- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-03
- Bylos Nr.
- A-525-1726-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- N. Č.
- Atsakovas
- Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Č. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. Č. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja N. Č. prašymu (t. I, b.l. 2–8) kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos AVPK) viršininko 2009 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. 89-TE-236 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektoriai N. Č.“ (toliau – ir Įsakymas).
Nurodė, kad ji eina Utenos AVPK Visagino policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus (toliau – ir Kriminalinės policijos skyrius) tyrėjos pareigas, yra statutinė valstybės tarnautoja, Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir Profesinė sąjunga) narė. Remiantis Visagino miesto apylinkes prokuratūros prokuroro A. J. 2009 m. birželio 12 d. nutarimu dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo, Utenos AVPK jos atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio rezultatai įforminti 2009 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 89-49-IL-46 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos N. Č. atliekamo ikiteisminio tyrimo“, kuria nuspręsta tarnybinės nuobaudos pareiškėjai neskirti. Tačiau tokia tarnybinio patikrinimo išvada Visagino miesto apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas A. M. 2009 m. rugpjūčio 7 d. skundu buvo apskųsta Utenos AVPK viršininkui. 2009 m. spalio 8 d. buvo patvirtinta 2009 m. spalio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 89-IS-32 „Dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos N. Č. veiksmų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 49-1-00054-09 bei tarnybinio patikrinimo Nr. 89-49-IL-46 teisėtumo įvertinimo“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėja pranešimus apie ikiteisminio tyrimo Nr. 49-1-00054-09 eigą prokurorui du kartus pateikė vėliau nei prokuroro reikalavime nustatyti terminai: pagal reikalavimą apie ikiteisminio tyrimo eigą informuoti iki 2009 m. kovo 17 d. tokią informaciją prokurorui pateikė 2009 m. balandžio 7 d., o pagal reikalavimą apie ikiteisminio tyrimo eigą informuoti iki 2009 m. balandžio 22 d. – 2009 m. birželio 8 d., be to, po prokuroro rašytinių nurodymų davimo, laiku nepareiškė įtarimo E. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 233 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, laiku neapklausė liudytojos G. G., nesiėmė priemonių nustatyti kitus liudytojus, nepateikė prokurorui informacijos apie 2009 m. kovo 6 d. E. M. fizinę ir psichinę būklę, šiais savo veiksmais pažeisdama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnio, 172 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto, 176 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. birželio 19 d. įsakymo Nr. 1-86 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) 28 punkto, Utenos rajono policijos komisariato viršininko 2008 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 89-V-91 patvirtinto Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7.1 ir 7.4 punktų reikalavimus. Remiantis Tarnybinio patikrinimo išvada, priimtas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 2 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu patvirtintų Nr. 1V-308 Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 3 punktą ir pabrėžė, jog tam, kad būtų galima konstatuoti tarnybinio nusižengimo sudėties egzistavimą tikrinamo pareigūno veikoje, būtina nustatyti visų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų buvimą jo veikoje, t. y. būtina objektyviai ir vienareikšmiškai nustatyti neteisėtos veikos (konkrečiam pareigūnui privalomų vykdyti elgesio taisyklių pažeidimo) faktą bei pareigūno kaltę. Nurodė, kad apie tariamai nesavalaikį pranešimų apie ikiteisminio tyrimo Nr. 49-1-00054-09 eigą pateikimą prokurorui buvo žinoma jau nutarimo dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo metu, t. y. 2009 m. birželio 12 d., tačiau šios aplinkybės nurodytos tik 2009 m. rugpjūčio 7 d. prokuroro skunde, o tokie veiksmai laikytini nesąžiningais. Be to, pareiškėja 2009 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime „Dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų“ nurodė, jog dviejų pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą nepateikė laiku (2009-03-17 ir 2009-04-22), kadangi abiem atvejais ikiteisminio tyrimo byla buvo išsiųsta teismo medicinos ekspertams, todėl pranešimų