- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-11-30
- Bylos Nr.
- I-2579-244/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01442-2009-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Halina Zaikauskaitė, Liudmila Zaborovska (pran.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Kategorijos
- 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Ernesto Spruogio ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Olgai Uljanovai, dalyvaujant pareiškėjai D. G., pareiškėjos atstovei I. M., atsakovų atstovams Kristinai Šimkutei ir Neringai Jucevičienei, viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos D. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja skunde (b. l. 2-6) ir paaiškinimais per teismo posėdį prašė panaikinti 2009-06-19 VSDFV Vilniaus skyriaus direktoriaus pavaduotojo sprendimą Nr. (10.4)3-44615 ir VSDFV Vilniaus skyriaus 2006-06-11 specialistės sprendimą Nr. 6-26-2673 bei 2009 m. rugpjūčio 7 d. VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (11.1)1-4913 ir įpareigoti atsakovus paskaičiuoti ir mokėti 100 procentų dydžio kol vaikui sueis metai ir 85 procentų dydžio, kol vaikui sueis dveji metai, kompensuojamo faktiškai gauto užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. vadovaujantis 2009-05-07 VSDFV Vilniaus skyriaus specialistės sprendimu Nr. 6-26-2411. Paaiškino, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą įgijo pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau - Įstatymas) 19 str. nuostatą. Teisė gauti šią pašalpą nėra ginčijama, tačiau skundžiamais sprendimais buvo nepagrįstai sumažintas jos dydis. Pagal Įstatymo 21 str. 1 d., kol vaikui sueis vieneri metai, ji turi teisę gauti 100 proc. kompensuojamo uždarbio dydžio pašalpą. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2008-01-14 buvo priimta dirbti į UAB „Vladli“, jai buvo nustatytas 6000 Lt mėnesio darbo užmokestis. Pagal darbo sutartį buvo pavesta vykdyti eilė funkcijų: buhalterės, pardavėjos, vairuotojo ir kt. Nurodo, kad neegzistuoja joks teisinis pagrindas motinystės (tėvystės) pašalpą skaičiuoti nuo minimalios algos, todėl skundžiami VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV prie socialinės ir darbo apsaugos ministerijos sprendimai yra naikintini. Be to, atsižvelgiant į tai, kad neegzistuoja ir jokia objektyvi ir konkrečiai apibrėžta suma, kuria būtų galima sumažinti jai išmokėtinos motinystės (tėvystės) pašalpos dydį, atsakovai įpareigotini paskaičiuoti ir išmokėti 100 procentų dydžio kol vaikui sueis metai, ir 85 procentų dydžio, kol vaikui sueis dveji metai, kompensuojamo faktiškai gauto užmokesčio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, t.y. vadovaujantis 2009-05-07 VSDFV Vilniaus skyriaus specialistės sprendimu Nr. 6-26-2411. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad asmenys, kurie pagal įstatymą įgijo tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Toks asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad ši jo teisė bus valstybės saugoma ir ginama. Kadangi pareiškėja įgijo subjektinę teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą pagal faktiškai gautas pajamas, net buvo priimtas atitinkamas sprendimas, ši pagal įstatymus įgyta teisė, laikantis konstitucinio teisėtų lūkesčių principo, gali būti panaikinta tik esant teisės aktuose numatytiems pagrindams, taip pat jeigu baudžiamojoje byloje bus nustatyta, kad ši teisė įgyta nusikalstamu būdu. Pareiškėja mano, kad jai, dar nesant nuosprendžio, jau pritaikyta kriminalinė bausmė - atimta teisė gauti pagrįstai uždirbtą pašalpą. VSDFV Vilniaus skyrius nepagrįstai nustatė neteisėtai padidintų draudžiamųjų pajamų dalį, kuriai turėjo būti taikomas nuosavybės teisių apribojimas. Pareiškėjos nuomone, jos motinystės (tėvystės) pašalpos vienos dienos kompensuojamas uždarbis turėjo būti skaičiuojamas nuo 6000 Lt mėnesinio darbo užmokesčio, nes, pareiškėjos nuomone, ginčijama gali būti tik 500 Lt suma, kuria D. G. nuo 2008-05-01 buvo padidintas darbo užmokestis.