Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Akvilei Povilanskaitei, dalyvaujant pareiškėjos E. A. atstovei advokatei Romai Katilovskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui E. C. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. A. į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko, pateikė rašytinį prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 40).

Suinteresuotas asmuo E. C., kuriam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismui pateikė rašytinį prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 41). Iš teismui pateikto atsiliepimo (b. l. 32) matyti, kad sutinka su pareiškėjos E. A. pareiškimu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjos atstovės paaiškinimais, rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja E. A., gim. (duomenys neskelbtini) (iki santuokos C.) yra suinteresuoto asmens E. C. ir L. C. dukra (b.l. 6, 13), V. C., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. C., gim. (duomenys neskelbtini), vaikaitė (b.l. 4, 6). (duomenys neskelbtini) mirė J. C. (b.l. 5). Druskininkų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notaro raštas patvirtina, kad paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo po J. C. mirties nebuvo užvesta (b.l. 9). (duomenys neskelbtini) mirė V. C. (b.l. 5). 2009-08-28 notaro patvirtintu testamentu V. C., a.k. (duomenys neskelbtini) visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų jo mirties dieną, paliko savo vaikaitei – pareiškėjai E. A. (b.l. 8). Suinteresuotas asmuo E. C. 2011-12-21 pareiškimu patvirtino, jog nepretenduoja pagal įstatymą į privalomąją palikimo dalį, atsiradusią po tėvo V. C. mirties, ir sutiko, jog mirusiajam V. C. priklausantį turtą paveldėtų testamentinė įpėdinė E. A. (b.l. 10). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog V. C. vardu nuosavybės teisės registruotos į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0589 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę–lengvąjį automobilį VW POLO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-19, 20). Minėtas turtas įgytas santuokos su J. C. metu (b.l. 4), tai yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos CK 5.5 str., 5.13 str. nuostatas palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.) (CK redakcija galiojusi iki 2011-11-01). CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėjos atstovės paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po sutuoktinės J. C. mirties V. C. įstatymo nustatyta tvarka į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį valdė ir tvarkė, t.y. visapusiškai rūpinosi po sutuoktinės mirties likusiu turtu ir juo naudojosi, taigi, elgėsi kaip paveldimo turto savininkas. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytojos L. C., J. A.. Be to, V. C. gyvenamąją vietą nuo 1976-01-05 iki mirties buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 10). Duomenų apie kitus paveldėtojus, priėmusius palikimą ar pretenduojančius į jį, nėra. Tokiu būdu, byloje esantys rašytiniai įrodymai bei nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog V. C. po sutuoktinės J. C. mirties faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo ir jį priėmė (CK 5.50 str. 2 d.).

Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, jog V. C. priėmė palikimą po sutuoktinės J. C. mirties, todėl juridinę reikšmę turintis faktas dėl palikimo priėmimo nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja V. C. palikimo sudėties.

Iš pareiškėjos priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 str., 268 str., 270 str., 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. C., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos E. A. 16,32 Lt (šešiolika litų 32 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas 188659752, bankas „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 (mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo raštinei kab. Nr. 1).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Druskininkų miesto apylinkės teismą.