- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- 1-25-269/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12257-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Kaltinamasis
- E. K.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Gediminas Milevičius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Tadeušas Volkovskis, sekretoriaujant Erikai Bernotaitei ir Karolinai Krukovskai,
nukentėjusiosios nepilnametės V. J. atstovams advokatui G. S., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiajai socialinei darbuotojai J. Š. ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socilianės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaikų apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Z. B.,
uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. 1-25-269/2022 (toliau-byla), kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) , nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2003-07-07 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 104 straipsnį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, 234 straipsnio 1 dalį-7 metams laisvės atėmimo; 2009-06-12 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;
2) J. K. R. K. teismo 2012-01-09 nuosprendžiu už vagystę-bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;
3) J. K. Britanijos ir Š. A. Karalystės K. K. teismo 2012-07-06 nuosprendžiu už vagystę po neteisėto pateikimo į privačią valdą-6 metų laisvės atėmimo bausme; 2016-04-04 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi pripažintas J. K. Britanijos ir Š. A. Karalystės K. K. teismo 2012-07-06 nuosprendis ir paskirta bausmė 7 metai laisvės atėmimo;
4) 2016-12-08 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2016-12-08 nuosprendis), pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį-1 metams laisvės atėmimo, bausmes subendrinus su 2016-04-04 Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi, paskirta bausmė 7 metai 10 mėnesių laisvės atėmimo; 2019-09-27 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;
5) 2021-02-01 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu (toliau-įsakymas), pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį-6 mėnesiams laisvės apribojimo;
6) 2021-04-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (toliau-2021-04-02 nuosprendis) pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, -6 mėnesiams laisvės apribojimo; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 8 mėnesiai laisvės apribojimo;
7) 2021-05-14 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo nuosprendžiu pagal BK 178str.4d., taikant 64¹straipsnį 30 parų arešto; Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktą bausmė subendrinta su 2021-04-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo;
8) 2021-07-16 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta galutinė 65 parų areštas kuris 2021-10-27 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas ir paskirtas 45 parų areštas; 2021-12-03 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 151¹ straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. K. lytiškai tenkino aistrą pažeisdamas nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, o būtent:
jis, nuo 2019 m. spalio mėnesio pradžios iki 2019-12-20, name, esančiame (duomenys neskelbtini) turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su V. J., gimusia (duomenys neskelbtini) m., žinodamas, kad pastaroji yra nepilnametė, pasinaudodamas jos pačios sutikimu tai daryti savo noru, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų V. J. vaginaliniu būdu, taip pažeisdamas nepilnametės nukentėjusiosios V. J. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą (t.1, b.l. 103, t. 3, b.l. 17, 1045).
Kaltinamasis E. K. (toliau-kaltinamasis) teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad Jis su V. J. susipažino 2019-09-29 šiame name. Kai apsigyveno šiame name, jam V. K. iš karto pasakė, kad V. J. yra T. J. sesuo, kad T. jos globėjas, kad V. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 10-oje klasėje. Jis nuo pat susipažinimo su V. J. pradžios, žinojo, kad ji yra nepilnametė. Jis sužinojo, kad V. sukaks 16 metų prieš kelias dienas iki jos gimtadienio, kuris buvo 2019-12-21. Jis ir V. J. nuo 2019-09-29 iš karto pradėjo bendrauti, nes iš karto įsimylėjo vienas kitą, planavo būti kartu ir kurti šeimą, jie jautė potraukį vienas kitam, lytinis potraukis tarp jų atsirado kiek vėliau. Nuo 2019 metų spalio mėnesio pradžios jis ir Vi. pradėjo name miegoti kartu, bet iš pradžių lytinių santykių su ja jis neturėjo, jie tik glamonėjosi. Jis turėjo lytinius santykius su V. J. vaginaliniu būdu nuo 2019 metų spalio mėnesio pabaigos arba nuo 2019 metų lapkričio mėnesio pradžios, tiksliai laiko nepamena. Lytinius santykius su V. J. jis turėjo nurodytame name, jo kambaryje, esančiame 1-ame aukšte. Lytinius santykius su V. jis turėjo tik vaginaliniu būdu. Jis turėjo su V. lytinius santykius maždaug vieną kartą per savaitę, kartais rečiau. Lytinius santykius su V. jis turėjo tik tada, kai jo sesuo V. K. išvažiuodavo iš šių namų su vaikais į Naująją Vilnią ir, kai name nebuvo T. J.. Nei T., nei V. iki V.jiems prisipažino, kad turėjo su juo lytinius santykius, apie tai nieko nežinojo, nes jis ir V. savo santykius nuo visų slėpdavo. T. J. pastoviai dirba Olandijoje, jis išvažiuodavo į Olandiją dirbti 1-2 mėnesiams, į Lietuvą sugrįždavo maždaug savaitei - dviem, po to vėl išvažiuodavo į Olandiją dirbti. Tuo metu, kai T. atvykdavo į Lietuvą, jo žmona V. gyveno kartu su juo šiame name, kai T. išvažiuodavo į Olandiją, V. gyveno (duomenys neskelbtini), kur jos vyras T.ir jo brolis turi namą. Name, esančiame (duomenys neskelbtini), nurodytu laiku be V., V., T. J., dar gyvena jo krikštatėvis V. B. ir jo brolis K. K.. Kai iš šių namų į (duomenys neskelbtini) išvažiuodavo V. su mažamečiais vaikais, name gyveno V. B. ir K. K.. Tuo metu, kai name buvo V., T. ir kiti asmenys, jis ir V. apsimesdavo, kad tarp jų nėra jokių artimų santykių, kad jie visiškai abejingi vienas kitam, o kai V. išvažiuodavo iš namų, jis su V. tuo metu visą laiką miegodavo jo kambaryje vienoje lovoje ir su ja turėjo lytinius santykius iki 2020 m. balandžio mėnesio. Jo brolis K. K. gana dažnai vartoja alkoholį, prie jo ir prie V. B. jie su V. elgėsi lyg tarp jų nėra jokių jausmų ir lytinių santykių. K. B. nuolat būna savo kambaryje, nei jis, nei K. niekada nebuvo užėję į jo kambarį ir niekada nematė, kad jis savo kambaryje miegojo su V., ar kad su ja turėjo lytinius santykius. Jis mano, kad iki V.prisipažino V., kad turėjo su juo lytinius santykius, niekas iš šiame name gyvenančių žmonių apie tai nežinojo, nes jie savo santykius slėpdavo nuo kitų. Jis įsidarbino Maximoje nuo 2020 metų sausio mėnesio. Nuo to laiko, kai įsidarbino, jis keturias dienas, kol dirbo, gyveno Maximos bendrabutyje, (duomenys neskelbtini), po to jam buvo keturios laisvos dienos, per kurias jis visada atvažiuodavo į namus (duomenys neskelbtini), kur tuo metu, kai name nebuvo V., jis miegojo su V. šio namo savo kambaryje ir turėjo su ja lytinius santykius. Lytinius santykius su V. jis turėjo iki V. 2020 m. balandį ant jo parašė pareiškimą policijai. Po to jis į šiuos namus neatvažiuodavo, su V. bendravo tik telefonu, per Facebook. Sužinojo, kad V. apgyvendino (duomenys neskelbtini) pagalbos centre, į kurį jis iki savo sulaikymo atvažiuodavo pas V. ir jie bendravo per tvorą. Jis niekada nebuvo sakęs V., kad ji niekam nesakytų, kad jie lytiškai santykiavo, nes jie abudu suprato, kad jei, kas nors apie tai sužinos, tai nebus jiems abiem į naudą. V. dabar mokosi 10-oje klasėje. Jis myli V., planavo su ja bendrą ateitį, kartu su ja gyventi ir kurti šeimą. Jis ir V. abu norėjo lytinių santykių, jis turėjo su V. lytinius santykius iki jai sukako šešiolikos metų jų abiejų apsisprendimu ir abiejų laisvą valia (t. 3, b.l. 10, 18-19, 21, 25-30, 34-38, t. 4, b.l. 24-29).
Be kaltinamojo E. K. prisipažinimo dėl jam inkriminuoto nusikaltimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Apklausta teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nepilnametė V. J. (toliau-nukentėjusioji) paaiškino, kad ji šiandien kalbės apie situaciją, kuri su ja įvyko prieš mėnesį su kažkiek. Ji turi mylimą vyrą. Tas vyras jos brolio žmonos pusbrolis. Kai brolio žmona apie tai sužinojo labai supyko, net pakėlė prieš ją ranką, nes tas jos pusbrolis yra jos priešas, jie labai nesutaria, todėl tai brolio žmoną labai supykdė. Po to brolio žmona pradėjo sakyti, kad pastaroji daugiau neturi brolio, kad ji jai (brolio žmonai) ir sesei yra mirusi. Po kelių dienų brolio žmona jos klausinėjo, ar ji miegojo su jos pusbroliu, ar turėjo su juo lytinių santykių. Ji atsakė, kad ne. Vėliau ji sumelavo brolio žmonai ir pasakė, kad miegojo su jos pusbroliu, tada pastaroji pradėjo ją pravardžiuoti, kad ji prostitutė ir panašiai. Brolio žmona ją pravardžiavo visą savaitę nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, vėliau pasakė, kad ji nenori jos (V.) pažinoti, kad jos nekenčia ir panašiai ir su niekuo nepasitarusi, o gal pasitarusi su broliu, parašė ant to žmogaus pareiškimą. Brolio žmona pradėjo ją kaltinti dėl to. Ji gyveno ir kaltino save, kad viskas įvyko per ją. Ketvirtadienį buvo atvažiavę kriminalistai, jos nieko neklausė. Klausinėjo brolienės ir brolio kaip viskas buvo. Ji brolienei sakė, kad, kai viskas įvyko jai buvo 15 metų. Ji jiems viską papasakojo ir panašiai. Buvo nuvažiavę pas ginekologą, kur ją patikrino. Po to pas juos atvažiavo Vaiko teisių specialistai. Krizių centre su ja pasikalbėjo. Ji lygiai taip pat papasakojo, nes nenorėjo būti tuose namuose. Krizių centre jai labai daug padėjo, labai daug paaiškino. Buvo karantine, savo mintyse, beveik nieko nevalgė ir tiesiog prisipažino, kad pamelavo. Geriau ji nukentės, negu tas žmogus, kuris nieko nedarė. Ji pamelavo todėl, kad tiesiog negalėjo gyventi su broliu ir broliene. Jai brolienė skambindavo ir rėkdavo ant jos. Kai ji turėjo pokalbį su psichologe, pastaroji matė jos būseną. Ji tiesiog sėdėjo, drebėjo, verkė ir negalėjo nieko paaiškinti. Jautė ir tebejaučia labai didelę kaltę. Brolis su jais negyveno, nes jis dirbo užsienyje. Ji gyveno už Vilniaus viena, o brolienė gyveno Vilniuje. Kai brolienė skambinėdavo, tai rėkdavo ant jos. Dabar ji su broliu nebendrauja. Kai prisipažino, jos brolienė ją kaltino, gąsdino, kad pateks į internatą. Į užduotus klausimus nukentėjusioji V. J. atsakė, kad:
- E. K. pažįsta. Jis tai tas vyras, kuriam jaučia meilę. Jaučia didelius jausmus iki šiol. Jie ilgai nepraeina.
- Su E. K. tiesiog labai gerai bendraudavo. Jis ją labai palaikydavo.
- Lytinių santykių tarp jų nebuvo. Brolienei pasakė, kad tarp jų buvo lytiniai santykiai. Ji su Eriku buvo susitarę, kad lauks, kol jai bus 18 metų. Jie abu suprato, kad už tai yra labai didelė atsakomybė. Brolienei sumelavo todėl, kad norėjo, kad ją išvežtų iš tų namų.
- Buvo pas ginekologą.
- Apžiūros metu ginekologui nieko nepasakojo. Už ją atsakinėjo brolis, kuris pasakė, kad ji su E. K. lytinius santykius turėjo reguliariai, dažnai.
- Apie savo santykius su E. kalbėjo su psichologe ir Krizių centre su dviem socialinėmis darbuotojomis.
- Nežino kur šiuo metu yra E. K., nes jie nebendrauja.
- Ji sakė, kad pasakos visą tiesą. Jos brolienė supyko, kai ji pasakė, kad kalbės visą tiesą.
- Ji su E. negalvojo, kad taip bus.
- Su E. paskutinį kartą bendravo kovo mėnesio pabaigoje.