nustatytais terminais surašyti ir pateikti prokurorui ji neturėjo objektyvių galimybių, o prokuroras apie susiklosčiusią faktinę situaciją ir pranešimų nepateikimo priežastis buvo informuotas žodžiu. Pažymėjo, jog žodinio bendravimo su prokurorais praktika buvo susiklosčiusi jau seniau, tačiau iki nagrinėjamo įvykio dėl to ji nebuvo gavusi jokių pastabų. Be to, pagal BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punktą ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo prokuroro nustatytu laiku pranešti apie ikiteisminio tyrimo eigą, tačiau tokioje nuostatoje nėra nurodyta konkreti tokio pranešimo forma, todėl žodinis pranešimas apie ikiteisminio tyrimo eigą turėtų būti laikomas tinkamu pranešimu BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2006-07-03 pasitarime aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas) nurodė, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo metu turėjo būti imtasi visų priemonių jos paaiškinime nurodytoms aplinkybėms patikrinti, objektyvių galimybių veikti pagal teisės aktų reikalavimus buvimui nustatyti bei BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos turiniui išaiškinti. Tačiau tai padaryta nebuvo, todėl tarnybinė nuobauda pagal BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punktą pareiškėjai paskirta nepagrįstai bei neteisėtai ir todėl turėtų būti panaikinta. Tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatuota, jog pareiškėja vilkino ikiteisminį tyrimą, laiku nepareiškė įtarimo E. M. pagal BK 233 straipsnio 1 dalį, nevykdė prokuroro A. J. rašytinio nurodymo tai padaryti, nepranešė jam apie nurodymo neįvykdymo priežastis, tuo pažeisdama BPK 2 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 176 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 28 punkto ir Pareigybės aprašymo 7.1 bei 7.4 punktų reikalavimus. Pažymėjo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje aptarti laikotarpiai, kurių metu, tarnybinį patikrinimą atlikusio asmens nuomone, pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių pareikšti įtarimų (2009-05-19 – 2009-06-07). Tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje neatsižvelgta į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu byla du kartus buvo išsiųsta teismo medicinos ekspertams ir tuo metu pareiškėja neturėjo objektyvių galimybių atlikti veiksmus tokioje byloje, be to, tuo metu pareiškėjos darbo krūvis buvo pakankamai didelis. Teigė, jog pagrįstoms bei vienareikšmėms išvadoms dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo daryti buvo būtina išsamiai išanalizuoti visas nurodytas aplinkybes bei nustatyti realų jos darbų mastą bei apimtį, nagrinėjamu atveju tai nebuvo atlikta, todėl tiek Tarnybinio patikrinimo išvada, tiek ir Įsakymas vertintini kaip nepagrįsti. Pareiškėja dėl nurodytų priežasčių E. M. negalėjo pareikšti anksčiau įtarimų ir dėl BK 182 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, tačiau tai nebuvo įvertinta. Analizuodamas, ar pareiškėja objektyviai galėjai nurodytus prokuroro pavedimus atlikti operatyviau, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas priėjo prie išvados, jog ikiteisminio tyrimo bylos išsiuntimas teismo medicinos ekspertams nepaneigia tyrėjo pareigos toliau atlikti ikiteisminį tyrimą, atskirus tyrimo veiksmus, vykdyti prokuroro nurodymus ir panašiai. Tuo tarpu, esant reikalui ir žinant, jog byla bus išsiųsta ir nebus galimybės disponuoti jos turiniu, tyrėjas turėtų prieš tai pasidaryti atitinkamus išrašus iš bylos. Pažymėjo, jog aptariama ikiteisminio tyrimo byla yra gana didelės apimties, joje yra daug reikšmingų aplinkybių, datų, konkrečių faktų, todėl, turint ir kitų ikiteisminio tyrimo bylų, konkrečiai visko atsiminti objektyviai nėra įmanoma, o visas šias aplinkybes atskirai žymėtis laiko požiūriu nebūtų ekonomiška bei proporcinga. Be to, tokiu atveju iškiltų išrašų saugumo užtikrinimo problema, todėl tokia tarnybinį patikrinimą atlikusio asmens pozicija laikytina nelogiška bei nepagrįsta. Pareiškėjos nuomone, nagrinėjant objektyvių galimybių operatyviai atlikti prokuroro pavedimuose nurodytus tyrimo veiksmus egzistavimą, nepakanka nustatyti bendrą per mėnesį vienam tyrėjui tenkančių ikiteisminio tyrimo bylų skaičių, bet būtina išanalizuoti tiriamu laikotarpiu tikrinamo pareigūno ir kitų tyrėjų turėtų ikiteisminio tyrimo bylų skaičių, apimtį, sudėtingumą ir kita. Nagrinėjamu atveju tokie veiksmai nebuvo atlikti, todėl tokia aplinkybė kelia abejonių Tarnybinio patikrinimo išvados išsamumu bei objektyvumu, o kartu ir Įsakymo pagrįstumu bei teisėtumu.
