- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-26
- Bylos Nr.
- 2A-521/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Alė Bukavinienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- individualiai įmonei K
- Trečiasis asmuo
- A. J., S. J., Almos Adamkienės paramos
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-952-619/2011 pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovui individualiai įmonei K. Mickevičiaus leidyklai „Briedis“ dėl pažeistų autorių turtinių teisių reabilitacijos ir turtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – A. J., S. J. ir Almos Adamkienės paramos ir labdaros fondas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. J. ieškiniu prašė: 1) priteisti iš atsakovo IĮ K. Mickevičiaus leidyklos „Briedis“ (toliau – Leidykla) ieškovo naudai 4000 Lt dydžio autorinį atlyginimą už kūrinio „Gedimino palikuonė – Švedijos karalienė“, (duomenys neskelbtini), naudojimą; 2) įpareigoti atsakovą sunaikinti neparduotus atsakovo neteisėtai išleisto Kūrinio egzempliorius; 3) įpareigoti atsakovą atkurti pažeistas ieškovo teises ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paskelbti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį savo lėšomis dienraštyje „Lietuvos rytas“; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (1-2 b. l., 41-45 b. l.) .
Ieškovas nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą, (duomenys neskelbtini), pagrindu po tėvo J. J. mirties (mirė 1994 m.) jis paveldėjo 1/3 dalį turtinių autoriaus teisių; kitas 2/3 palikimo lygiomis dalimis paveldėjo ieškovo motina S. J. ir brolis A. J..
Ieškovo teigimu, atsakovas Leidykla „Briedis“ 2009 m. pabaigoje išleido leidinį „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės studija. Gedimino palikuonė Švedijos karalienė. Aut. J. J.. Sud. A. J.“ (toliau - Kūrinys), tačiau atsakovas nesikreipė į ieškovą, kaip 1/3 dalies autorių turtinių teisių turėtoją, ir jis nedavė sutikimo išleisti minėtą Kūrinį, o atsakovas, išleisdamas Kūrinį be jo sutikimo, nemokėdamas autorinio atlyginimo bei netinkamai informavęs visuomenę apie autoriaus turtinių teisių turėtojus, pažeidė autorių turtines teises. Pasak ieškovo, autoriaus turtinės teisės nedalomos, todėl jų perleidimui ir/ar naudojimui yra būtinas visų įpėdinių sutikimas (Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) 7 str. 2 d.), o autorinė sutartis dėl Kūrinio išleidimo buvo sudaryta tik su vienu iš paveldėtojų – A. J., dėl to atsakovas sutartimi galėjo įgyti tik 1/3 dalį teisių; kiti du paveldėtojai (ieškovas ir S. J.) nebuvo informuoti apie turtinių teisių perleidimą, nėra jų sutikimo dėl autorių turtinių teisių perleidimo, todėl Kūrinys išleistas neteisėtai (ATGTĮ 15 str.). Ieškovo nuomone, atsakovas turėjo pareigą, pareikalavęs paveldėjimo teisės liudijimo, sumokėti autorinį atlyginimą už Kūrinio naudojimą bei pagal ATGTĮ 12 straipsnio nuostatas tinkamai informuoti visuomenę apie autoriaus turtinių teisių turėtojus.