- Erikui buvo nusiuntusi žinutę iš kito numerio, kad brolienei prisipažino, kad jį myli.
- Jos telefone buvo E. nuotraukos. Ji Eriką fotografavo su šuniu, katinu. Buvo vienas video, kur E. apsinuoginęs. Jis buvo girtas ir ji E. nufilmavo.
- Žino, kad E. dirba. Sėdėjo kalėjime du kartus (t. 1, b. l. 57-74).
Apklaustas liudytojas T. J. parodė, kad jis gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini)., kurio dalis nuosavybės teise priklauso jo žmonai. Čia gyvena su savo žmona V. K., jų dviem mažamečiais vaikais: N. J. ir M. J., o taip pat su žmonos dėde V. B. ir jos pusbroliu K. K.. Šiame name gyvena ir jo globotinė - sesuo V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m. Praeitais metais, rugsėjo mėnesį šiame name apsigyveno dar vienas jo žmonos pusbrolis E. K., kuris grįžo iš laisvės atėmimo vietos. E.tuo metu buvo trisdešimt treji metai, kai jis apsigyveno minimame name, o jo globotinei ir sesei V., tuo metu buvo penkiolika metų. E. žinojo, kad V.penkiolika metų. Erikas žinojo, kad V. yra jo sesuo. Anksčiau visi lankė E. kalėjime. E. ne kartą anksčiau yra matęs jo sesę. V., iš pažiūros, nors ir atrodo vyresnė, bet, kaip jau minėjo, E. žinojo kokio tiksliai amžiaus ji yra. 2020-03-25 vakare apie 20. 30 val., jam ir visiems šeimos nariams (išskyrus E.) būnant namuose, V. prisipažino jo žmonai V., kad turi intymius, t. y. lytinius, santykius su E.. Jiems tai buvo šokiruojanti naujiena, nes apie tai, kad jo nepilnametė sesuo lytiškai santykiauja su jo žmonos pilnamečiu pusbroliu, niekas net neįtarė. Jis girdėjo kaip V. sakė, kad su E.ji lytiškai pradėjo santykiauti praeitų metų spalio mėnesį, t. y. tuo metu, kai ji dar buvo penkiolikos metų amžiaus. Pasak V., ji su E. lytiškai santykiavo name, jos kambaryje. Santykiavo jie, pasak Viktorijos, vaginaliniu būdu. V. nesakė, kad santykiavimas buvo kitu būdu, nesakė, nei apie oralinį, nei apie analinį santykiavimą. Ji nepasakojo smulkiai kaip santykiavo su E., nedetalizavo ar tenkino E. aistrą kažkaip kitaip. Nesakė, kad E. ją fotografuotų ar filmuotų nuogą, nesakė, ar ji pati siuntė E. savo nuotraukas, ar vaizdo įrašus. V. sakė, kad E. jos nevertė lytiškai santykiauti, nesakė, kad E.naudotų prieš ją fizinį smurtą, ar jai grąsintų. V. sakė, kad lytiškai su E. santykiavo savo valia, nežiūrint į tai, kad tuo metu jai buvo penkiolika metų. Jo turimais duomenimis, E. buvo pirmas vyras, su kuriuo V. turėjo lytinius santykius. Taip pat nori pasakyti, kad V.nesakė kada tiksliai, kur ir kiek kartų lytiškai santykiavo su E.. Anksčiau jis nepastebėjo, kad V. elgesys pasikeistų, ji buvo tokia, kaip visada. Nebuvo pastebėjęs ant V. matomų kūno vietų sumušimo žymių, mėlynių, nubrozdijimų, patinimų. Šalia E. V. elgėsi natūraliai, ji jo nevengė, nebijojo. E.elgesyje jis taip pat nebuvo pastebėjęs kažkokių pokyčių, asmeniškai nematė, kad E. liestų ar glamonėtų V., pastarasis V. jam matant nebuvo nei apkabinęs, nei priglaudęs. Būdamas namuose, naktimis jis negirdėjo jokių įtartinų garsų. Kai sužinojo apie tai, kad V. lytiškai santykiauja su E., jis suprato, kad jie tai darė, kai jų namuose nebūdavo. Po šios naujienos su E.asmeniškai nekalbėjo ir jo nematė. Jo turimais duomenimis, V. su E. paskutinį kartą matėsi šių metų vasario pabaigoje. Kaip V.globėjas ir jos teisėtų interesų atstovas, jis prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir jei E. K., kaltas, nubausti pastarąjį įstatymo nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 86).
Apklaustas liudytojas V. B. parodė, kad jis sutinka duoti parodymus apie sūnėną E. K.. Jo santykiai su E. yra normalūs, bet jis mažai su juo bendrauja. Jis gyvena name (duomenys neskelbtini) kaime nuo 1996 metų iki šiol. Šiame name be jo nuolat gyvena jo dukterėčia V. K., jos vyras T. J., jų mažamečiai vaikai ir jo sūnėnas K. K.. Taip pat šiame name jau ilga laiką, nepamena kiek metų, gyveno ir nepilnametė T. J. sesuo V. J.. Jis nežino kiek būtent metų dabar yra V., tik žino, kad jai tikrai nėra 18-os metų. Nuo 2019 metų rudens, tikslaus mėnesio nepamena, šiame name laikinai apsigyveno ir kitas jo sūnėnas E. K., kuris grįžo iš įkalinimo vietos. Nuo 2019 metų rudens iki 2020 metų pavasario, kai E. gyveno šiame name, pastarasis kartais nakvodavo bendrabutyje, kurį jam skyrė darbovietė. E. K. jau kelis mėnesius nebegyvena šiame name. E. K. išsikraustė iš šio namo dėl to, kad jis susipyko su savo seserimi V. K. dėl V. J.. Iki šiame name apsigyveno E., V. turėjo savo atskirą kambarį, bet kai E. pradėjo gyventi šiame name, jam buvo leista gyventi buvusiame V. kambaryje, o pati V. pradėjo miegoti bendroje svetainėje kartu su T. ir V. vaikais. Jis niekada nematė, kad pas E.į kambarį būtų užėjusi V.. Kai E.gyveno šiame name jis nieko įtartino dėl E. elgesio su V. nepastebėjo. Jie prie jo niekada nesibučiavo, nesiglamonėjo, nieko tokio įtartino nesakė ir nedarė. Jis niekada nematė, kad E. su V. būtų kažkur nuėję dviese. Jis tik matė, kad Erikas su V. namo virtuvėje kartu klausėsi muzikos. Jis su E. ir V. bendravo labai mažai. Nei E., nei V. jam apie jų tarpusavio santykius niekada nieko nesakė, jis nieko įtartino jų elgesyje nepastebėjo. Po to, kai E. apsigyveno jų name, jis nepastebėjo, kad V. elgesys būtų pasikeitęs, ji elgėsi taip, kai ir ankščiau. Jis apskritai su E. apie V. nekalbėjo. Jis nežino ar E. žinojo tikslų V. amžių, ar ne. Nei V., nei T. jam apie E. ir V. tarpusavio santykius nieko nesakė, jis tik girdėjo, kad 2020 metų pavasarį V. pykosi su E., lygtai V. apkaltino E., kad pastarasis turėjo lytinius santykius su V.. Jis nesiklausė jų barnio, negirdėjo, ką dar sakė V.a, negirdėjo ką jai atsakė E. dėl jo santykių su V.a. Jis dažniausiai būna savo kambaryje arba lauke. Po to barnio, tarp V. ir E., E. išsikraustė iš jų namo, o vėliau kažkas atvažiavo į jų namus ir išsivežė V.. V. iki šiol jų name negyvena (t. 1, b. l. 101).
Specialisto išvadoje Nr. G933/2020 (01) nurodyta, kad V. J. kūne, tame tarpe lytinių organų srityje, sužalojimo pėdsakų nėra. Objektyvių požymių, galinčių patvirtinti, kad 2-3 parų laikotarpyje iki apžiūros su nukentėjusiąja buvo lytiškai santykiaujama, nėra. V. J. tepinėlyje ir tamponėlyje su makšties turiniu spermos nerasta (t. 1 , b. l. 108-109).
Specialisto išvadoje Nr. G1258/2020(01) nurodyta, kad: 2020-03-26 apžiūrėjus nukentėjusiąją V. J., nebuvo nustatyta nei mergystės plėvės, nei kitų lytinių organų struktūrų sužalojimų. Atlikus 2020-03-26 tyrimą, nebuvo nustatyta požymių patvirtinančių, kad nukentėjusioji V. J., turėjo lytinius santykius laikotarpyje nuo 2019-10-01 iki 2019-12-20. Atlikus 2020-03-26 tyrimą, nebuvo nustatyta požymių patvirtinančių, kad nukentėjusioji V. J., turėjo lytinius santykius laikotarpyje nuo 2019-12-21 iki 2020-03-01. Lytinis aktas su V. J. galėjo įvykti ir nepažeidžiant jos mergystės plėvės. 2020-03-26 V. J. apžiūros metu konstatuota, kad jos mergystės plėvės anatomiškai neišreikšta. Tai reiškia, kad konkrečiu atveju mergystės plėvė buvo plonos, siauros (vizualiai sunkiai įžiūrimos) elastingos gleivinės raukšlės, esančios ties makšties prieangiu, pavidalo. Tai dažnai pasitaikantis mergystės plėvės variantas. Tokio pobūdžio mergystės plėvė yra retai traumuojama net ir pirmųjų lytinių santykių metu. Taip pat pažymėtina, kad brendimo laikotarpyje padidėjęs lytinio hormono estrogeno išsiskyrimas sąlygoja mergystės plėvės elastingumą, mažindamas jos sužalojimo tikimybę. Remiantis Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S-SP 25/2020(01), V. J. tepinėlyje ir tamponėlyje su makšties turiniu, paimtame 2020-03-26 apžiūros metu, sperma nerasta. Minėtoje specialisto išvadoje nėra duomenų apie sperminio skysčio buvimą (t. 1, b. l. 113-114).
Ekspertas J. R. (toliau-ekspertas) paaiškino, kad pagal gautą 2020-03-26 užduotį atlikti nepilnametės V. J., gim. (duomenys neskelbtini) m., tyrimą, 2020-03-26 jis tarnybinėse patalpose atliko pastarosios apžiūrą. Iki V. J. apžiūros į jo klausimą, kada ji paskutinį kartą turėjo lytinius santykius, pati atsakė, kad paskutinį kartą ji turėjo lytinius santykius su E. K. 2020 metų vasario menėsio pabaigoje. V. J. jam prieš jos apžiūrą taip pat pati pasakė, kad su E. K. ji turėjo reguliarius lytinius santykius ir anksčiau, bet tikslaus laiko ji nenurodė. V. J. apžiūrai atvežė jos globėjas T. J., tačiau pastarasis V. J. kūno apžiūros metu nedalyvavo, o į jo klausimus, susijusius su nurodyta užduotimi, atsakė pati V. J.. Jos atsakymus jis įrašė į 2020-03-26 specialisto išvadą Nr. G933/2020 (01), (t. 1, b. l. 117-119).
Tyrimo metu liudytojas T. J. pateikė garso įrašą, padarytą pastarojo žmonos V. K., kuriame nepilnametė nukentėjusioji V. J. telefonu galimai kalba su įtariamuoju E. K. (t. 1, b. l. 126).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta 2020-03-26 T. J. protokolu-pareiškimu, nukentėjusios gimimo liudijimu, pranešėjos V. K. telefoniniu pranešimu Bendrajam pagalbos centrui, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 3, 23-26, 29-36, 96, 122-124, 127-129, 131-134, 136-139, 140-200, t. 2, b.l. 2-13, 19-32, 33-35, 79-81, t. 3, b.l. 41-89).
Dėl veikos kvalifikavimo
BK 151¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Kaip matyti, šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik pakaltinamas ir pilnametis, t. y. jau sulaukęs 18 metų amžiaus, asmuo. Be to, ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia, t. y., pilnametis asmuo, lytiškai santykiaudamas ar kitaip tenkindamas lytinę aistrą su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, žino, numato arba pagal įvykio aplinkybes turi ir gali numatyti, kad nukentėjusysis yra jaunesnis negu 16 metų amžiaus.
Vertindamas byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. K. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – kaltinime nurodytoje vietoje ir aplinkybėmis, lytiškai santykiavo su jaunesniu nei šešiolika metų asmeniu – nukentėjusiąją V. J., gimusia 2003 m., nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamasis E. K. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nukentėjusiąja V. J. lytiškai santykiavo dėl abipusių šiltų jausmų, simpatijos vienas kitam. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustos nukentėjusios nepilnametės V. J. parodymai, specialisto išvadose konstatuotos aplinkybės, nukentėjusios ir eksperto rašytiniai paaiškinimai, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama E. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo E. K. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 151 ¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.