Atsiliepimas
Atsakovas Utenos AVPK atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 13–14) prašė prašymą atmesti, o Įsakymą palikti galioti.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 15 d. sprendimu (t. I, b.l. 207–211) prašymą patenkino iš dalies ir Įsakymu pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą – papeikimą, pakeitė pastaba.
Nurodė, jog tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 49-1-00054-09 pradėtas 2009 m. vasario 17 d. Visagino miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. vasario 18 d. pavedimu Nr. 89-49-S-1455 buvo pavesta Utenos AVPK Visagino policijos komisariatui atlikti ikiteisminį tyrimą iki 2009 m. balandžio 17 d., pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą pateikti prokurorui iki 2009 m. kovo 17 d. Pareiškėja 2009 m. balandžio 7 d. pranešimu apie ikiteisminio tyrimo eigą Nr. 89-49-S-2871 pranešė, kad ji nuo 2009 m. vasario 18 d. atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 49-1-00054-09 bei nurodė, kokie ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti baudžiamojoje byloje, t. y. ikiteisminio tyrimo metu pateikta mokėjimo kortelė, kuri apžiūrėta, gauta pažyma iš banko dėl kortelės panaudojimo, apklaustos kaip liudytojos V. J. ir G. G., atliktas parodymas atpažinti, E. M. pareikštas įtarimas, jis apklaustas kaip įtariamasis, renkama įtariamąjį charakterizuojanti medžiaga, be to, paaiškėjus, kad pastarasis įrašytas į gydytojo psichiatro-psichologo įskaitą, tikslinga kreiptis į teismą dėl ekspertizės paskyrimo. Kartu su šiuo pranešimu baudžiamoji byla buvo išsiųsta prokurorui A. J. Baudžiamoji byla iki 2009 m. balandžio 16 d. buvo pas prokurorą, kol teismas priėmė nutartį skirti psichiatrinę ekspertizę. Pagal minėtą pranešimą prokuroras A. J. tyrimo terminą pratęsė iki 2009 m. balandžio 30 d., be to, 2009 m. balandžio 16 d. raštu Nr. R5-762 (3.21) davė papildomus nurodymus atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus baudžiamojoje byloje (apžiūrėti kasos kvitą, papildomai apklausti liudytoją V. J., imtis priemonių nustatyti kitus liudytojus, supažindinti įtariamąjį su jam paskirta kardomąja priemone, pateikti E. M. įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 233 str. 1 d., papildomai apklausti liudytoją G. G.), taip pat nurodė pranešimą apie tyrimo eigą pateikti iki 2009 m. balandžio 22 d. Ikiteisminio tyrimo byla ekspertizei atlikti buvo pristatyta 2009 m. balandžio 21 d. Pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą pareiškėja prokurorui išsiuntė 2009 m. birželio 8 d., t. y. grįžusi po atostogų ir iš raštinės atsiėmusi iš psichiatrinės ekspertizės 2009 m. birželio 3 d. gautą ikiteisminio tyrimo medžiagą. Ant šio pranešimo prokuroras nurodė vykdyti nurodymus ir tyrimo terminą pratęsė iki 2009 m. liepos 20 d. Vėliau pareiškėja pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą prokurorui pateikė 2009 m. liepos 16 d., pagal kurį tyrimo terminas pratęstas iki 2009 m. liepos 31 d., 2009 m. rugpjūčio 4 d. pareiškėja dar kartą išsiuntė pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą, pagal kurį prokuroras tyrimo terminą pratęsė iki 2009 m. rugpjūčio 18 d. Įvertinęs Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažymėjo, kad priešinga vidaus tarnybos interesams (priešinga teisei) veika gali būti padaroma dviem formomis – aktyviai, t. y. veikimu, netinkamai atliekant pareigas ir pasyviai, t. y. neveikimu, pareigūnui neatliekant pareigų. Nurodė, jog pareiškėja kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi neveikimu. Teisės teorijoje laikomasi nuostatos, kad neveikimas turi būti sąmoningas ir valingas asmens poelgis, bei asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių to negalėjo padaryti. Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo priešingą teisei veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar šią veiką padarė nesant tokių aplinkybių. Atsižvelgdamas į BPK 2 straipsnį, 172 straipsnio 2 dalį, 176 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų 28 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1, 7.4 punktus, pabrėžė, jog pareiškėjos tarnybinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai įpareigoja ją vykdyti visus prokuroro nurodymus ir prokuroro nustatytu laiku pranešti apie ikiteisminio tyrimo eigą. Byloje nustatyta, kad N. Č. du kartus pavėluotai pateikė prokurorui pranešimus apie ikiteisminio tyrimo eigą ir tuo pažeidė minėtus teisės aktus. Pažymėjo, jog pareiškėjos teiginiai, kad ji prokurorą informuodavo apie ikiteisminio tyrimo eigą žodžiu, nėra pagrįsti kitais objektyviais įrodymais, todėl vertintini tik kaip siekis išvengti tarnybinės atsakomybės. Nurodė, jog, turint omenyje tai, kad tyrėjai yra aprūpinti kompiuterine technika, kad pranešimui apie ikiteisminio tyrimo eigą surašyti reikia minimalaus kiekio faktinių duomenų, konstatuotina, kad nėra būtina pranešimo surašymo metu turėti ikiteisminio tyrimo bylą. Pareiškėja, žinodama, kad byla bus siunčiama ekspertams, galėjo ir privalėjo išsaugoti kompiuterio laikmenose tiek informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą, kad jos užtektų pranešimui surašyti prokuroro nurodytu terminu arba iš anksto paruošti pranešimo projektą. Toks veiksmas nereikalauja didelių laiko sąnaudų ir jam atlikti negali sutrukdyti atliekami tyrimo veiksmai kitose bylose. Kitokių objektyvių priežasčių, trukdžiusių laiku pateikti pranešimus apie ikiteisminio tyrimo eigą, teismas nenustatė, nes N. Č. darbo krūvis buvo ne didesnis nei kitų komisariato tyrėjų, pranešimų pateikimo metu ji nesirgo ir neatostogavo. Konstatavo, kad N. Č. pagrįstai ir teisėtai patraukta tarnybinėn atsakomybėn už pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą nepateikimą prokurorui iki 2009 m. kovo 17 d. ir 2009 m. balandžio 22 d., nes tokiu neveikimu ji pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalį, Rekomendacijų 28 punktą ir Pareigybės aprašymo 7.4 punktą. Tuo tarpu kitas tarnybinio patikrinimo išvadoje minimas N. Č. neveikimas (konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų neatlikimas laiku), teismo manymu, nepagrįstai įvertintas kaip tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo skirtas pakankamas dėmesys pareiškėjos kaltei įrodyti. Pareiškėjos atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo metu buvo vertinami pareiškėjos atlikti procesiniai veiksmai tik vienoje ikiteisminio tyrimo byloje, tačiau pareiškėja tokiu laikotarpiu atliko ikiteisminį tyrimą ir kitose bylose, t. y. tarnybinio patikrinimo dienai ji atliko ikiteisminį tyrimą 24-ose baudžiamosiose bylose, turėjo vykdyti kitus pavedimus, teikti ataskaitas baudžiamosiose bylose. Pabrėžė, jog visi tokie veiksmai užima daug laiko, o atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių pareiškėjos pateiktus duomenis apie darbo krūvį, ir kompleksiškai nevertino jos darbo krūvio tikrinamuoju laikotarpiu visose jos žinioje buvusiose baudžiamosiose bylose bei kitų tikrinamuoju laikotarpiu susiklosčiusių aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo byla Nr. 49-1-00054-09 realiai pareiškėjos žinioje buvo tik dvi darbo dienas – balandžio 17 ir 20 dienomis, kad prokuroro nurodyme paminėti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo susiję su gynėjo dalyvavimu juose, asmenų iškvietimu į policijos komisariatą, jų apklausa ir panašiai, darytina išvada, kad pareiškėjos galimybės įvykdyti tokius prokuroro nurodymus iki 2009 m. balandžio 22 d. buvo labai apsunkintos. Be to, pareiškėja tuo pačiu metu atliko ikiteisminį tyrimą dar keliolikoje bylų. Išsiuntus bylą psichiatrinei ekspertizei, sumažėjo ir galimybės kokybiškai atlikti liudytojų apklausas ar kitokius ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriuose dalyvauja piliečiai, kol byla nebuvo grąžinta. Pabrėžė, jog negalima konstatuoti, kad pareiškėja vilkino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 49-1-00054-09. Taip pat nėra įrodyta, kad N. Č. 2009 m. balandžio 16 d. – 2009 m. balandžio 22 d. galėjo veikti taip, kaip reikalauja teisės aktai ir atlikti visus prokuroro 2009 m. balandžio 16 d. rašte nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Konstatavo, jog tokia N. Č. veika iš Tarnybinio patikrinimo išvados turėtų būti pašalinama, kaip neužtraukianti tarnybinės atsakomybės. Pažymėjo, kad, parenkant tarnybinę nuobaudą pareiškėjai, nebuvo tinkamai atsižvelgta į Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnyje numatytas aplinkybes. N. Č. neteisėtas neveikimas – pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą nepateikimas prokurorui – tik formaliai pažeidė teisės aktus, nesukėlė realių neigiamų padarinių, nes ikiteisminis tyrimas buvo toliau tęsiamas ir užbaigtas. N. Č. neturėjo galiojančių tarnybinių nuobaudų, buvo penkis kartus skatinta, yra teigiamai charakterizuojama Visagino rajono policijos komisariate, todėl tarnybinės nuobaudos tikslai turėtų būti pasiekti ir švelnesne tarnybine nuobauda – pastaba.
III.
Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 2–5), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Įsakymą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjos prašymas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu priimtas Įsakymas, pareiškėjos veika dėl tariamo pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą nustatytais terminais nepateikimo buvo kvalifikuota tik pagal BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pagal Pareigybės aprašymo 7.4 punktą ir Rekomendacijų 28 punktą jos veika buvo kvalifikuota dėl kito tariamai jos įvykdyto pažeidimo – dėl kitų prokuroro nurodymų atlikimo tariamai ne laiku. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bei neteisėtai tariamai jos įvykdytą tarnybinį nusižengimą perkvalifikavo.
2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad teiginiai, jog ji prokurorą apie ikiteisminio tyrimo eigą informuodavo žodžiu, nėra pagrįsti kitais objektyviais įrodymais, todėl vertintini tik kaip siekis išvengti tarnybinės atsakomybės. Teigia, jog tokia teismo išvada laikytina nepagrįsta bei neteisėta, nes padaryta nepaisant esminių administracinės teisės ir administracinės atsakomybės principų. Minėti pareiškėjos teiginiai bylos nagrinėjimo metu nebuvo nuginčyti jokiais objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju turėjo būti remiamasi principu in dubio pro reo ir visi kylantis neaiškumai turėjo būti vertinami jos naudai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A63-604/2009) toks principas taikomas, sprendžiant valstybės tarnautojų tarnybinės atsakomybės klausimą.
3. Pažymi, jog Visagino miesto apylinkės prokuroro A. J. 2009 m. birželio 12 d. nutarime dėl drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo kalbama tik apie pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą nepateikimą iki 2009 m. balandžio 22 dienos. Tačiau nebuvo keliamas pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą iki 2009 m. kovo 17 d. nepateikimo klausimas. Daro išvadą, jog Visagino miesto apylinkės prokuratūros prokuroras A. J., kuris vadovavo ikiteisminiam tyrimui, raštiško pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą nepateikimo iki 2009 m. kovo 17 d. nevertino kaip pažeidimo. Toks klausimas buvo iškeltas tik Visagino miesto apylinkės prokuratūros l. e. vyriausiojo prokuroro pareigas A. M. 2009 m. rugpjūčio 7 d. skunde. Tokia aplinkybė, pareiškėjos nuomone, kelia pagrįstų abejonių prokuroro teiginiais, kad apie ikiteisminio tyrimo Nr. 49-1-00054-09 eigą jis nebuvo informuotas žodžiu. Tačiau pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 9) prašo Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo, atsižvelgiant į Utenos AVPK 2009 m. spalio 8 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 89-IS-32, N. Č. skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje (t. I, b.l. 18–33), inter alia, konstatuota, kad N. Č. dėl neatsargumo (pasireiškusio neveikimu) pažeidė BPK 2 straipsnį, 172 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, 176 straipsnio 1 dalį, Rekomendacijų 28 punktą, Pareigybės aprašymo 7.1 ir 7.4 punktus, nes pranešimą apie ikiteisminio tyrimo eigą prokurorui pateikė ne iki 2009 m. kovo 17 d., o 2009 m. balandžio 7 d., taip pat ne iki 2009 m. balandžio 22 d., o 2009 m. birželio 8 d., savalaikiai nevykdė kai kurių kitų prokuroro nurodymų.
Pagal BPK 172 straipsnio 2 dalį ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas privalo vykdyti visus prokuroro nurodymus (1 p.) ir prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą (2 p.). Tuo tarpu 176 straipsnio 1 dalis nustatė, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus. Pareigybės aprašymo 7.1 punktas numato, jog Utenos AVPK Visagino policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas aiškina, užkardo, atskleidžia ir atlieka ikiteisminį tyrimą (turi pareigą) dėl nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų, taip pat vykdo prokuroro nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo (7.4 p.).
Byloje neginčijamai nustatyta, kad N. Č. iki nurodytų nustatytų terminų du kartus prokurorui laiku raštu nepateikė pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėja tokius pranešimus pateikė žodžiu, ypač atsižvelgiant į tai, kad būtent prokuroro iniciatyva pareiškėjai buvo iškelta drausminė byla. Tuo tarpu vien pareiškėjos teiginiai, nepatvirtinti jokiais kitais įrodymais, dėl atitinkamų pranešimų prokurorui pateikimo žodžiu, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, negali būti pagrindu išvadai, jog atitinkami pranešimai buvo pateikti laiku, laikantis nustatytos tvarkos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nustatytomis aplinkybėmis, susijusiomis su minėtų pranešimų pateikimu.
Kaip matyti iš Tarnybinio patikrinimo išvados, tokie pareiškėjos veiksmai pripažinti BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimų pažeidimu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjos atžvilgiu minėtas pažeidimas nustatytas pagrįstai. Pareiškėja, atlikdama tarnybines pareigas, privalo tinkamai planuoti savo laiką ir vykdyti tiek vidaus aktuose, tiek teisės aktuose jai nustatytas pareigas, atlikti funkcijas. Todėl visi pareiškėjos argumentai dėl to, kad ji negalėjo tinkamai vykdyti prokuroro nurodymų dėl darbo krūvio, savo atostogų, šiuo atveju vertintini kaip nereikšmingi. Byloje nėra nustatyta, jog pareiškėja objektyviai, dėl nuo jos nepriklausiusių priežasčių apskritai negalėjo tinkamai įgyvendinti prokuroro nurodymų. Pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo tokius pareiškėjos argumentus ir padarė pagrįstas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo kolegija sutinka.
Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A6-1514/2006), tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis nustato, jog tarnybinis nusižengimas – šio statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Nustačius ir pagrįstai Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, jog pareiškėja tinkamai neatliko savo pareigų (neveikimu) ir tuo pažeidė BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nesant ginčo, jog pareiškėja privalo prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą (BPK 172 str. 2 d. 2 p.), pareiškėjos argumentai dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo, perkvalifikavus jos veiką, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi. Nors iš esmės sutiktina, jog pagal Tarnybinio patikrinimo išvadą pareiškėjos veiksmai, laiku nepateikiant pranešimų apie ikiteisminio tyrimo eigą, kvalifikuoti tik kaip nurodytų BPK nuostatų pažeidimas, ir todėl yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėja pažeidė būtent BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, tokia išvada nepašalina pareiškėjos atsakomybės būtent dėl BPK 172 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintų reikalavimų pažeidimo ir nesudaro pagrindo naikinti Įsakymą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kiti Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti pareiškėjos veiksmuose nustatyti pažeidimai, nėra pagrįsti. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A15-842/2005), konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs pareiškėjos veiksmuose nustatytą tarnybinį nusižengimą, pareiškėjos charakteristiką, jos veiklos įvertinimą, padarė išvadą, jog paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta ir ją pakeitė pastaba.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus bylos medžiagą, nustatytas faktines aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjos N. Č. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.