Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Rimas Švirinas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. Ž. ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimo P. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas P. Ž. surašytas už tai, kad jis 2014 m. gegužės 11 d., 03 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 129 str. numatytus pažeidimus. Šiais veiksmais P. Ž. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p.

UAB (duomenys neskelbtini) taip pat skundžia Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme arba jį pakeisti ir pritaikius ATPK 30¹ str. nuostatas panaikinti automobilio konfiskavimą. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė ATPK normas, nesivadovavo administracinių ginčų teisenos įstatymu, trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylos nagrinėjimą neįtraukė UAB (duomenys neskelbtini) kaip teisėto automobilio savininko, taip pat buvo padaryti esminiai ATP procesą reglamentuojantys pažeidimai, pažeistas objektyvumo principas, ko pasėkoje buvo neteisingai pritaikytas įstatymas, priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas, pažeista teismų praktika. Nagrinėjant šią bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu buvo įtrauktas juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini), kuris pagal automobilio „Jeep Grand Cherokee“, v. n. (duomenys neskelbtini) registracijos dokumentus nurodytas turto savininku, tačiau teismas nepagrįstai neįtraukė trečiuoju asmeniu UAB (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai yra minėto automobilio savininkas, kadangi lizingo sutarties pagrindu automobilį įsigijo „Jeep Grand Cherokee“, v.n. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2008 m. sausio 21 d. lizingo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas išmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) lizingo sutartyje nustatytą sumą. UAB (duomenys neskelbtini) teismui pateikė tai patvirtinančius rašytinius dokumentus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.49 str. nustatyta, kad daikto (turto) įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo įgijėjui momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Šiuo atveju nuosavybės teisė turto savininkui perėjo nuo 2013 m. balandžio 30 d. lizingo sutarties pagrindu ir faktiniu daikto perdavimu. Teismas, skundžiamame nutarime nurodydamas, kad vadovaujasi viešo registro 2014 m. gegužės 12 d. duomenimis, pažeidžia UAB (duomenys neskelbtini) konstitucines ir civilines teises. UAB (duomenys neskelbtini) šioje byloje negalėjo pareikšti savo pozicijos, pateikti duomenų, dalyvauti byloje, bei ginti savo teises, todėl teismas neteisėtai suvaržė jos teises. Teismas konfiskavo įmonei priklausantį automobilį, kuriuo naudojosi asmuo, neturėdamas tokios teisės ir be įmonės žinios, kadangi automobilis „Jeep Grand Cherokee“ buvo perduotas atlygintina panaudos sutartimi naudotis E. R. be teisės perduoti tretiesiems asmenims. Savininko teisėms konfiskavimas įtaką daro tiesiogiai, todėl teismas, konfiskavimo taikymo teisingumui ir teisėtumui pagrįsti taikymui pagrįsti, įstatymais yra įsakmiai įpareigotas ištirti bei įvertinti asmens teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, netekimo pagrįstumą. Būtent todėl suformuota teismų praktika iš teismų ne tik reikalauja transporto priemonės konfiskavimą taikyti nepriklausomai nuo to kam ta transporto priemonė priklauso, bet ir įpareigoja teismą, nustačius, jog transporto priemonė yra ne pažeidėjo, bet kito asmens nuosavybė, visada, esant pateiktoje medžiagoje duomenims apie transporto priemonės savininką, įvertinti jo nuomonę tuo klausimu, įtraukiant tam savininką į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir tokiu būdu suteikiant jam realią galimybę įrodyti, jog jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N-62-2787/2010. Nr. N-62-2500/2010. Nr. N-444-8347/2009 ir kt). Apelianto nuomone, šioje byloje yra sąlygos taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, kadangi teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575- 3213/2010, N575-2114/2011).

P. Ž. ir UAB (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai tenkinami.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d. organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir ekspertų išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Šioje byloje apylinkės teismas paminėtų įstatymo nuostatų nesilaikė.

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimu P. Ž. skirta administracinė nuobauda - 4500 Lt (keturių tūkstančių penkių šimtų litų) bauda su transporto priemonės „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje, taikant konfiskavimo nuobaudą, yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, tad nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kuri gali būti konfiskuota, savininko teisėms. Sprendžiant dėl transporto priemonės konfiskavimo skyrimo pagrįstumo, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, turėtų būti pranešama apie administracinio teisės pažeidimo bylos procesą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1742/2008), toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-23/2012, 2AT-18/2013). Tokiais atvejais, kai yra duomenų, patvirtinančių, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1/2012).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nustačius, jog transporto priemonė yra ne pažeidėjo, bet kito asmens nuosavybė, esant pateiktoje medžiagoje duomenims apie transporto priemonės savininką, būtina įvertinti jo nuomonę tuo klausimu, įtraukiant tam savininką į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir tokiu būdu suteikiant jam realią galimybę įrodyti, jog jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N-62-2787/2010. N-62-2500/2010. N-444-8347/2009).

Bylos rašytiniai duomenys pavirtina, kad P. Ž. administracinius teisės pažeidimus padarė vairuodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Iš byloje esančio P. Ž. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad automobilis „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas ne pažeidėjo, o (duomenys neskelbtini), UAB vardu. Byloje esančiais (duomenys neskelbtini), UAB pateiktais dokumentais nurodoma, kad minėto automobilio nuosavybės teisė yra perduota UAB (duomenys neskelbtini). Į teismo posėdį (duomenys neskelbtini), UAB atstovai neatvyko, o UAB (duomenys neskelbtini) apie bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva informuota nebuvo.

Atsižvelgiant į visa tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo P. Ž. skyrimo, tinkamai ir išsamiai neišsiaiškino visų ginčytinų ir svarstytinų aplinkybių, neinformavo automobilio savininko apie administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje jis yra suinteresuotas asmuo, nagrinėjimą, bei nesiėmė visų įmanomų priemonių išsiaiškinti, ar automobilio savininkas savo valia leido P. Ž. vairuoti jam priklausantį automobilį bei visas kitas aplinkybes, turinčias reikšmės aptariamos nuobaudos skyrimo klausimui nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs visų reikšmingų by­los ap­lin­kybių ir nepašalinęs byloje iškilusių prieštaravimų, pa­žei­dė adminis­tra­ci­nių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius – visapusiškai, pilnutinai ir ob­jek­tyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Dėl pa­minėtų pro­cesinių teisės normų pa­žeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skun­džiamas nutari­mas negali būti laikomas teisėtu.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų negali. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nutarimas naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios ins­tancijos teis­mui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.