Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. G., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) , teistas: 2012-09-17 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 1 d. viešųjų darbų bausme 4 mėnesiams; 2015-09-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d. arešto bausme 20 parų; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (2007 06 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. G., 2016 m. rugsėjo 10 d., apie 14.50 val., viešoje vietoje - ledo arenos krepšinio aikštelėje, esančioje Riomerio g., Rokiškio m., įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: kitų žmonių akivaizdoje necenzūriniais ir nepadoriais žodžiais įžeidinėjo A. D., sugriebė jį už kaklo ir smaugė, suėmęs už marškinėlių vertė A. D. ant žemės, virstančiam A. D. spyrė vieną kartą koja į veidą, tuo padarė nosies sumušimą, pasireiškusį nosikaulių lūžiu, ir taip nesunkiai sutrikdė A. D. sveikatą bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinamasis Ž. G. kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad 2016 m. rugsėjo 10 d. dienos metu kartu su draugais buvo Rokiškio mieste netoli Vaižganto mokyklos esančios ledo ritulio arenos. Prie jo atbėgęs jaunesnysis brolis pasakė, kad iš jo kitas vaikinas atiminėja kamuolį. Norėdamas apginti brolį nuėjo iki ledo ritulio arenos, kur buvo brolį skriaudęs vaikinas (kaip vėliau sužinojo tai A. D.) su kažkokiu draugu. Kiek pamena A. D. pavadino įžeidžiančiais žodžiais, suėmė jį už marškinėlių bei už kaklo ir parvertė ant žemės. Virstančiam ant žemės A. D. su koja spyrė į veido sritį. Daugiau smūgių A. D. nesudavė ir jį palikęs išėjo. Pripažįsta, kad spirdamas galėjo sulaužyti A. D. nosikaulį. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, padarytą žalą tiek A. D., tiek Valstybinei ligonių kasai pripažįsta, tik mano, kad A. D. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis.

Ž. G. pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Be kaltinamojo Ž. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) visiškai taip pat įrodyta:

Nepilnamečio liudytojo (nukentėjusiojo) A. D. apklausos protokolu, kuriame jis nurodė, kad 2016-09-1014.50 val. Rokiškio m., M. R. g. esančioje ledo arenoje s žaidė su kamuoliu. Atėjęs iš matymo pažįstamas Ž. G. pradėjo prie jo kabinėtis, pagriebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti, pačiupęs už maikutės pagriovė ant žemės ir pargriuvusiam spyrė vieną smūgį į veidą. Visa tai matė jo draugas L. A.. Apie šį įvykį pasakė savo motinai. Dėl sužalojimo kreipėsi į ligoninės priėmimo skyrių, kur jam įtarė nosies lūžį ( b. l. 10).

Teismo medicinos specialisto išvada 2016-11-18 – 2017-02-02 Nr. G 1245/2016 (05), kurioje nurodyta, kad A. D. nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs nosikaulių lūžiu. Nustatytas sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio kietu buku daiktu ar paviršiumi pasėkoje, iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą 2016-09-10 15.40 val., galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. A. D. nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl nosikaulių lūžio nukentėjusiojo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui ( b. l. 47-53).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad 2017-09-10 A. M. pateikė sūnaus A. D. juodos spalvos suplėšytą maikutę. Apžiūrint pateiktą maikutę nustatyta, kad ji apykaklės ir rankovių srityse suplėšyta ( b. l. 60-63).

Išdėstyti įrodymai byloje įrodo, kad Ž. G. dienos metu viešojoje vietoje įžeidžiamai kibo bei panaudojo fizinį smurtą prieš A. D. suimdamas jį už kaklo bei marškinėlių, jį parversdamas ir spirdamas į veido sritį tuo padarydamas A. D. nosikaulių lūžius, kas kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymus. T. Ž. G. elgesys pasižymėjo įžūliais veiksmais dėl kurių nukentėjusysis buvo sužalotas, nebegalėjo toliau tinkamai leisti laisvalaikio, dėl sužalojimo turėjo kreiptis į gydymo įstaigą, todėl vertintinas kaip sutrikdęs visuomenės rimtį ir tvarką ir kvalifikuotinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 straipsnį. (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija). Tuo pačiu metu ir tais pačiais veiksmais Ž. G. suduodamas smūgį koja A. D. į veidą jam sulaužė nosikaulius, kas vertina kaip sužalojimas nesunkiai sutrikdęs nukentėjusiojo sveikatą, todėl tokia Ž. G. veika kvalifikuotina kaip tyčinis nesunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Ž. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė Ž. G. atžvilgiu yra ta, kad jis nusikaltimą padarė jau būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.)

Parenkant bausmės rūšį Ž. G. už jo padarytus nusikaltimus atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje jau yra du kartus teistas, tame tarpe ir už nusikalstamos veikos asmens sveikatai padarymą, jis taip pat yra baustas administracine tvarka už viešosios rimties trikdymą bei kitus pažeidimus. Ž. G. už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas jau buvo skirtos viešųjų darbų bei arešto bausmės rūšys. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. G. vėl nusikalsta, darytina išvada, kad jam skirtos švelnesnės bausmės jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti įtakos neturėjo, todėl už šioje byloje nagrinėjamų nusikaltimų padarymą Ž. G. parinktina griežtesnė bausmės rūšis, tai yra laisvės atėmimo bausmė.

