Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokuroro Žydrūno Katkevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje L. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 2 kartus, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas L. V. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. gruodžio 13 d. 4.45 val. iki 2020 m. gruodžio 13 d. 15.45 val. (viena diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė 10 MGL (500 Eur) dydžio baudos bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V. 2024 m. birželio 4 d., apie 6.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė savo sugyventinei E. J. F. už kaklo ir jį tyčia suspaudė, o jai bandant išsilaisvinti, rankomis sugriebė E. J. F. už abiejų rankų dilbių ir juos tyčia suspaudė, po to delnu 1 (vieną) kartą tyčia sudavė nukentėjusiajai E. J. F. į galvą, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė dešinio riešo odos nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Iš 2024 m. birželio 4 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) (duomenys neskelbtini) D. B. (D. B.) tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad 2024 m. birželio 4 d. buvo gautas Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) R. R. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame yra nurodyta, kad 2024 m. birželio 4 d., nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), bute, žodinio konflikto metu L. V. nenustatytu būdu sugriebė savo sugyventinę E. J. F. už gerklės, pradėjo ją smaugti, vėliau grumtynių metu, nenustatytu būdu apdraskė jai dešinės rankos dilbį, sugriebė E. J. F. kairės rankos dilbį ir nenustatytu būdu ir nenustatyta ranka sudavė jai į galvą. Po šių L. V. veiksmų E. J. F. pajuto fizinį skausmą. Dėl patirtų sužalojimų E. J. F. pristatyta į (duomenys neskelbtini).

Iš 2024 m. birželio 4 d. Vilniaus apskrities VPK (duomenys neskelbtini) R. R. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad E. J. F. paaiškino, jog 2024 m. birželio 3 d., vakare, nenustatytu laiku, ji kartu su savo sugyventiniu L. V. vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau kartu nuėjo miegoti. 2024 m. birželio 4 d., ryte, nenustatytu laiku, atsikėlus, L. V. be jokios priežasties pradėjo keiktis, pavadino E. J. F. „kekše“, pradėjo sakyti, kad ji miega su kitais. Vėliau jis sugriebė jai už gerklės, pradėjo ją smaugti, prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu L. V. apdraskė E. J. F. dešinės rankos dilbį, stipriai sugriebė kairės rankos dilbį ir ranka sudavė į galvą (pakaušį). E. J. F. surėkė, kad nori į tualetą, kur nubėgo ir, būdama ten, iškvietė policiją. Išėjusi iš tualeto ji pasakė, kad iškvietė policiją. L. V. pradėjo dar garsiau šaukti, gąsdinti, kad sumuš, o vėliau išbėgo iš buto. Dėl tokių L. V. veiksmų E. J. F. patyrė fizinį skausmą. Atvykusi Greitoji medicinos pagalba (toliau – ir GMP) 0884 E. J. F. išvežė į (duomenys neskelbtini). Pranešėjai nustatytas 1,15 prom. girtumas.

Iš 2024 m. birželio 4 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini).

Iš 2024 m. rugpjūčio 30 d. apžiūros protokolo matyti, kad, apžiūrėjęs nukentėjusiosios E. J. F. medicininius dokumentus, specialistas pateikė išvadą: E. J. F. nustatytas dešinio riešo odos nubrozdinimas (konstatuotas GMP medikų). Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t. y. 2024 m. birželio 4 d. ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0106 2024 m. birželio 4 d. 7.28 val. E. J. F. nustatytas 1,15 prom. girtumas.

Iš patikros sertifikato Nr. 2069723 matyti, kad alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARPK-0106 neblaivumo nustatymo metu buvo tinkamas naudoti.

Iš 2024 m. rugpjūčio 5 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo matyti, kad prašoma priteisti iš kalto asmens atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui padarytą 42,85 Eur turtinę žalą dėl nukentėjusiosios gydymo, taip pat priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Iš 2024 m. rugsėjo 16 d. L. V. įsipareigojimo matyti, kad L. V. įsipareigoja iki 2024 m. rugsėjo 19 d. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlyginti padarytą 42,85 Eur žalą dėl E. J. F. sveikatos sutrikdymo ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21184-24.

Iš mokėjimo nurodymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. Z. 2024 m. rugsėjo 18 d. atlygino PSDF biudžetui padarytą žalą dėl nukentėjusiosios gydymo, mokėjimo paskirtyje nurodydama „Žala PSDF už E. J. F. gydymą“ ir sumokėjo į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą 42,85 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. L. V. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš savo sugyventinę – E. J. F.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog L. V. 2024 m. birželio 4 d., apie 6.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ranka sugriebė savo sugyventinei E. J. F. už kaklo ir jį tyčia suspaudė, o jai bandant išsilaisvinti, rankomis sugriebė E. J. F. už abiejų rankų dilbių ir juos tyčia suspaudė, po to delnu 1 (vieną) kartą tyčia sudavė nukentėjusiajai E. J. F. į galvą, tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė dešinio riešo odos nubrozdinimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo L. V. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. V. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl L. V. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę L. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). L. V. savo veiksmais sukėlė savo sugyventinei E. J. F. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam L. V. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis L. V. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir L. V. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, L. V. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. L. V. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per 6 mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

L. V. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Šioje baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo dėl nukentėjusiosios gydymo iš kaltinamojo priteisti padarytą 42,85 Eur turtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Z. atlygino padarytą žalą ir 2024 m. rugsėjo 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą 42,85 Eur, mokėjimo paskirtis – „Žala PSDF už E. J. F. gydymą“, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys netenkinamas.

L. V. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo ir garso įrašai paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. V. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis; 2) per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 3) per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Netenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vaizdo ir garso įrašus palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.