Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje O. J. (O. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. J. 2022 m. sausio 11 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Parko g. 34, prie parduotuvės „IKI“, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį, t. y. 0,221 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurią neteisėtai laikė iki tol, kai 2022 m. sausio 11 d. apie 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. Šiais savo veiksmais O. J. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis O. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad savo kaltę jis pripažįsta visiškai. Gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), jis gyvena kartu su savo sugyventine L. G., namas priklauso jo tetai. Dienos metu, tikslaus laiko negali pasakyti, pas juos į svečius atėjo jo draugas M. K. ir L. pažįstama V. Visi vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Moterys gėrė „Starką“, o jis su M. degtinę. Tikslaus laiko negali pasakyti, kai nusprendė susisukti suktinę su kanapėmis ir vienas parūkyti, niekam nesiūlė. Tuo metu kambaryje sėdėjo prie stalo. Moterys sėdėjo ant lovos. Jis išsitraukė iš drabužių kišenės maišelį, kuriame buvo kanapės. Pradėjo sukti suktinę. Moterys pradėjo pykti, kad rūkys „žolę“, prasidėjo konfliktas. V. buvo pikta, apgirtusi, pradėjo kviesti policiją. Jis pasakė V. išeiti iš jo namų, bet ji tik rėkavo ir skambinėjo telefonu. Jis neparūkė, susidėjo maišelį su kanapėmis atgal į kišenę. Atvykusiems pareigūnams V. iš karto pasakė, kad jis turi „žolės“. Pareigūnai apžiūros metu rado jo drabužiuose maišelį, kuriame buvo susukta suktinė su kanapėmis ir kanapių likutis, susuktas į tualetinio popieriaus skiautelę. Pareigūnams prisipažino, kad kanapės jo, kurias nusipirko tą pačią dieną, t. y. 2022-01-11, apie 11 val. iš nepažįstamo vaikino netoli parduotuvės „IKI“, prie žiedo, Naujojoje Vilnioje, Parko gatvėje, už penkis eurus, kiekis buvo mažas, tiksliai negali pasakyti, gal ketvirtis gramo. Kanapes pardavusio vaikino neatsimena, matė pirmą kartą, neapibūdins. Kanapes pirko sau, nes retsykiais parūko.

Liudytoja V. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 11 d. apie 14 val. ji atvyko į (duomenys neskelbtini) esantį namą pas pažįstamą L. Pas L. namuose taip pat buvo M. K. Maždaug apie 14.40 val. į namus atėjo L. sugyventinis O. J. O. J. prie jos pradėjo su tabaku maišyti narkotinę medžiagą - kanapes, po ko, tai pastebėjusi, ji iškart garsiai pasakė, kad prie jos narkotinių medžiagų nevartos. Buvo paskambinta 112 pagalbos telefonu. Po keleto akimirkų atvyko policijos pareigūnai. O. J. dažnai vartoja, rūko narkotines medžiagas.

Liudytoja L. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. J. yra jos sugyventinis, kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 11 d., tikslaus laiko neprisimena, gal po pietų, atėjo jos pažįstama V., pavardės nežino, suleisti jai vaistų. V. buvo išgėrusi. Pas ją namie buvo M., pavardės nežino, kuris tuomet laikinai gyveno pas jas. Ji gulėjo lovoje, kalbėjosi draugiškai tarpusavyje. O. namie nebuvo. Jos išgėrė 0,7 litro alkoholinio gėrimo „Starka“. Vakarop atėjo O., kuris buvo išgėręs. O. susiruošė vienas parūkyti „žolės“. Daugiau niekas iš jų nevartoja jokių narkotinių medžiagų, todėl tai pamačiusi V. šoko prie stalo, kur sėdėjo O., norėjo atimti „žolę“. O. M. pasakė prilaikyti V., kad ji neišbarstytų „žolės“. Tada V. atsisėdo ant lovos ir kažkam paskambino, pasakė kviesti policiją. Gal po kokių 5 minučių atėjo policijos pareigūnai, kuriems V. pasakė, kad O. turi „žolės“. O. ir M. išsivedė.

Liudytojas M. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 11 d. apie 15.00 val. jis buvo (duomenys neskelbtini), pas pažįstamą O. J. Namie buvo jo sugyventinė L. Į svečius atėjo jam nepažįstama moteris V. Jie visi šventė, gėrė stiprius alkoholinius gėrimus. O. J. užsinorėjo parūkyti „žolės“. Abi moterys pradėjo piktintis, kad jis tai ruošiasi daryti. O. „žolę“ trupino, ruošėsi susukti suktinę. V. sėdėjo arti O. J. ir trukdė tai jam daryti. O. J. nespėjo susukti sau suktinės. Moterys toliau barėsi, vadindamos jį narkomanu. Toliau išgėrinėjo. Nepastebėjo, kaip ta V. kažkam paskambino. Pakankamai greitai atvyko policijos pareigūnai, kurie rado ir paėmė pas O. „žolę“. Jį išvedė iš namo, pasodino į tarnybinį automobilį. Jam žinoma, kad name darė kratą, nes ieškojo narkotikų, pats nematė. O. J. policijos pareigūnai sulaikė dėl narkotinių medžiagų laikymo. Jis nežino, kur ir iš ko O. J. gavo „žolės“. Jis asmeniškai nevartoja jokių narkotinių medžiagų.