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į skundą (b. l. 23-25) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-05-07 sprendimu Nr. 6-26-2411 D. G. buvo paskirta 6 442,67 Lt per mėnesį dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa. Išanalizavus Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis apie D. G. UAB „Vladli“ gautas draudžiamąsias pajamas, kilo abejonių dėl jų pagrįstumo, todėl Fondo valdybos Vilniaus skyrius, remdamasis UAB „Vladli“ gautų draudžiamųjų pajamų patikrinimo rezultatais, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, kuri 2009-04-21 pradėjo ikiteisminį tyrimą ir 2009-05-22 nutarimu (nutarimas patikslintas 2009-06-05 nutarimu), siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, skyrė procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisių į motinystės (tėvystės) pašalpą apribojimą. Nutarime nurodyta, kad laikinai apribojama nuosavybės teisė į motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, kuri nustatyta pagal nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas, visiškai uždraudžiant šią pašalpos dalį naudoti, valdyti ir disponuoti. Pareiškėja atitinka Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme 19 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, taigi, ji turi teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą. Ginčas šioje byloje vyksta dėl gautų draudžiamųjų pajamų (atitinkamai ir pašalpos) dydžio. Remiantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros nutarimu, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus nuo 2009-05-01 motinystės (tėvystės) pašalpą apskaičiavo pagal nekeliančią abejonių draudžiamųjų pajamų sumą, t. y. pagal minimalią mėnesinę algą, įvertinant ligos ir motinystės pašalpų patikslintas sumas už laikotarpius nuo 2008-07-02 iki 2008-07-15 ir nuo 2008-10-02 iki 2008-10-17. Taigi, remiantis minėtu prokuratūros nutarimu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009-06-11 sprendimu Nr. 6-26-2673 paskyrė D. G. 830,92 Lt per mėnesį dydžio pašalpą. Taigi, remiantis Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-06-05 nutarimu, Fondo valdybos Vilniaus skyrius pagrįstai priėmė 2009-06-11 sprendimą Nr. 6-26-2673 skirti pašalpą, apskaičiuotą nevertinant UAB „Vladli” nepagrįstai padidintų draudžiamųjų pajamų. Apie šį sprendimą pareiškėja informuota Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-06-19 raštu Nr. (10.4)3-44615, kuriame paaiškinta, kad vykdant minėtą prokuratūros nutarimą, nuo 2009-05-01 jai bus mokama motinystės (tėvystės) pašalpa, apskaičiuota neįvertinant nepagrįstai padidintų draudžiamųjų pajamų. Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo laiko trukmė per savaitę negali viršyti 40 valandų, o to paties straipsnio 2 dalis numato, jog kasdienė darbo laiko trukmė neturi viršyti 8 darbo valandų. Darbo kodekso 187 straipsnio (Darbo užmokesčio minimumas) 3 dalyje numatyta, kad darbuotojo mėnesinė alga negali būti mažesnė už Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, kuri nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. 2008-01-14 tarp UAB „Vladli“ ir D. G. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 5 numatyta, kad darbuotojui nustatoma darbo dienos trukmė - 8 valandos per dieną, 40 valandų per savaitę. Taigi, vykdant Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2009-06-05 nutarimą ir įvertinus minėtas aplinkybes bei sistemiškai aiškinant minėtus Darbo kodekso straipsnius, pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpa pagrįstai buvo skaičiuojama pagal minimalią mėnesinę algą, įvertinus ligos ir motinystės pašalpų patikslintas sumas už laikotarpius nuo 2008-07-02 iki 2008-07-15 ir nuo 2008-10-02 iki 2008-10-17. Fondo valdybos Vilniaus skyriui pavedėme patikslinti 2009-06-11 sprendimą Nr. 6-26-2673, korektiškai nurodant sprendimo priėmimo pagrindą (prokuroro 2009-06-05 nutarimą) ir apie priimtą sprendimą iki 2009-08-25 informuoti D. G. ir Fondo valdybą. Šis pavedimas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus buvo įvykdytas.
