Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant pareiškėjai L. P., dalyvaujant jos atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime pareiškėja L. P. ir teismo posėdžio metu pareiškėjos L. P. atstovė advokatė J. Birinevičienė nurodė, kad pareiškėjos sutuoktinis Č. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra pirmosios eilės paveldėtoja pagal įstatymą. Ji nurodė, kad po sutuoktinio mirties ji pas notarą nesikreipė, nes manė, kad nėra paveldimo registruotino turto. Praėjus septyneriems metams po sutuoktinio mirties iš AB SEB banko Č. P. vardu buvo gautas pranešimas, kad jo sąskaitoje pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra sukaupta 522,67 eurų lėšų. Po vyro mirties ji aktyviais veiksmais perėmė visą likusį ir jų užgyventą turtą: namų apyvokos daiktus, asmeninius sutuoktinio daiktus, baldus. Ji daiktus tvarkė kaip savo. Savo lėšomis palaidojo vyrą, prižiūrėjo jo kapą. Taigi, pareiškėja priėmė visą mirusiam sutuoktiniui priklausančią palikimo dalį ir valdė, ir disponavo visu turtu. Kitų paveldėtojų nėra, dukra I. A. į palikimą nepretendavo. Juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas plikimo priėmimo tikslu (e. b.l. 1-2).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja L. P. yra Č. P. sutuoktinė (e.b.l. 4). Pareiškėjos sutuoktinis Č. P. mirė (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 5 ). Iš AB SEB banko 2019-04-19 pranešimo matyti, kad Č. P. vardu esančioje sąskaitoje pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra sukauptos lėšos. (e.b.l. 6-8 ) Kauno miesto 3-ojo notaro biuro notaro 2019 m. lapkričio 4 d. liudijime nurodyta, kad po Č. P. mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (e.b.l. 9 ).

Taigi byloje nustatyta, kad mirusiojo Č. P. vardu yra likęs turtas: AB SEB banko sąskaitoje yra sukauptos piniginės lėšos pagal pensijų kaupimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 6-8 ).

Taigi, po pareiškėjos sutuoktinio Č. P. (mirusio 2011 m. rugpjūčio 4 d.) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai. Po mirties pareiškėja, jos pačios rašytiniais paaiškinimais ir suinteresuoto asmens I. A. raštišku atsiliepimu byloje, tvarkė sutuoktinio paliktą turtą: namų apyvokos daiktus, baldus bei priėmė visus mirusiojo asmeninius bei buities daiktus.

Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).

Iš byloje duotų pareiškėjos atstovės paaiškinimų teisme, esančių rašytinių įrodymų: pareiškėjos L. P. ir suinteresuoto asmens I. A. rašytinių paaiškinimų bei kitų duomenų nustatyta, kad po Č. P. mirties jo sutuoktinė L. P. - iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: prižiūrėjo ir rūpinosi likusiais buities daiktais, namų apyvokos daiktais, baldais ir kt.

Įvertinus visus byloje esančius irodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog L. P. po savo sutuoktinio Č. P. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą (tris mėnesius) priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą.

Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos L. P. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po sutuoktinio Č. P., a. k. (duomenys neskelbtini) , mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.