Liudytoja E. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 11 d. apie 15.10 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu L. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) pranešėjui paskambino pažįstama V. T. ir pasakė, kad į jos namą įsiveržė du narkomanai, kurie bando ją išprievartauti. Atvykus į vietą, užėjus į (duomenys neskelbtini) namą viduje buvo keturi asmenys: dvi moterys, viena iš jų gulėjo lovoje, ir du vyrai, sėdintys prie stalo. V. T. nurodė, kad O. J. su savimi turi narkotinių medžiagų, kurias norėjo vartoti. Prie automobilio dalinės apžiūros metu vyr. patrulis L. K., patikrinęs O. J., jo sportinio kostiumo viršutinės dalies dešinėje išorinėje kišenėje rado tabako maišelį su viduje tualetinio popieriaus ritinėliu, su viduje esančia galimai narkotine medžiaga, bei su tabaku sumaišyta galimai narkotine medžiaga, susukta į sukamąjį popierių. O. J. apie 15.30 val. buvo sulaikytas ir perduotas ekipažui V 191 I, kurie pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad rudos spalvos augalinės medžiagos iš pakuotės „LD Red Liggett Ducat“, 2022 m. sausio 11 d. atlikus dalinę asmens apžiūrą, rastos pas O. J., sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta. Žalios spalvos augalinės medžiagos gabaliukas, įvyniotas į baltos spalvos popieriaus skiautę, iš jau minėtos pakuotės „LD Red Liggett Ducat“, 2022 m. sausio 11 d. atlikus dalinę asmens apžiūrą, rastos pas O. J., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,115 g (A-S-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,9 %). Žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio iš savadarbės cigaretės, esančios jau minėtoje pakuotėje „LD Red Liggett Ducat“, 2022 m. sausio 11 d. atlikus dalinę asmens apžiūrą rastoje pas O. J., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,106 g (A-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 %).

Motyvuojamoji dalis

O. J. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (baudžiamojo nusižengimo) objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

O. J. šioje baudžiamojoje byloje kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis 2022 m. sausio 11 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Parko g. 34, prie parduotuvės „IKI“, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, netesėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį, t. y. 0,221 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurią neteisėtai gabeno, laikė iki tol, kai 2022 m. sausio 11 d. apie 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Narkotinės ar psichotropinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad O. J. pateiktame kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo veikai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis O. J. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą narkotinę medžiagą jis įsigijo 2022 m. sausio 11 d., apie 11 val., Vilniuje, Parko g., netoli parduotuvės „Iki“ iš nepažįstamo asmens už 5 Eur asmeniniam vartojimui, vėliau tą pačią dieną ją išsitraukė iš drabužių namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), ketindamas ją su vartoti, pradėjo sukti suktinę, tačiau su namuose buvusiais asmenimis įvyko konfliktas, buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie apžiūros metu jo drabužiuose rado maišelį, kuriame buvo susukta suktinė su kanapėmis ir kanapių likutis, susuktas į tualetinio popieriaus skiautelę. Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir detalizuoja ir kiti byloje esantys įrodymai. Antai, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai V. T., L. G., M. K. parodė, kad 2022 m. sausio 11 d. po pietų jie buvo adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo ir kaltinamasis O. J. Liudytojų teigimu, jiems vartojant alkoholį, O. J. susiruošė vienas parūkyti „žolės“, ruošėsi susukti suktinę, narkotinę medžiagą pradėjo maišyti su tabaku, dėl to kilo konfliktas ir buvo iškviesti policijos pareigūnai. Liudytoja policijos pareigūnė E. B., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, jog pagal gautą iškvietimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pas O. J. dalinės apžiūros metu buvo rastas tabako maišelis ir tualetinio popieriaus ritinėlis, su viduje esančia galimai narkotine medžiaga, bei su tabaku sumaišyta galimai narkotinė medžiaga, susukta į sukamąjį popierių. Atlikus pirmiau rastų medžiagų tyrimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2022 m. vasario 8 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad žalios spalvos augalinės medžiagos gabaliukas, įvyniotas į baltos spalvos popieriaus skiautę, iš pakuotės „LD Red Liggett Ducat“, 2022 m. sausio 11 d. atlikus dalinę asmens apžiūrą, rastos pas O. J., yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,115 g (A-S-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 20,9 %; žalios ir rudos spalvų augalinių medžiagų mišinio iš savadarbės cigaretės, esančios jau minėtoje pakuotėje „LD Red Liggett Ducat“, 2022 m. sausio 11 d. atlikus dalinę asmens apžiūrą rastoje pas O. J., sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių masė yra 0,106 g (A-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 19,4 %).