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime į skundą (b. l. 32-36) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2009-05-07 sprendimu Nr. 6-26-2411 D. G. buvo paskirta 126 525,73 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa už visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, taikant 305,34 Lt vienos dienos kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą iš 2008 m. liepos - lapkričio mėnesių D. G. draudžiamųjų pajamų, turėtų UAB „Vladli“, taip pat įskaičiuojant ligos ir motinystės pašalpas, mokėtas iš VSDF biudžeto lėšų. VSDFV Vilniaus skyrius, vykdydamas 2009-05-22 Vilniaus m. apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą D. G., visiškai uždraudžiant jai naudoti, valdyti, disponuoti tą motinystės pašalpos dalį, kuri nustatyta pagal nepagristai padidintas draudžiamąsias pajamas, 2009-06-11 priėmė sprendimą Nr. 6-26-2673 dėl D. G. motinystės (tėvystės) pašalpos, kuriame buvo perskaičiuotas D. G. motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, kuriam apskaičiuoti buvo naudojamas 39,38 Lt vienos dienos kompensavimo koeficientas, apskaičiuotas pagal minimalią mėnesinę algą. Pareiškėja į darbą įmonėje „Vladli“ buvo priimta nuo 2008-01-14 buhalterės pareigoms (papildomai atliekant pardavėjos, vadybininkės darbą), darbdaviui įsipareigojant kas mėnesį mokėti jai 6000 Lt atlyginimą. Nuo 2008-05-01, pakeitus darbo sutartį, D. G. buvo nustatytas 6500 Lt dydžio mėnesinis atlyginimas. Analizuojant D. G. 2008 m. 1, 2 ir 3 ketvirčio draudžiamąsias pajamas, nustatyta, kad D. G. draudžiamosios pajamos 2008 m. 1 ketvirtį buvo didesnės, nei įmonės direktoriaus ir kitų darbuotojų draudžiamosios pajamos, 2008 m. 2 ketvirtį - 3 kartus, o 2008 m. 3 ketvirtį- 6 kartus viršijo įmonės direktoriaus draudžiamąsias pajamas (D. G. draudžiamosios pajamos 2008 m. 2 ir 3 ketvirtį atitinkamai sudarė 19 000 Lt ir 23 760,88 Lt, o įmonės direktoriaus draudžiamosios pajamos 2008 m. 2 ir 3 ketvirtį sudarė atitinkamai 6 272,73 Lt ir 3 847,83 Lt. Analizuojant įmonės darbuotojų pajamas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 buvo nustatyta, kad didesnis, nei minimalus darbo užmokestis UAB „Vladli“ buvo mokamas tik įmonės direktoriui bei darbuotojoms, kurioms vėliau buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros atostogos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl reikalavimo panaikinti atsakovų sprendimus
Pagal Prokuratūros įstatymo 3 str. 3 d. teisėti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, pareigūnams, tarnautojams ir darbuotojams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje.
2009 m. gegužės 22 d. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą laikinai apriboti D. G. nuosavybės teises į motinystės pašalpos dalį, kuri nustatyta pagal nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas, visiškai uždraudžiant šią motinystės pašalpos dalį naudoti, valdyti ir disponuoti (b. l. 46-47). 2009 m. birželio 5 d. nutarimo rezoliucinė dalis buvo patikslinta ir buvo nutarta laikinai apriboti D. G. nuosavybės teises į motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, kuri nustatyta pagal nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas, visiškai uždraudžiant šią motinystės (tėvystės) pašalpos dalį naudoti, valdyti ir disponuoti (b. l. 48).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009-06-11 sprendimu Nr. 6-26-2673 pareiškėjai nuo 2009-05-01 motinystės (tėvystės) pašalpą apskaičiavo pagal minimalią mėnesinę algą (b. l. 38-39).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, 2009-07-08 sprendimu konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pagrįstai priėmė 2009-06-11 sprendimą ir teisėtai nuo 2009-05-01 motinystės (tėvystės) pašalpą pareiškėjai apskaičiavo pagal minimalią mėnesinę algą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pavedė Vilniaus skyriui patikslinti 2009-06-11 sprendimą Nr. 6-26-2673, korektiškai nurodant sprendimo priėmimo pagrindą (b. l. 10-11).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009-06-19 sprendimu (raštu) Nr. (10.4)3-44615 pranešė pareiškėjai, kad motinystės (tėvystės) pašalpa nuo 2009-05-01 bus mokama neįvertinant padidintų draudžiamųjų pajamų. Kaip matyti iš skundžiamo 2009-06-19 sprendimo (rašto) Nr. (10.4)3-44615 turinio, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius neįvykdė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nurodymo patikslinti 2009-06-11 sprendimą Nr. 6-26-2673 ir nurodyti sprendimo priėmimo pagrindą (b. l. 7). Sprendime mokėti pašalpą nuo minimalios algos nėra nurodytas įstatyminis pagrindas, t. y. nenurodytas norminis aktas, kurio pagrindu buvo priimtas sprendimas. Sprendime teigiama, kad paskaičiavimas padarytas vadovaujantis Vilniaus miesto prokuratūros nutarimu, tačiau prokuratūros nutarime nenurodyta, kad pašalpa būtų skaičiuojama nuo minimalios algos, o tik nutarta laikinai apriboti D. G. nuosavybės teises į pašalpos dalį, kuri nustatyta pagal nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas, visiškai uždraudžiant šią motinystės pašalpos dalį naudoti, valdyti ir disponuoti.
