- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-02
- Bylos Nr.
- 2A-1199-513/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03716-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pran.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- D. L.
- Ieškovas
- I. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės ir Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės D. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. D. (I. D.) ieškinį atsakovei D. L. dėl baudos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. O.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovės 2 500 Lt netesybų, 100 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-01 sudarė trišalę preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo nusipirkti ieškovo butą už 72 000 Lt iki 2012-01-15. Atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė, buto iki nustatyto termino nenupirko. Ieškovas kreipėsi į nekilnojamojo turto agentūrą „NT sistema“, kuri tarpininkavo sudarant sutartį, dėl informacijos apie atsakovę suteikimo ir priežasčių, kodėl neįvyko sandoris pateikimo, tačiau jų negavo. Pagal preliminariosios sutarties 3.1. punkto nuostatas atsakovė privalo ieškovui sumokėti numatytą baudą – 5 000 Lt, kurią ieškovas sumažino pats iki 2 500 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-22 sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui I. D. iš atsakovės D. L. 2 500 Lt baudos ir 107 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Įvertinęs byloje esančius šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, teismas nustatė, kad atsakovė po 2011-12-01 preliminariosios sutarties sudarymo per savaitę pakeitė savo nuomonę dėl ieškovo buto pirkimo ir nusprendė, jog jis neatitinka sutartos kainos, bei pradėjo ieškoti kito buto. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovo parduodamas butas buvo su trūkumais, kokie konkrečiai jie buvo ir kada jie buvo pastebėti ar nustatyti (CPK 178 str.). Atsakovė nurodė, kad su ieškovu tiesiogiai po preliminariosios sutarties sudarymo nebendravo, paskambino trečiajam asmeniui D. O. ir nurodė, kad nebepirks ieškovo buto, taip pat nurodė, kad nesurenka reikiamos pinigų sumos – šią aplinkybę patvirtino ir teismo posėdyje apklaustos liudytojos K. S. bei A. Š.. Atsakovė nurodo, kad ieškovas, sudarydamas 2011-12-01 trišalę preliminariąją sutartį dėl buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo, nebuvo buto savininkas. Pagal CK nuostatas dėl nuosavybės teisės atsiradimo momento ir jos teisinės registracijos, nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovas trišalės sutarties sudarymo momentu buvo neįregistravęs Nekilnojamojo turto registre savo vardu nekilnojamojo turto buto, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau jis jam priklausė nuosavybės teise pagal paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Atsakovės teiginys, kad trišalės pirkimo-pardavimo sutarties momentu ieškovas neturėjo buto nuosavybės teisės, nepagrįstas. Teismas byloje nenustatė ieškovo kaltės dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo. Ieškovas nurodė, kad 2012-01-15 sužinojęs, kad pirkimo-pardavimo sandoris neįvyks, pradėjo toliau pardavinėti butą ir jį pardavė 2012-02-13 už 2 000 Lt mažesnę kainą, nei buvo trišale sutartimi susitaręs parduoti atsakovei. Atsižvelgęs į tai teismas konstatavo, kad 2011-12-01 sutarties šalys nesudarė pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties 2012-01-15 dėl atsakovės kaltės, nes ji atsisakė pirkti ieškovo butą (duomenys neskelbtini), todėl jai taikytina sutartinė atsakomybė ir ji privalo sumokėti ieškovui 2011-12-01 trišalės sutarties 3.1 p. numatytą baudą (CK 6.165 str. 4 d.).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė D. L. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-03-22 sprendimą bei nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad buto nepirko, kadangi jo būklė buvo labai prasta. Pirminė apžiūra buvo atlikta vakare, todėl nematė namo trūkumų. Per pirminę buto apžiūrą ieškovas teigė, kad nieko neslepia ir jokių buto trūkumų nėra. Pagal sutarties 6.1 punktą ji informavo apie pinigų nesurinkimą ir jai buvo pasakyta, kad jokių įsipareigojimų ji nebeturi. Pirmosios instancijos teismo tesėja buvo šališka, kadangi neprašė pateikti visų įrodymų, nesirėmė liudytojos A. Š. parodymais.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, t. y. jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtą būtinumą lemia tai, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė (neišaiškino) tam tikrų faktinių aplinkybių, reikšmingų teisingam bylos išsprendimui, ir dėl to jas būtina nustatyti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1126/2012; 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1314/2012). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, dėl kurių ji mano, kad skundas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeidžia šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų ieškovui nevykdymo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-12-01 atsakovė (pirkėja) D. L., ieškovas (pardavėjas) I. D., tarpininkaujant nekilnojamojo turto agentūrai „NT sistema“, sudarė trišalę preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šios sutarties 2.1 punktą ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovė įsipareigojo iki 2012-01-15 nupirkti už 72 000 Lt butą, adresu (duomenys neskelbtini). Sutarties 3.1 punktu šalys susitarė, kad jei iki 2012-01-15 nebus sudaryta buto, adresu(duomenys neskelbtini), pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis dėl pirkėjo (atsakovės) kaltės, tai ji įsipareigoja sumokėti pardavėjui (ieškovui) 5 000 Lt dydžio baudą.
Teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriuose ji nurodo, jog buto nepirko, kadangi jo būklė buvo labai prasta. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja K. S. patvirtino, kad buto apžiūros metu kalbos apie buto trūkumus nebuvo. Byloje atsakovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių apeliantės nurodomus buto trūkumus (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taip pat atmestini argumentai apie tai, kad ieškovas ketino parduoti kitam asmeniui priklausantį daiktą, nes ieškovas butą paveldėjo, o 2011-12-08 išviešino savo daiktinę teisę (b. l. 98). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvada, jog byloje duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovo parduodamas butas buvo su trūkumais ir dėl jų atsakovė pagrįstai atsisakė butą pirkti, nėra. Atsakovė 2012-01-05 raštu informavo agentūrą, kad negali pirkti buto – nesurenka pinigų, taigi ir buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta (b. l. 25). Pažymėtina, kad atsakovei atsisakius sudaryti sandorį, ieškovas 2012-02-13 pardavė butą kitam asmeniui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino 2011-12-01 sudarytos trišalės preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas ir jos nevykdymo priežastis. CK 6.156 str. įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis). Aplinkybių ar sąlygų, kurioms esant aptartą butą atsisakiusi pirkti apeliantė (pirkėja) pagal 2011-12-01 trišalę sutartį galėtų nemokėti 3.1 punkte numatytų netesybų, šalys sutartyje neaptarė. CK 6.71 straipsnio 1 dalis netesybas apibūdina kaip įstatymo, sutarties ar teismo nustatytą pinigų sumą, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Nagrinėjamoje byloje šalių sutarties 3.1 punkte ir 3.2 punkte numatyta tokio paties dydžio bauda tiek pirkėjui, tiek pardavėjui, pažeidusiems sutartį. Vadinasi, nė vienai šalių sutartimi nesuteikta privilegija nemokėti baudos, kaip sankcijos už sutarties pažeidimą, todėl šiuo atžvilgiu šalių teisinė padėtis yra lygiavertė. Iš aptartų sutarties nuostatų matyti, kad nepagrįsto vengimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį atveju atsakovės atsakomybė ribojama sutartiniu dydžiu. Todėl esant pareikštam reikalavimui tik dėl 2 500 Lt baudos kaip nuostolių priteisimo, kolegija pažymi, kad ieškovas įvertino ir atsakovės turtinę padėtį, be to, vadovavosi protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš esmės jis tik siekia atlyginti realiai patirtus nuostolius, nes pardavė butą 2 000 Lt pigiau, nei buvo susitarta su atsakove (CK 1.5 str.), todėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas motyvas apie pinigų nesurinkimą nėra teisiškai reikšmingi nustatant sutartinių netesybų dydį, kita vertus, ieškovas nėra susijęs su atsakovės pinigų nesurinkimu. Atsižvelgiant į paminėtas įstatymo nuostatas bei į bylos duomenimis nustatytas faktines bylos aplinkybes konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį.
Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšti nušalinimą teisėjams, jeigu jų dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą (CPK 65, 66, 68, 71 straipsniai). Visais atvejais teisėjai gali būti nušalinami ne esant dalyvaujančių asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jų šališkumo, t. y. tik esant konkrečioms aplinkybėms, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėjančių teisėjų nešališkumu. Apeliantė nenurodo nė vieno iš CPK 65–66 straipsniuose numatytų pagrindų teisėjui nušalinti, jos nurodoma aplinkybė dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo nepagrįsta konkrečiais įrodymais, kitų teisėjo nušalinimo pagrindų nenustatyta (CPK 66 straipsnis), todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl teismo šališkumo yra nepagrįstas.
Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad nei įrodinėjimo institutą, nei preliminariosios sutarties vykdymą ir netesybų taikymą reglamentuojančių teisės normų šis teismas nepažeidė, o apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nesudaro prielaidų panaikinti teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.