- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- A2.6.-414-271/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18123-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- J. V.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. 2015-10-06, apie 11.30 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Mercedes Benz 2640, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, važiuodamas atbulas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, užvažiavo ant žemės sklypo atraminio pylimo ir jį apgadino, padarydamas turtinę žalą nukentėjusiajam A. B.. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 9 punkto reikalavimus bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
Be to J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo inkriminuojamas pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., padarymas, t.y. tai, kad jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, kadangi po eismo įvykio iš jo vietos pasišalino.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. pripažino padaryto pažeidimo faktines aplinkybes, t.y. jis pripažino tai, kad įvykio dieną sunkvežimiu atvežė krovinį pas M. M.. Norint įvažiuoti į kiemą reikėjo važiuoti atbulam, darė tai atsargiai, netgi pakvietė kaimyną, kad šis žiūrėtų, kaip jis manevruoja automobiliu. Tik vėliau, kai jam paskambino gyventojas (A. B.) paaiškėjo, kad važiuodamas atbulas jis automobilio priekiu užvažiavo ant atraminio pylimo, jį apgadino. Jo prašymu M. M. tvarkė šį pylimą. Nukentėjusiajam jis atlygino padarytą žalą. Gailisi dėl savo veiksmų, tačiau pripažįsta, kad iš karto nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, kad jo metu apgadino svetimą turtą - atraminį pylimą. Tyčios pasišalinti iš įvykio vietos taip pat neturėjo, nes neįvertino savo veiksmų, t.y. kad padarė eismo įvykį. Iki nukentėjusiojo skambučio netgi nežinojo, kad smėlio pylimas gali kam nors priklausyti. Tuo labiau, kad M. M., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat nepaaiškino jam, kad vairuojant automobilį buvo padaryta turtinė žala. Turi 45 metų vairavimo stažą, nevykdė šiurkščių KET pažeidimų. Gailisi dėl savo veiksmų, kad dėl savo neapdairumo tinkamai neįvertino savo atliktų veiksmų.
Suinteresuotas asmuo, nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2015 m. spalio 6 d. pro langą matė, kad apsisuka sunkvežimis, pripažįsta, kad įvažiavimas toje vietoje siauras. Kitą dieną apsižiūrėjo ir pamatė, kad yra apgadintas žemės sklypo atraminis pylimas, sulenkta armatūra, nustumta žemė. Iš kaimyno sužinojo, kas vairavo sunkvežimį, paskambino vairuotojui, tačiau pastarasis aiškino, kad nieko nepadarė. Kaimynas M. M. žadėjo sutvarkyti pylimą, tačiau padarė tai netinkamai, todėl jis kreipėsi į policiją.
Liudytojas M. M. parodė, kad vairuotojas J. V. 2015 m. spalio 6 d. atvežė į jo sodybą (duomenys neskelbtini) krovinį. Reikėjo įvažiuoti atbulai į kiemą, kelias siauras, prašė kaimyną V. B. stovėti priekyje ir stebėti, kad niekas nebūtų apgadinta. Pavyko įvažiuoti. Po šio įvykio kaimynas (A. B.) pradėjo skųstis, kad apgadintas atraminis pylimas, ėjo tvarkyti pylimą ir jam atrodė, kad sutvarkė, atstatydamas pylimą nustūmė žemę toje vietoje, tačiau kaimynui to nepakako, jis tvirtino, kad jam padaryta žala.
Liudytojas V. B. parodė, kad M. M. prašymu stebėjo, kaip automobilis įvažiuoja į jo kiemą. Kelias toje vietoje siauras, automobilis priekiu pabuksavo truputį, bet žalos nepadarė, nustūmė žemę, į kaimyno sklypo teritoriją netgi neįvažiavo.
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta bei tai, kad 2 vietose apgadintas atraminis pylimas (b.l. 7-9).
Prie bylos yra pridėta lokalinė sąmata, iš kurios matyti, kad atraminio pylimo, kelio šlaito remonto išlaidos sudaro 209,33 Eur (b.l. 12).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas
Byloje surinktų įrodymų visuma: paties J. V. paaiškinimu, nukentėjusiojo A. B., liudytojų M. M. bei V. B. parodymų, policijos pareigūno P. Š. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, lokaline sąmata, nuotraukomis bei kita rašytine bylos medžiaga pilnai įrodyta, kad vairuodamas automobilį J. V. buvo neatidus, apgadino nukentėjusiojo A. B. atraminį pylimą ir tokiais veiksmais pažeidė KET 9 punkto reikalavimus ir tuo sukėlė eismo įvykį, padarydamas turtinės žalos kitam asmeniui. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.
ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė inter alia ir už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tiesioginės tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
KET 222 punktas numato eismo įvykio dalyvio pareigas įvykus eismo įvykiui, kuriuo padaryta tik turtinė žala, o nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra. Su eismo įvykiu susijęs dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. V. veiksmai atitinka objektyviuosius šio pažeidimo požymius. Tačiau bylos įrodymais nustatyta, kad vairuotojas subjektyviai nesuvokė buvęs eismo įvykio dalyviu, kadangi jis automobiliu nustūmė žemę, nepilnai suvokdamas, kad toje vietoje esantis žemės pylimas yra turtas, kad vykdo atraminę funkciją, kad yra armatūra ir ji buvo sulenkta ir kad jo veiksmais buvo padaryta žala kitam asmeniui. Šios aplinkybės įrodo, kad siekio išvengti atsakomybės jo veiksmuose nebuvo. Iš eismo įvykio vietos jis išvažiavo manydamas, kad nebuvo eismo įvykio dalyviu, nepadarė kitam asmeniui žalos, t.y. sąžiningai klysdamas dėl situacijos. Pažymėtina, kad taip įsitikinę buvo ir nukentėjusiojo kaimynai, liudytojai M. M., V. B..
Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad J. V. veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo įvykio ir sudėties ir byla šioje dalyje nutrauktina.
Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – padarytas KET pažeidimas, dėl kurio kitas asmuo patyrė realią turtinę žalą, į pažeidėjo asmenybę, kuris yra pensininkas, galiojančių nuobaudų neturi. Jo vairavimo stažas 45 metai ir šiurkščių KET pažeidimų jis nedarė. Lengvina jo atsakomybę tai, kad gailisi dėl pažeidimo, savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusysis A. B. nurodė pretenzijų dėl eismo įvykio nebeturintis, nes materialinė ir moralinė žala jam atlyginta. Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Skirtina minimali bauda.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas
nutarė:
J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.
Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., J. V. veikoje nesant šio pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 1001. Mokant baudą mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti ROIK15053507370.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.