Pagal LR BPK 152 str. 1 d. 8 p. nutarime skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nurodomi laikino nuosavybės teisės apribojimo būdai (ar visiškai apribojama nuosavybės teisė, ar atskiros šios teisės sudedamosios dalys) ir mastas. 2009 m. gegužės 22 d. Vilniaus m. apylinkės prokuratūros nutarime dėl nuosavybės teisės apribojimo į motinystės pašalpos dalį nėra nurodyta, į kokią konkrečiai pašalpos dalį nustatytas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat nutarime nėra nurodyta, kad pašalpa turi būti mokama nuo minimalios algos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2009-06-11 sprendimu vykdė jai įstatymais nepriskirtą funkciją – nustatė konkrečią motinystės (tėvystės) pašalpos dalį, kuri nustatyta pagal nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas. Pagal LR BPK 116 str. ši funkcija priskirta ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Esant neaiškumams dėl nepagrįstai padidintų draudžiamųjų pajamų dydžio, institucija turėjo teisę kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekantį organą dėl konkretaus dydžio nustatymo, o ne vykdyti jai nepriskirtų funkcijų.
Vertinant skundžiamų atsakovų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą turi būti taikomas ir bendrasis viešojoje teisėje veikiantis teisinio reguliavimo principas "galima tai, kas nustatyta", pagal kurį viešojo administravimo subjektai turi griežtai teisės aktais apibrėžtas kompetencijos ribas ir tik tuos įgaliojimus, kurie šiais teisės aktais yra suteikti. Viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas (ultra vires) yra vertinami kaip neteisėti.
Atsakovai turi įstatyminę pareigą pagrįsti savo sprendimus tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais. Kadangi sprendimuose konkrečiai nenurodyta, kokia būtent teisės norma ar normomis remiasi, skaičiuojant pašalpą nuo minimalios algos, laikytina, kad šis administracinis aktas neatitinka jam įstatymo keliamų privalomų reikalavimų, yra neteisėtas iš esmės ir todėl naikintinas.
Remiantis išdėstytais motyvais, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies, skundžiami sprendimai naikintini (LR ABTĮ 88 str. 2 p.).
Dėl reikalavimo įpareigoti mokėti pašalpą pagal 2009-05-07 VSDV Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. 6-26-5411
Kadangi 2009 m. gegužės 22 d. Vilniaus m. apylinkės prokuratūra priėmė nutarimą laikinai apriboti D. G. nuosavybės teises į motinystės pašalpos dalį, kuri nustatyta pagal nepagrįstai padidintas draudžiamąsias pajamas, visiškai uždraudžiant šią motinystės pašalpos dalį naudoti, valdyti ir disponuoti, šis nutarimas turi būti įvykdytas, pareiškėjai negali būti mokama visa pašalpa. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovus paskaičiuoti ir sumokėti motinystės (tėvystės) pašalpą pagal 2009-05-07 sprendimą Nr. 6-26-2411 (b. l. 12-13) atmestinas, nes pagal Prokuratūros įstatymo 3 str. 3 d. teisėti prokuroro reikalavimai ir nutarimai yra privalomi visoms valstybės, savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos valstybės teritorijoje.
Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad nustatant konkrečią pašalpos dalį, kurią uždrausta naudoti, valdyti ir disponuoti, viešojo administravimo subjektai turi veikti teisės aktais apibrėžtos kompetencijos ribose ir neviršyti savo įgaliojimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 str., 88 str. 1, 2 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos D. G. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009-06-19 sprendimą Nr. (10.4)3-44615 ir 2006-06-11 sprendimą Nr. 6-26-2673.
Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-08-07 sprendimą Nr. (11.1)1-4913.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.