Pasak ieškovo, visas autorinis atlyginimas už turtinių teisių į Kūrinį perleidimą, atsižvelgiant į planuotą išleisti Kūrinio 2000 egzempliorių skaičių, į ankstesnius autoriaus J. J. kūrinius, jo kvalifikaciją, patirtį bei indėlį į Lietuvos istorijos aprašymą, turėtų būti apie 12000 Lt, todėl jam priklausantis autorinis atlyginimas sudaro 4000 Lt (12000 x 1/3). Ieškovo nuomone, visi likę neparduoti Kūrinio egzemplioriai turėtų būti sunaikinti kaip pažeidžiantys ieškovo teises (ATGTĮ 82 str.), o atsakovas turėtų būti įpareigotas apie pažeidimą paskelbti spaudoje (ATGTĮ 85 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nesutiko su ieškiniu (18-22 b. l.). Nurodė, kad teisę išleisti Kūrinį įgijo 2009-04-15 Autorinės sutarties Nr. 26-260/3, sudarytos su ieškovo broliu A. J. (toliau – Autorinė sutartis), pagrindu; Autorinė sutartis yra galiojanti, atsakovas įvykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal Sutartį, o Kūrinį išleido, turėdamas visas teises, numatytas ATGTĮ, todėl nepažeidė autoriaus turtinių teisių; apie Kūrinio išleidimą žinojo ir su juo sutiko ieškovo ir trečiojo asmens motina S. J., kuriai priklauso 1/3 Kūrinio autorių turtinių teisių. Atsakovo teigimu, net ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, jog Autorinė sutartis sudaryta, pažeidžiant ieškovo teises, tai nesudaro pagrindo pripažinti Kūrinio išleidimą ir platinimą neteisėtu, todėl visą ieškovo patirtą žalą turėtų atlyginti trečiasis asmuo A. J.. Pasak atsakovo, Kūrinio išleidimas jam buvo nuostolingas (patyrė 6 504,28 Lt nuostolio), todėl nėra pagrindo turtinės žalos atlyginimui; be to, nėra pagrindo ir mokėti ieškovui autorinį atlyginimą, kadangi 3 300 Lt autorinis atlyginimas buvo sumokėtas trečiajam asmeniui A. J., o ieškovas tokį reikalavimą turėtų reikšti minėtam trečiajam asmeniui. Nurodė, jog nepagrįstas ieškovo reikalavimas nurodyti jį Kūrinio metrikoje, kadangi ieškovas nėra kūrinio autorius, o turi tik autoriaus turtines teises (ATGTĮ 14 str. 1 d.), be to, Kūrinio metrikoje yra nurodytas Kūrinio autorius; nors bendraturčiai bendrosios nuosavybės objektu turi disponuoti kartu (CK 4.75 str. 1 d.), tačiau nei CK, nei ATGTĮ nereglamentuoja, jog vieno iš bendraturčių disponavimas autorių teisių objektu yra neteisėtas. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo reikalavimu sunaikinti nerealizuotus Kūrinio egzempliorius, kadangi nuo 2010-09-01 faktiškai sustojus Kūrinio pardavimui, likusius neparduotus Kūrinio egzempliorius padovanojo Almos Adamkienės labdaros ir paramos fondui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė iš atsakovo ieškovui 500 Lt turtinės žalos už ieškovo turtinių autoriaus teisių pažeidimą, 378,84 Lt bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 348,48 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidos ir 30,36 Lt žyminis mokestis; 2) priteisė iš ieškovo atsakovui 396 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą; valstybės naudai – 45,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; 3) atmetė kitą ieškinio dalį (130-136 b. l.).
Teismas nurodė, kad atsakovas, išleisdamas ginčo Kūrinį be ieškovo (kuris yra 1/3 dalies tėvo J. J., mirusio 1994 m., turto, tarp jo ir autorinių turtinių teisių, priklausiusių mirusiajam, paveldėtojas) sutikimo ir nemokėdamas autorinio atlyginimo, pažeidė ieškovo turtines teises (ATGTĮ 15 str. 1-2 d.). Teismas nustatė, kad atsakovas, išleisdamas kūrinį „Gedimino palikuonė – Švedijos karalienė“, nėra gavęs ieškovo ar jo įgalioto asmens leidimo, kad 2009-04-15 autorine sutartimi Nr. 26-260/2013 atsakovui buvo perduotos tik trečiojo asmens A. J. autorinės turtinės teisės, todėl toks kūrinio panaudojimas be ieškovo sutikimo yra neteisėtas ir pažeidžiantis ieškovo turtines autoriaus teises.
Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nagrinėjamoje byloje nėra tinkamas atsakovas, kadangi Kūrinį išleidęs, remdamasis Autorine sutartimi, sudaryta su trečiuoju asmeniu A. J., kuris ir atsakingas už nuostolių padarymą, sudaręs sutartį, neturėdamas ieškovo sutikimo. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką leidyklai keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi reikalavimai, todėl, priėmusi išleisti kūrinį, leidykla turi pareigą įsitikinti, ar kūrinį pateikusiam asmeniui priklauso autoriaus ar leidybos teisė, o ieškovas ir tretieji asmenys (A. J. bei S. J.) nėra nustatę sutartimi tarpusavio santykių dėl turtinių teisių į kūrinį, todėl autorines turtines teises jie turi naudoti bendrai (ATGTĮ 7 str., CK 4.72 str. 1 d., CK 5.68 str.). Teismo teigimu, atsakovas Leidykla, sudarydamas Autorinę sutartį, turėjo įsitikinti autorių turtinės teisės naudojimo teisėtumu, todėl atsakovo kaltė pasireiškė nerūpestingumu, o jo veiksmai – neteisėtumu.
