleksotas, pastatytos 1959 m., taip pat sklype yra atsakovui ESO priklausančios dvi 10 kV kabelių linijos, įrengtos 1965 m.).
17. Pagal Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti šiuo įstatymu nustatomi žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutai šių objektų ir įrenginių teisės aktuose nustatytų apsaugos zonų ribose. Taigi, 0,5378 ha žemės sklypo daliai nustatytas įstatyminis servitutas.
18. Pagal CK 4.129 str. dėl servituto nustatymo atsiradę nuostoliai atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymais, sutartimis, teismo sprendimu ar administraciniu aktu gali būti nustatyta viešpataujančiojo daikto savininko prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui.
19. Viena iš nuostolių rūšių gali būti turto vertės sumažėjimas. To priežastis yra savininko teisių naudotis daiktu varžymas. Nuostoliai (turto vertės netekimas) gali būti įrodinėjami buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Turto nuvertėjimo faktą ir dydį privalo įrodyti asmuo, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-2017/2017).
20. Ieškovai 27 400 Eur nuostolius dėl žemės sklypo vertės dėl servituto sumažėjimo įrodinėja nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktu Nr. 1706-0021, kuriame nurodyta, kad ieškovams priklausančio žemės sklypo vertė, neįvertinus žemės sklype esančios 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zonos, 2017-06-19 yra 45 200 Eur, o šio žemės sklypo vertė, įvertinus žemės sklype esančią 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zoną, 2017-06-19 yra 17 800 Eur.
21. Kaip jau minėta, ieškovai/pradiniai savininkai nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2006 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities viršininko sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo pagrindu, o 2006 m. gruodžio 22 d. apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-14090 0,5378 ha žemės sklypo daliai įregistruotos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: VI. Elektros linijų apsaugos zonos. Taigi, ieškovai žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo jau su žemės sklype esančia 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zona (įstatyminiu servitutu) ir neturėjo jokio pagrįsto lūkesčio, kad šį žemės sklypą bus galima naudoti be jokių apribojimų.
22. Nekilnojamojo turto rinkos vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės akte Nr. 1706-0021 nurodytas žemės sklypo be 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zonos ir su šia zona verčių skirtumas 2017-06-19 nepatvirtina 27 400 Eur ieškovų nuostolių dėl žemės sklypo vertės dėl servituto sumažėjimo, nes šis skirtumas nėra skirtumas tarp žemės sklypo vertės iki 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zonos nustatymo ir po šios apsaugos zonos nustatymo. Ieškovų atveju toks skirtumas kaip nuostolis dėl žemės sklypo vertės dėl servituto sumažėjimo ir negali būti nustatytas, nes ieškovai žemės sklypą nuosavybės teise įsigijo jau su nustatyta 0,5378 ha elektros linijų apsaugos zona.
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2012 ir kt.). Aplinkybė, kad tarnaujančio daikto savininkas neįrodė dėl turto nuvertėjimo atsiradusių nuostolių konkretaus dydžio, nesudaro pagrindo jam iš viso nepriteisti kompensacijos. Kompensacija yra tarnaujančio daikto savininko interesų gynybai nustatytas teisių gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).
24. Elektros energetikos įstatymo 75 str. 3 d. (redakcija, galiojanti nuo 2017-11-01) nustatyta, kad tinklų operatoriai, sudarę sutartis su žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkais dėl žemės ar kito nekilnojamojo turto servitutų nustatymo elektros tinklams įrengti tinklų operatoriams nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, žemės ar kitų nekilnojamųjų daiktų savininkams išmoka vienkartines kompensacijas nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti, kurių maksimalus dydis yra apskaičiuojamas pagal Vyriausybės patvirtintą metodiką. 2017 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2, 3, 4, 6, 7, 9, 10, 16, 18, 31, 34, 39, 40, 41, 43, 44, 49, 51, 52, 58, 67, 70, 71, 72, 74, 75 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 39-1 straipsniu įstatymo 29 str. 4 d. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl vienkartinių kompensacijų dydžio apskaičiavimo už servitutus, perdavimo sistemos ar skirstomųjų tinklų operatoriams tiesiant perdavimo, skirstomuosius tinklus ar įrengiant kitus elektros įrenginius tinklų operatoriui nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose taikomos ir atlyginant nuostolius dėl servitutų, nustatytų šiuo įstatymu iki šio įstatymo įsigaliojimo, skirtų elektros energetikos objektų ir įrenginių, esančių elektros energetikos objektus ir įrenginius valdančiai elektros energetikos įmonei nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nepriklausančioje žemėje ar kituose nekilnojamuosiuose daiktuose, eksploatavimui, aptarnavimui, remontui, techninei priežiūrai, rekonstravimui, modernizavimui ir (ar) naudojimui užtikrinti, jeigu šie nuostoliai nebuvo atlyginti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
25. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos (toliau – taip pat ir Metodika) 1 p. nurodyta, kad Metodika nustato nuostolių, atlyginamų žemės sklypo savininkui ar valstybinės (savivaldybės) žemės patikėtiniui už perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai įstatymu ar sutartimi nustatytus ar nustatomus žemės servitutus, dydžio apskaičiavimo ir vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu tinklų operatorių naudai nustatytu servitutu, išmokėjimo tvarką. Konkreti vienkartinės kompensacijos už įstatymu nustatytą žemės servitutą apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarka nustatyta Metodikos II skyriuje.
26. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nurodė, kad pagal Metodikos II skyriaus nuostatas apskaičiuota ieškovams mokėtina kompensacija už atsakovo ESO elektros įrenginių 0,3262 ha apsaugos zoną yra 1 370,76 Eur, o už atsakovo Litgrid ABelektros įrenginių 0,2116 ha apsaugos zoną – 889,19 Eur. Prieštaravimų, kad ši kompensacija apskaičiuota neteisingai pritaikius Metodikos II skyriaus nuostatas, atsiliepime į apeliacinius skundus nepateikta.
27. Jei Metodikoje nustatyta tvarka apskaičiuota nuostolių kompensacija visiškai ir teisingai nekompensuoja visų žemės savininko dėl žemės servituto nustatymo patirtų nuostolių, tai žemės savininkas turi teisę kreiptis į teismą dėl likusių neatlygintų nuostolių priteisimo, pateikdamas savo nurodomą nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus.
28. Šiuo atveju ieškovai be 27 400 Eur nuostolių dėl žemės sklypo vertės dėl servituto sumažėjimo, kitų nuostolių neįrodinėjo. Nors ieškovai teigė, kad dėl elektros linijų apsaugos zonos jie negali tinkamai pagal paskirtį naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu, tačiau jokių aplinkybių apie tai, kad jie naudojasi žemės sklypu ar realiai ketina naudotis žemės sklypu, tačiau dėl elektros linijų apsaugos zonos patiria/patirs konkrečius naudojimosi ribojimus ar nepatogumus, nenurodė.
29. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.), ir iš atsakovo ESO ieškovų naudai proporcingai jiems priklausančiai žemės sklypo daliai priteisti 1 370,76 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą įstatyminį servitutą, o iš atsakovo Litgrid AB – 889,19 Eur vienkartinę kompensaciją už nustatytą įstatyminį servitutą.
30. Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d., 5 d., 98 str.).
31. Iš atsakovo ESO ieškovo K. K., apmokėjusio ieškinį žyminiu mokesčiu, naudai priteisiama 30,84 Eur šio mokesčio dalis, o iš atsakovo Litgrid AB ieškovo K. K. naudai priteisiama 20,01 Eur šio mokesčio dalis, apskaičiuota pagal iš kiekvieno atsakovo priteistą kompensacijos sumą (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).
32. Ieškovai R. K., K. K. ir E. A. turėjo 663,44 Eur išlaidas už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme. Ieškinys atsakovų atžvilgiu patenkintas beveik vienoda dalimi: atsakovo ESO atžvilgiu – 8,20 proc., atsakovo Litgrid AB atžvilgiu – 8,32 proc. Atsižvelgiant į tai, ieškovas kompensuojama 8,26 proc. išlaidų už advokato pagalbą, t. y. 54,80 Eur. Šios išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš kiekvieno iš atsakovų lygiomis dalimis kiekvieno iš šių ieškovų naudai.
33. Atsakovas ESO apeliacinį skundą apmokėjo 376 Eur žyminiu mokesčiu. Atsakovas Litgrid AB apeliacinį skundą apmokėjo 240 Eur žyminiu mokesčiu. Apeliacinius skundus patenkinus iš dalies, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovo ESO naudai priteisiama 345,22 Eur šio mokesčio dalis, apskaičiuota pagal 15 343,23 Eur atmestą ieškinio dalį, o atsakovo Litgrid AB naudai priteisiama 220,43 Eur šio mokesčio dalis, apskaičiuota pagal 9 796,81 Eur atmestą ieškinio dalį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 4 d., 7 d., 93 str. 2 d., 3 d.).
34. Pradinis ieškovas J. K. už atsiliepimą į apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 206 Eur. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, pagal sprendimo 31 p. nustatytą proporciją iš atsakovų lygiomis dalimis pradinio ieškovo J. K. teisių perėmėjai ieškovei S. M. K. priteisiama 17,02 Eur šių išlaidų dalis (8,26 proc) (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsniu, 326 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti byloje ieškovą J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į ieškovę S. M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“, į. k. 304151376, ieškovo K. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 152,29 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovės S. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai – 456,88 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai – 304,59 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai – 457,01 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas už kiekvienam ieškovui priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo Litgrid AB, į. k. 302564383, ieškovo K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 98,79 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovės S. M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai – 296,37 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovės E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai – 197,58 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, ieškovo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai – 296,46 Eur vienkartinę piniginę kompensaciją, taip pat 5 procentų metines procesines palūkanas už kiekvienam ieškovui priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-01-02) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovo K. K. naudai 30,84 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo Litgrid AB ieškovo K. K. naudai 20,01 Eur žyminį mokestį.
Priteisti iš atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ ieškovų K. K., R. K. ir E. A. naudai lygiomis dalimis 27,40 Eur išlaidas už advokato pagalbą.
Priteisti iš atsakovo Litgrid AB ieškovų K. K., R. K. ir E. A. naudai lygiomis dalimis 27,40 Eur išlaidas už advokato pagalbą.“
Priteisti iš ieškovų K. K., S. M. K., E. A. ir R. K. lygiomis dalimis atsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ naudai 345,22 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Priteisti iš ieškovų K. K., S. M. K., E. A. ir R. K. lygiomis dalimis atsakovo Litgrid AB naudai 220,43 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Priteisti iš atsakovų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir Litgrid AB ieškovės S. M. K. naudai 17,02 Eur išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme.