- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-21
- Bylos Nr.
- 1-1359-517/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rinaldas Adamonis
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:
M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), praeityje teistas: 2014 m. rugsėjo 19 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį - 8 (aštuoniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti po 20 valandų viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį per 6 mėnesius išklausyti visą šių programų kursą, teistumas išnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamais M. J. mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:
jis, 2019 m. gegužės 23 d., apie 19 val. 00 min, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,44 promilių girtumas), išgertuvių metu, kilus konfliktui dėl cigarečių, vieną kartą rankos delnu sudavė į skruostą savo sugyventinei D. B., tuo sukeldamas nukentėjusiajai sugyventinei D. B. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis gyvenu su D. B., pastarajai priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 9 metus jie yra sugyventiniai. Vaikų neturi, abu dirba pavienius darbus. Alkoholį vartoja, kaip dažnai – negali pasakyti. Geria abu. 2019 m. gegužės 23 d. nedirbo, vartojo alkoholį su D. B., nuo pietų gėrė alų. Kartu gyvena D. B.dėdė, šis truputį gėrė su jais. Vakare, apie 19 val. 00 min., jis su D. B.susipyko dėl cigarečių, nes ši nedavė cigarečių. Jis gulėjo lovoje, o D. B. sėdėjo ant lovos, prie jo. Kuomet susipyko dėl cigarečių, jis trenkė delnu D. B. į veidą vieną kartą. Ši išbėgo į lauką. Jis peilio nebuvo paėmęs, juo negrasino. Po smūgio delnu, D. B.išbėgo iš namų, iškvietė policiją. Jis yra smurtavęs kelis kartus prieš D. B., dėl ko buvo atliekami ikiteisminiai tyrimai. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi (b. l. 75, 76).
Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis M. J. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiosios D. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 19, 20), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 6-12), įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 6-12), objektų apžiūros protokolu (b. l. 35, 36), alkoholio matavimo kiekio rezultatu (b. l. 16), kita byloje esančia medžiaga.
Kaip matyti iš nukentėjusiosios D. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, su M. J.kartu gyvena 8 metus. Gyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jos dėdė V. R.. 2019 m. gegužės 23 d. jie trise gėrė alų „Kraštiečių 7,5". Išgėrė devynis litrinius butelius alaus. M. J.gulėjo lovoje, o ji ant tos lovos sėdėjo. V. R. tuo metu sėdėjo tame pačiame kambaryje, ant fotelio. M. J. jos paprašė cigarečių. Ji pasakė, kad neduos, nes šis savo surūkė. Tuomet šis, gulėdamas, ranka jai sudavė smūgį į dešinį skruostą. Dėl suduoto smūgio jai skaudėjo, ji sušuko. Ji iškvietė policiją. Tai ne pirmas kartas kuomet sugyventinis ją sumuša. Paskutinį kartą mušė 2019 m. sausio 30 d. Tuo metu sulaužė nosį. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kad M. J. būtų iškeldintas iš namų, ji nenori, nori, kad pastarasis pasimokintų ir nesmurtautų (b. l. 19, 20, 81-82).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo, gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra medinis, vieno aukšto. Pro duris patenkama į koridorių, kurio gale, dešinėje sienoje yra durys į kambarį. Įėjus į kambarį, dešinėje matoma lova. Ant jos patalynė sujaukta. Prie dešinės sienos, prie pat lovos, yra stalas. Ant stalo peleninės, stiklainiai, puodeliai. Alkoholio butelių nėra. Stalo kairėje yra fotelis. Šalia fotelio, prie kairės sienos, spintelė su televizoriumi. Apžiūrėjus kambarį pėdsakų tinkamų nusikalstamos veikos identifikavimui nerasta (b. l. 6 – 12).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, specialistas R. L. susipažinęs su D. B. medicininiais dokumentais padarė išvadą, kad D. B. kūno sužalojimų nenustatyta (b. l. 35, 36).
Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio duomenų, 2019 m. gegužės 23 d., 19 val. 53 min., M. J. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 nustatytas 2,44 promilių girtumas, 2019 m. gegužės 23 d., 19 val. 56 min. D. B. alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810 nustatytas 2,66 promilių girtumas (b. l. 16).
Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.
Kadangi smurtavimo faktas artimoje aplinkoje įvyko po 2013 m. liepos 1 d., t.y. 2019 m. gegužės 23 d., o prie nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių yra priskiriamas ir asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė) (BK 248 str. 2 d., BPK 38 str.), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuotina, kad kaltinamasis M. J. dėl asmeninių paskatų panaudodamas fizinį smurtą prieš savo sugyventinę – nukentėjusiąją D. B., ko pasėkoje pastarajai buvo sukeltas fizinis skausmas savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d. redakcija), t.y. fizinio skausmo sukėlimas, padarytas prieš jį smurtaujant (kvalifikuotas fizinio skausmo sukėlimas).
Kaltinamasis M. J. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir bausmės trukme (b. l. 92-94).
Sankcijoje už kaltinamajam M. J. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą viešieji darbai, kaip bausmės rūšis, yra numatytas kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 str.
Svarstant kaltinamojo M. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas vieną kartą, teistumas išnykęs. Administracine tvarka baustas nebuvo. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Nusikaltimu turtinė žala nepadaryta. Yra dirbantis. Įvertinus aptartas aplinkybes, M. J. yra skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – viešieji darbai, paliekant prokuroro siūlomas skirti šios bausmės rūšies trukmę (BK 46 straipsnis).
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. J. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės atlikimo laiką įskaitytinas M. J. sulaikymo laikas nuo 2019 m. gegužės 23 d., 19 val. 55 min. iki 2019 m. gegužės 24 d., 11 val. 16 min., tai yra 1 (viena) kardomojo kalinimo (suėmimo) diena.
Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis Lietuvos Respublikos BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamojo M. J. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 8-9 punktai).
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421 straipsniu, 422 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2013 m. liepos 02 d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013 m. liepos 13 d., redakcija), ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti M. J. galutinę bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
BK 66 straipsnio pagrindu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti M. J. sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 23 d., 19 val. 55 min. iki 2019 m. gegužės 24 d., 11 val. 16 min., tai yra 1 (vieną) kardomojo kalinimo dieną, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.
BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam M. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.
Kaltinamajam M. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.