Teismo teigimu, nustatydamas ieškovui priteistinos turtinės žalos, padarytos atsakovui išleidus Kūrinį be ieškovo sutikimo ir nesumokėjus jam autorinio atlyginimo, dydį (500 Lt), jis atsižvelgė į padaryto pažeidimo esmę, atsakovo kaltės formą, neteisėtų veiksmų priežastį, autorinės sutarties sudarymo aplinkybes (tai, kad autorinės sutarties sudarymo iniciatoriai buvo mirusiojo J. J. šeimos nariai), leidinio projekto esmę ir tikslus (tai švietėjiškas autoriaus kūrybinis bibliografinis kūrinys), faktą, jog toks projektas buvo nuostolingas atsakovui (atsakovas patyrė 6504,28 Lt nuostolį), į išmokėto trečiajam asmeniui autorinio atlyginimo dydį (2574 Lt), taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus (ATGTĮ 77 str. 1 d. 6 p., 83 str.).
Teismas nurodė, jog netenkina ieškovo reikalavimo atkurti pažeistas teises, paskelbiant dienraštyje teismo sprendimo rezoliucinę dalį (ATGTĮ 77 str. 1 d. 4 p., 85 str.), kadangi ieškovo nurodytas teisių gynimo būdas taikomas, siekiant atkurti pažeistas autorių neturtines teises, kai tuo tarpu ieškovas siekia apginti jo pažeistas autorių turtines teises, dėl kurių pažeidimo taikomi kiti įstatyme numatyti gynimo būdai.
Apygardos teismas sprendė, jog nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas sunaikinti likusius kūrinio egzempliorius (ATGTĮ 82 str.). Teismo teigimu, toks ieškovo reikalavimas nėra protingas ir proporcingas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą ir kaltės laipsnį, ginčo šalių ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus (TRIPS sutarties 46 str., CK 1.2 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011 m. lapkričio 30 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą visa apimtimi ir perduoti bylą apygardos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti iš atsakovo visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas (147-149 b. l.). Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas neišsprendė esminio reikalavimo – įpareigoti atsakovą atkurti pažeistas ieškovo teises - apie pažeidimą paskelbti spaudoje, t. y. ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbiant įsiteisėjusio sprendimo rezoliucinę dalį, dėl ko atsiranda loginė priešprieša, taikant kitus pažeistų autorių teisių gynimo būdus;
2. Teismas netenkino, ieškovo prašymo išreikalauti kūrinio „Gedimino palikuonė – Švedijos karalienė“ rankraščio, kurį sukūrė autorius J. J., ir kūrinio rankraščio, kurį pagal 2009-04-25 sutartį atsakovui pateikė A. J., originalus, o nepalyginus J. J. Kūrinio rankraščio ir Leidinyje panaudoto autoriaus teksto, neįmanoma atskleisti bylos esmės, autorių teisių pažeidimo masto bei teisingai išnagrinėti bylos;
3. Nustatydamas ieškovui padarytą turtinę žalą kaip negautą autorinį atlygį už kūrinio „Gedimino palikuonė – Švedijos karalienė“ panaudojimą, teismas privalėjo tenkinti ieškovo prašymą skirti ekspertizę, kadangi, diferencijuojant autorių teisių objektus, reikalingos specialios žinios.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas IĮ K. Mickevičiaus leidykla „Briedis“ prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011-11-30 sprendimą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (162-164 b. l.). Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodyto reikalavimo reabilituoti jo pažeistas teises bei įpareigoti atsakovą visuomenės informavimo priemonėse pranešti apie autorių teisių pažeidimus. Atsakovo teigimu, ieškovas nepagrindė aplinkybės, kad atsakovas teismui pateikė ne kūrinio rankraštį, o jo klastotę (58-59 b. l.), be to, aplinkybė, ar rankraštis atitiko išleistą kūrinį, nėra susijusi su nagrinėjama byla, o ieškovas byloje nepareiškė reikalavimo, susijusio su rankraščio atitikimu išleistam kūriniui. Apygardos teismas priteistinos turtinės žalos dydį nustatė, tinkamai įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir tai, kad atsakovas, išleisdamas Kūrinį, negavo finansinės naudos, o tai, kad nebuvo paskirta ekspertizė, nėra teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu tokį būtinumą pripažįsta bylą nagrinėjantis teismas.
Apeliaciniame skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (147-149 b. l.), tačiau nepateikiama pagrįstų šio prašymo motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas (CPK 321 str. 1 d., 322 str.). Todėl byla pagal ieškovo apeliacinį skundą nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.
Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad po ieškovo tėvo - J. J., mirusio 1994-07-05, mirties ieškovas paveldėjo 1/3 dalį mirusio tėvo turto, tarp jo ir mirusiojo autoriaus turtinių teisių, o tretieji asmenys A. J. ir S. J. – 2/3 mirusiojo J. J. turto, tarp jo ir autoriaus turtinių teisių, priklausiusių mirusiajam, be to, padarė teisingas išvadas, jog autorių turtinės teisės turi būti ginamos, jog atsakovas, išleisdamas Kūrinį, turėjo pareigą gauti visų autoriaus J. J. paveldėtojų sutikimą, o negavęs ieškovo sutikimo, išleisdamas Kūrinį, pažeidė ieškovo turtines teises.
Autorių teisių objektas – tai originalus literatūros, mokslo ar meno kūrinys, objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas (ATGTĮ 4 str. 1 d.). Remiantis teisiniu reglamentavimu, autorius turi asmenines neturtines ir turtines teises (Berno konvencijos 6bis str., ATGTĮ 14 ir 15 str.), tarp jų autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu bei išleisti kūrinį (ATGTĮ 15 str. 1-2 d.); už nurodytus kūrinio panaudojimo būdus autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą (ATGTĮ 15 str. 3 d.). Kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus ar jo teisių perėmėjo leidimo yra laikomas neteisėtu (AGTĮ 15 str. 2 d.). Be to, po autoriaus mirties jo turtinės teisės paveldimos pagal įstatymą arba testamentą, o kai yra keletas įpėdinių, jų paveldėtas turtas yra visų šių įpėdinių bendroji dalinė nuosavybė, ir turtines teises įpėdiniai įgyvendina bendrai (CK 5.68 str.; ATGTĮ 49 str. 1 d.).
Be to, autorių teisių subjektai, gindami savo teises, turi teisę kreiptis į teismą, reikalaudami atlyginti turtinę žalą, įskaitant negautas pajamas ir kitas turėtas išlaidas (ATGTĮ 77 str. 1 d. 6 p.), o negautų pajamų dydis nustatomas, atsižvelgiant į tai, kokios pajamos būtų gautos, teisėtai naudojant kūrinį, į aplinkybes, kurios galėjo sudaryti sąlygas gauti pajamoms (ATGTĮ 83 str. 3 d.).
Bylos duomenimis, atsakovas išleido Kūrinį, remdamasis 2009-04-15 Autorine sutartimi Nr. 26-260/3, sudaryta su trečiuoju asmeniu A. J., pagal kurią nurodytas trečiasis asmuo perdavė atsakovui Kūrinio autoriaus turtines teises, t. y. išleisti, perdirbti bet kokia forma ar būdu bei platinti Kūrinio originalą ar jo kopijas (23 b. l.; Autorinės sutarties 2.1 p.), o ieškovas ir tretieji asmenys A. J. bei S. J. nėra sudarę sutarties, reglamentuojančios jų paveldėtas turtines autorių teises. Todėl sutiktina su apelianto ir apygardos teismo argumentais, jog atsakovas, išleisdamas Kūrinį, turėjo gauti visų mirusio autoriaus J. J. paveldėtojų leidimą, tarp jų ir ieškovo sutikimą, kurio nebuvo pateikta, todėl ieškovas, atsakovui pažeidus ieškovo turtines autoriaus teises, išleidžiant Kūrinį be ieškovo sutikimo, turi gauti autoriaus atlyginimo dalį - turtinės žalos atlyginimą (ATGTĮ 15 str. 1-2 d., CK 5.68 str.)
Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas teisingai nustatė ir bylos aplinkybes, susijusias su apimtimi ieškovo patirtos turtinės žalos, atsakovui išleidus Kūrinį be ieškovo sutikimo ir nesumokėjus jam autorinio atlyginimo, pagrįstai ieškovo reikalavimą patenkindamas iš dalies. Nors ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 4000 Lt turtinės žalos, nurodydamas, jog tokį autorinį atlyginimą būtų gavęs, esant su atsakovu sudarytai autorinei sutarčiai, teismas, nustatydamas ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį (500 Lt), tinkamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo esmę, neteisėtų veiksmų apimtį, atsakovo kaltės formą, autorinės sutarties sudarymo aplinkybes (Kūrinys išleistas mirusio autoriaus J. J. autorių turtinių teisių paveldėtojo (trečiojo asmens A. J.) iniciatyva, leidinio projekto esmę ir tikslus (švietėjiška autoriaus kūrybinė bibliografija, išleista Lietuvos tūkstantmečio bei autoriaus šimtųjų gimimo metinių proga), į tai, jog, atsakovo projekto pelningumo apskaičiavimų duomenimis, projektas buvo nuostolingas atsakovui (atsakovas patyrė 6504,28 Lt nuostolio), į faktą, kad trečiajam asmeniui išmokėta 2574 Lt autorinio atlyginimo (67-68 b. l; 126-127 b. l., bylos priedo - Kūrinio 5 l.). Be to, nepagrįstas ir ieškovo apeliacinio skundo argumentas dėl teismo pareigos skirti ekspertizę, tikslu nustatyti atsakovo, išleidusio Kūrinį be ieškovo sutikimo, padarytą turtinę žalą. Pagal CPK 212 straipsnio 1 dalį, teismas, siekdamas išsiaiškinti kylančius klausimus, reikalaujančius specialių žinių mokslo, medicinos srityse, gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, pavesti ją atlikti kompetentingai ekspertizės įstaigai ar paskirti ekspertą. Nagrinėjamu atveju byloje, nustatant turtinės žalos dydį, nekilo specialių mokslo žinių reikalaujančių klausimų, todėl nebuvo ir pagrindo skirti teismo ekspertizę (CPK 212 str. 1 d.).
Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį - 500 Lt, kuris atitinka ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CPK 185 str.; CK 1.5 str.).
Nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neišsprendė ieškovo reikalavimų - įpareigoti atsakovą paskelbti apie pažeidimą spaudoje ar sunaikinti išleisto Kūrinio egzempliorius.
Pagal CPK 265 straipsnio 2 dalį, teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo reikalavimų.
Apygardos teismas išnagrinėjo ir skundžiamame sprendime įvertino visus ieškovo reikalavimus, tarp jų ir dėl atsakovo įpareigojimo paskelbti apie pažeidimą spaudoje bei dėl Kūrinio egzempliorių sunaikinimo, ir juos išsprendė - motyvuotai jų netenkindamas.
Pagal įstatymą, autorių teisės gali būti ginamos ir atkuriant pažeistas asmenines neturtines teises (įpareigojant padaryti reikiamus pataisymus, apie pažeidimus paskelbti spaudoje ar kitokiu būdu (ATGTĮ 77 str. 1 d. 4 p.). Be to, ir ATGTĮ 85 straipsnyje numatyta, kad sprendimą priimantis teismas dėl autorių teisių pažeidimų gali įpareigoti pažeidėją savo lėšomis paskelbti informaciją apie priimtą teismo sprendimą, o pagal ATGTĮ 82 straipsnio 1 dalį, autorių teisių subjektai turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti sunaikinti kopijas ir prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias ATGTĮ saugomas teises. Įvertinus atsakovo padaryto pažeidimo pobūdį, aukščiau paminėtas ir kitas aplinkybes, tarp jų, Kūrinio tikslą, tai, jog atsakovas, išleisdamas Kūrinį, neturėjo finansinės naudos, sutiktina su apygardos teismo išvada, jog nėra pagrindo apie pažeidimą paskelbti spaudoje. Juolab kad toks autorių teisių gynimo būdas taikomas tikslu atkurti pažeistas asmenines neturtines autoriaus teises, o ieškovas ieškiniu reikalauja apginti jo pažeistas turtines autorių teises. Be to, apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo sunaikinti Kūrinio likusius egzempliorius, kad jų sunaikinimas nėra protinga priemonė, atkuriant ieškovo pažeistas turtines teises (ATGTĮ 82 str.), šias išvadas tinkamai motyvuodamas, o su apygardos teismo argumentais sutinka ir teisėjų kolegija. Juolab kad byloje nėra duomenų apie tai, jog Kūrinys yra pateiktas pardavimui.
Neturi pagrindo ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad byloje nepateiktas mirusiojo J. J. rankraščio originalas, kurio nepalyginęs su atsakovo išleistu Kūriniu, pirmosios instancijos teismas, neatskleidė bylos esmės. Ieškovo ieškinio dalykas yra jo pažeistų turtinių teisių gynimas, ir ieškinyje nėra reiškiamas reikalavimas dėl Kūrinio turinio atitikmens mirusio autoriaus J. J. rankraščiui. Taigi ieškovo nurodyto rankraščio originalo bei Kūrinio turinio nevertinimas nesudaro pagrindo teigti, jog apygardos teismas neatskleidė bylos esmės.
Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinio skundo argumentais panaikinti ar pakeisti teisėto bei pagrįsto apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 30 d. sprendimą.