Parenkant bausmės dydžius už kiekvieną nusikaltimą atskirai, atsižvelgtina į tai, kad Ž. G. padarė baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimą, jo atžvilgiu yra po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, atsižvelgiama ir į veikos padarymo aplinkybes, tai yra fizinio smurto veiksmai panaudoti dienos metu viešojoje vietoje prieš nepilnametį asmenį. Atsižvelgtina ir į tai, kad Ž. G. šiuo metu savo kaltę pripažįsta pilnai, padarytą žalą žada atlyginti. Ž. G. kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai. Atsižvelgiant į visas šias išdėstytas aplinkybes teismas mano, kad Ž. G. parinktini bausmės dydžiai artimi straipsnių sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmės vidurkiams (BK 61 str. 2 d.).

Ž. G. padarė du nusikaltimus, juos padarė esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, todėl jam skiriamos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, tai yra griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Ž. G. savo kaltę pripažino pilnai dėl ko bylos nagrinėjimo procese buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-09-10 18.20 val. iki 2016-09-12 16.35 val. (b. l. 123-125), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę (BK 66 str. 1 d.).

Ž. G. nors ir yra teistas, tačiau jis padarė nesunkius nusikaltimus, padarytus nusikaltimus pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo, padarytą žalą taip pat pripažįsta ir žada ją po truputį atlyginti, iš bylos aplinkybių taip pat žinoma, kad Ž. G. turi tris mažamečius vaikus, kuriuos, kaip teigia Ž. G. jis išlaiko. Ž. G. yra jauno amžiaus, darbingas, todėl savo elgesiu gali įrodyti, kad neatlikdamas realios bausmės gali savo darbu įrodyti, kad gali pasitaisyti ir kompensuoti nukentėjusioms šalims padarytą žalą. Teismo nuomone, bausmės tikslai dar gali būti pasiekti Ž. G. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir jam paskiriant įpareigojimus, kurie darytų teigiamą įtaką jo elgesiui bei būtų susiję su nukentėjusios šalies patirtos žalos kompensavimu (BK 75 str. 1 d.).

Byloje ieškinį dėl 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusysis A. D. kartu su savo atstove pagal įstatymą A. M. (b. l. 25). Vertinant nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo panaudoti fizinio smurto veiksmai, sukeltas fizinis skausmas, nepatogumai dėl patirto sužalojimo, gydymo bei dėl bylos tyrimo, sukelti emociniai išgyvenimai, pažeminimas, stresas, todėl, teismo nuomone, tai vertintina kaip nukentėjusiojo patirta neturtinė žala (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.). Ž. G. padarytą neturtinę žalą pripažįsta tik prašo nustatyti mažesnį jos dydį.

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad A. D. sveikta buvo sutrikdyta tyčiniais Ž. G. veiksmais, dėl patirto sužalojimo nukentėjusysis jautė ilgalaikį fizinį skausmą bei nepatogumus, nes turėjo gydytis, buvo nedarbingas, negalėjo lankyti mokyklos, todėl nukentėjo įprasta jo lavinimosi eiga. Vertinant neturtinę žalą taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jam padaryti ne daugybiniai, o tik vienas sužalojimas. Be to, teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažįsta, apgailestauja dėl savo nusikalstamų veiksmų. Įvertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į nukentėjusiojo bei kaltinamojo turtinę padėtį – nukentėjusysis moksleivis, kaltinamasis nedirbantis, nurodo, kad dirba iš atsitiktinių uždarbių, jo gaunamos pajamos nėra didelės. Teismo manymu, įvertinant veikos aplinkybes, nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą bei atsižvelgiant į teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydžius analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, laikytina, kad nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.

Byloje ieškinį dėl 307,28 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai pareiškė Panevėžio teritorinė ligonių kasa (b. l. 67-73). Ieškinys reiškiamas kadangi dėl patirtų sužalojimų A. D. buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos už 307,28 Eur sumą. Šią sumą patvirtina prie ieškinio pridėti suteiktų paslaugų įkainiai ir paskaičiavimai. A. D. gydymas buvo apmokėtas iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, kurias administruoja teritorinės ligonių kasos. Kadangi byloje nustatyta, kad nukentėjusįjį reikėjo gydyti dėl kaltinamojo Ž. G. nusikalstamų veiksmų, todėl laikytina, kad jis šią žalą ir padarė bei yra už ją atsakingas. Ž. G. Valstybinei ligonių kasai padarytą žalą pripažįsta pilnai. Iš to seka, kad pareikštas ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (11,36 Eur) bei nukentėjusiajam suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, apmokėtos iš valstybės lėšų (196,86 Eur) (b. l. 160), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Daiktinis įrodymas – nukentėjusiojo A. D. marškinėliai, kurie yra suplėšyti laikytini dėl apgadinimo praradusiais savo vertę, tai yra menkaverčiais, todėl sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nuspren džia:

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje (2016-03-25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) ir jį nuteisti laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu Ž. G. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir laikyti, kad subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi Ž. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad jam paskirta galutinė bausmė yra laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į Ž. G. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-10 18.20 val. iki 2016-09-12 16.35 val. (dvi laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi 2 dalies 5, 6, 8 punktais Ž. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu: per mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje; per šešis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Ž. G. skirti BK 69 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant Ž. G. per vienerius metu atlyginti šiuo nuosprendžiu priteistą turtinę žalą Valstybinei ligonių kasai.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus ją panaikinti.

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo, šių lėšų administratoriumi iki A. D. pilnametystės paskiriant jo motiną A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos aikštė 1, LT-03505 Vilnius, įm. k. 191351679) 307,28 Eur (tris šimtus septynis eurus 28 ct) turtinės žalos atlyginimo;

Valstybei 11,36 Eur (vienuolika eurų 36 ct) proceso išlaidų ir 196,86 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt šešis eurus 86 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybei priteistos proceso išlaidos ir antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų pavedime nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą (įmokos už proceso išlaidas kodas 5660, įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą kodas 5630).

Daiktinį įrodymą - nukentėjusiojo A. D. marškinėlius sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.