Teismas, svarstydamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytų narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) kiekis, t. y. 0,115 g ir 0,106 g (viso 0,221 g), atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis. Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalys) yra ne daugiau kaip 5 g, didelis kiekis – daugiau kaip 500 g. Taigi, darytina išvada, jog kaltinamojo O. J. disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršija nedidelio kiekio ribos, todėl atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.

Teismas nenustatė kaltinamojo O. J. tikslo platinti minėtą narkotinę medžiagą. Visų pirma, pats kaltinamasis nurodė, jog narkotinę medžiagą jis įsigijo asmeniniam vartojimui, nes retkarčiais parūko, be to, kaltinime nurodytą dieną kartu su juo buvę asmenys iškvietė pareigūnus, nes kilo konfliktas dėl to, jog jis ketino pavartoti „žolės“. Antra, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai, kurie buvo kartu su kaltinamuoju, taip pat parodė, kad kaltinamasis ketino rūkyti „žolę“, dėl to kilo konfliktas. Trečia, išvada, jog O. J. turėjo tikslą platinti minėtą narkotinę medžiagą, būtų nepagrįsta atsižvelgus ir į patį rastos medžiagos kiekį. Atsižvelgiant į nurodytus duomenis, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti tuo, jog kaltinamasis įsigijo narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis) ir ją laikė asmeniniam vartojimui.

Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad O. J. 2022 m. sausio 11 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Parko g. 34, prie parduotuvės „IKI“, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nedidelį kiekį, t. y. 0,221 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurią neteisėtai laikė iki tol, kai 2022 m. sausio 11 d. apie 15.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), dalinės apžiūros metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai pas jį rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. Vadovaujantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo O. J. veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime O. J. inkriminuotas BK 259 straipsnio 2 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo objektyvusis požymis – gabenimas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog gabenimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-549/2006, 2K-32/2006 ir kt.). Tuo tarpu gabenimu neturėtų būti laikomas medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą toje pat patalpoje, iš namo į kiemą ar lauką kaltininko sodyboje, nedidelio kiekio psichotropinių ar narkotinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti ar pan. Nagrinėjamoje situacijoje matyti, jog O. J. narkotinę medžiagą įgijo ketindamas suvartoti, todėl, teismo vertinimu, jo veiksmuose įžvelgti kontroliuojamų medžiagų gabenimo požymį, atsižvelgus į teismų praktikoje pateiktą šio požymio išaiškinimą, nėra pagrindo, taigi ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Vis dėlto tai nepaneigia kaltinamojo O. J. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo du iš BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – narkotinės medžiagos įgijimą ir laikymą, neturint tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, o to visiškai pakanka pripažinti O. J. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, O. J. pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Dėl O. J. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arbas bauda, arba areštas. Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam O. J., įvertina jo kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis O. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kadangi aptariamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį O. J. – yra gana jauno amžiaus, pareiškimo duomenimis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, ne kartą teistas, tarp jų ir už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, kadangi jo kriminalinė praeitis rodo gana aiškiai išreikštą jo polinkį nusikalsti, negebėjimą elgtis tinkamai netgi bausmės vykdymo atidėjimo metu. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant didesnį už šios bausmės rūšies vidurkį.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

O. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. 15.30 val. iki 2022 m. sausio 12 d. 16.18 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, O. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikintinas vokas su tirti pateiktais objektais ir tirti pateiktų objektų pakuotėmis, kuris atiduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą (Vilniuje, Buivydiškių g. 20).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

O. J. (O. J.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. J. paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 11 d. 15.30 val. iki 2022 m. sausio 12 d. 16.18 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti O. J. nubaustu galutine 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausme.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio O. J. sulaikymo pradžios.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, sunaikinti voką su tirti pateiktais objektais ir tirti pateiktų objektų pakuotėmis, kuris atiduotas saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus ūkio poskyrio daiktinių įrodymų saugyklą (Vilniuje, Buivydiškių g. 20).

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius.

2. Pagal Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020 m. birželio 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. V-197 4 punktą nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai vykdomas suėmimas arba kai juos pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba kitos teisę konvojuoti nuteistuosius turinčios institucijos, atsižvelgiant į laisvės atėmimo vietų įstaigose esantį laisvų vietų skaičių ir užtikrinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 52 straipsnyje nustatytus izoliavimo reikalavimus, skiriami pilnamečiai vyrai – į Alytaus pataisos namus, Marijampolės pataisos namus, Kauno tardymo izoliatorių ir Šiaulių tardymo izoliatorių.

3. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.