Dėl bausmės
Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi ją įvykdęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pažymėjęs, kad skiriant konkrečią bausmę humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu paskiriant bausmę ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto apysunkio nusikaltimo pobūdį, į tai, kad nusikaltimas baigtas. Teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi ir tai, kad bylą nagrinėjant teisme nustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamasis praeityje teistas, teistumas neišnykęs, todėl yra nusikaltimo recidyvas. Teismas pažymi, kad ši aplinkybė kaltinamojo asmenį charakterizuoja neigiamai, rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio ir geros moralės taisykles.
Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskiriant sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą.
Atsižvelgiant į tai, jog byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu ir tokiu būdu skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamajam į galutinės bausmės laiką įskaitytinas jo išbūtas sulaikymo laikas nuo 2020-06-02 iki 2020-06-03 (t. 3, b.l. 4 ).
Dėl BK 75 straipsnio taikymo
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t.y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius.
Taikant BK 75 straipsnio nuostatą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014).
Laisvės atėmimo bausmės skyrimas jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje.
Nors E. K. ir yra praeityje teistas, nusikalto nuo 2019 m. spalio mėnesio pradžios iki 2019-12-20 ir neužilgo po 2019-09-27 paleidimo į laisvę, turi nepanaikintą ir neišnykusį teistumą, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, bet, kaltinamasis, per visą baudžiamąjį procesą, t.y. ikiteisminio metu ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, ankščiau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „Maxima“ pagalbiniu darbininku, nuo 2021-12-03 yra priimtas į 12 mėnesių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichologinės ir socialinės adaptacijos programą (toliau-programa), dėl priklausomybės ligos gydymosi ir yra laikinai apgyvendintas vyrų savarankiško gyvenimo namuose Veržuvos g. 32, Vilniuje, kur yra nekontaktiniame etape iki 2022-12-03 bei negali vienas išvykti už bendruomenės ribų ir tokiais veiksmais keičia savo elgesį į teigiamą linkmę (t. 4, b.l. 30).
Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog kaltinamasis nėra tiek pavojingas, kad galutinės bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui.
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis, yra motyvuotas dėl savo elgesio ir asmenybės pasikeitimo teigiama linkme, nes dalyvauja programoje, stengiasi pakeisti gyvenimo būdą, nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, ankščiau dirbo, kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos galutinės bausmės vykdymas atidėtinas 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui.
Atidėdamas galutinės bausmės vykdymą pagal BK 75 straipsnio 2, 5 ir 6 dalis, teismas kaltinamajam E. K. paskiria šias pareigas: jam sutikus, gydytis priklausomybės ligas, pradėjus dirbti tęsti darbą, ar pradėjus mokytis tęsti mokslą, ar tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau-Užimtumo tarnyba); neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tame tarpe alkoholio; o per vieną mėnesį- jam sutikus, pradėti gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti ar mokytis ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei tęsiant 12 (dvylikos) mėnesių VšĮ „TC Veržuva“ psichologinės ir socialinės adaptacijos programą iki 2022 m. gruodžio 3 d., neišvykti iki šio laiko pabaigos už laikinojo apgyvendinimo šioje įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini)be šios įstaigos administracijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 8, 10 punktai, 6 dalis), (t. 2, b.l. 90-180, t. 3, b.l. 104-107, t. 4, b.l. 35-54).
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, kaltinamąjį įpareigojant nesilankyti vietose, kur būna nukentėjusioji nepilnametė V. J. bei nepasišalinti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo apgyvendinimo vietos, esančios (duomenys neskelbtini), o nuosprendį pradėjus vykdyti, jos panaikintinos (t. 3, b.l. 90-98).
Ikiteisminio tyrimo metu E. K. paskirta kardomoji priemonė-dokumentų (jo vardu išduotų Lietuvos Respublikos paso ir asmens tapatybės kortelės), (toliau-asmenybės dokumentai) paėmimas. 2021-12-27 gautas kaltinamojo prašymas (toliau-kaltinamojo prašymas) kuriuo jis prašo jam panaikinti dokumentų paėmimą, nes jis apgyvendintas iki 2020-12-03 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinoje apgyvendinimo vietoje, esančioje Veržuvos g. 32, Vilniuje, kur dirba, prašo grąžinti jam vieną iš jo asmenybės patvirtinančių dokumentų, nes jis būtinas kasdieniniame gyvenime. Kaltinamojo prašymas tenkintinas. Nuosprendį priėmus, paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas dalyje dėl kaltinamojo vardu išduotos asmens tapatybės kortelės panaikintina ir minėta kortelė saugoma teisme grąžintina kaltinamajam (voke prie bylos t. 2 viršelio).
Paskirta kardomoji priemonė dokumentų paėmimas dalyje dėl kaltinamojo vardu išduoto Lietuvos Respublikos paso palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus šioje dalyje kardomoji priemonė panaikintina ir šis pasas saugomas teisme grąžintinas kaltinamajam (voke prie bylos tomo Nr. 2 viršelio, t. 3, b.l. 115-116, t. 4, b.l. 35-37, voke prie bylos t. 2 viršelio).
Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos imperatyviai numato būtiną gynėjo dalyvavimą teismo pirmoje instancijoje. Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 55 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nukentėjusiojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai iš kaltinamojo nepriteistinos. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, pažymėtina, kad jis yra teistas, šiuo metu nedirba ir duomenų apie kitas jo gaunamas teisėtas pajamas nėra (t. 4, b.l. 14-18, 31-33).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- optinė laikmena su nukentėjusios nepilnametės V. J. apklausos teisme vaizdo ir garso įrašu ir 3 optinės laikmenos su E. K. ir nukentėjusios nepilnametės V. J. mobilaus ryšių telefonų apžiūros duomenimis saugotinos byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (voke prie bylos t. 2 viršelio).Teismas, vadovaudamasis BPK 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,-
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 151¹ straipsnio l dalyje, ir skirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. sumažintą galutinę bausmę nustatyti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo.
E. K. į galutinės bausmės laiką įskaityti jo išbūtą sulaikymo laiką nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. birželio 3 d.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktais bei 6 dalimi, E. K. paskirtos galutinės bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui ir, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, per šį laiką paskirti šias pareigas: jam sutikus, gydytis priklausomybės ligas, pradėjus dirbti tęsti darbą, ar pradėjus mokytis tęsti mokslą, ar tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje; neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ar gydymusi; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tame tarpe alkoholio; o per vieną mėnesį- jam sutikus, pradėti gydytis priklausomybės ligas, pradėti dirbti ar mokytis ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje bei tęsiant 12 (dvylikos) mėnesių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichologinės ir socialinės adaptacijos programą iki 2022 m. gruodžio 3 d., neišvykti iki šio laiko pabaigos už laikinojo apgyvendinimo vietos šioje įstaigoje, esančioje (duomenys neskelbtini)be šio įstaigos administracijos leidimo.
E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, jį įpareigojant nesilankyti vietose, kur būna nukentėjusioji nepilnametė V. J. bei nepasišalinti iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ laikinojo apgyvendinimo vietos, (duomenys neskelbtini), o nuosprendį pradėjus vykdyti, jas panaikinti.
Nuosprendį priėmus, paskirtą kardomąją priemonę- dokumentų paėmimą dalyje dėl E. K. vardu išduotos asmens tapatybės kortelės panaikinti ir minėtą kortelę saugomą teisme jam grąžinti.
Paskirtą kardomąją priemonę-dokumentų paėmimą dalyje dėl E. K. vardu išduoto Lietuvos Respublikos paso palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus šioje dalyje kardomąją priemonę panaikinti ir šį pasą saugomą teisme jam grąžinti.
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimų 2021-10-21 pažymoje Nr. (12.32Mr) PT-7292 ir (12.32Mr) PT-8562 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo iš nuteistojo E. K..
Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- optinę laikmeną su nukentėjusios nepilnametės V. J. apklausos teisme vaizdo ir garso įrašu ir 3 optines laikmenas su E. K. ir nukentėjusios nepilnametės V. J. mobilaus ryšių telefonų apžiūros duomenimis saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.