- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- A5.-6177-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-04936-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Pažeidėjas
- G. V.
- Kategorijos
dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriaus pavaduotojos G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. V. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V., būdama UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotoja, atsakingu asmeniu, veikdama pagal 2019 m. kovo 1 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 metų rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. UAB „M.“, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti darbuotojui A. T. padavėjo darbines funkcijas, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie darbuotojo A. T. įdarbinimą ir taip leido šiam asmeniui dirbti nelegalų darbą, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Šiais veiksmais G. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
G. V. teisme nurodė, jog pažeidimą pripažįsta, dėl jo gailisi, prašė atsižvelgti į tai, kad A. T. norėjo kuo greičiau pradėti dirbti, tačiau neturėjo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kurį žadėjo netrukus pristatyti, todėl jo prašymu G. V. leido jam dirbti.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad G. V. kaltė dėl nurodyto nusižengimo padarymo, be jos pačios prisipažinimo, visiškai įrodyta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Pirmiausia pažymėtina, jog iš byloje esančio surašyto administracinio nusižengimo protokolo (duomenys neskelbtini) matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2). Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų teisme bei rašytinių paaiškinimų, esančių administracinio nusižengimo byloje, G. V. kaltė visiškai įrodyta:
- 2019 m. lapkričio 20 d. nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus darbo inspektorius A. B. atliko tyrimą pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus pateiktą 2019-09-30 pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „M.“ kavinėje „C.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta: 1) A. T. realiai pradėjo dirbti kavinėje „C.“, t. y. atliko padavėjo darbines funkcijas: aptarnavo klientus, priėmė iš jų apmokėjimą už pateiktą maistą, davė grąžos, nurinkinėjo nuo staliukų nešvarius indus, priiminėjo užsakymus; 2) tarp UAB „M.“ direktoriaus pavaduotojos, įgalioto asmens, G. V. ir A. T. buvo susitarimas dėl padavėjo darbinių funkcijų atlikimo, buvo nustatytas jo darbo grafikas, aptartas atlygis už atliktą darbą, informuotas apie įmonėje nustatytą pavaldumo tvarką; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių, nes darbo sutartis nebuvo pasirašyta iki A. T. darbo UAB „M.“ naudai pradžios, apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui teisės aktų nustatyta pranešta nebuvo. Remiantis tyrimo metu surinkta dokumentine medžiaga ir asmenų paaiškinimais, konstatuotina, kad: G. V., būdama UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotoja, atsakingu asmeniu, veikdama pagal 2019 m. kovo 1 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 metų rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. UAB „M.“, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti darbuotojui A. T. padavėjo darbines funkcijas, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo A. T. įdarbinimą ir taip leido šiam asmeniui dirbti nelegalų darbą. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) G. V. pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (b. l. 3-4);
- UAB „M.“ direktoriaus D. V. 2019-09-16 pareiškimu, adresuotu Vilniaus miesto 3 – ajam policijos komisariatui, iš kurio matyti, jog UAB „M.“ direktorius D. V. kreipėsi į policija dėl A. T. galimai padarytų nusikalstamų veikų UAB „M.“ atžvilgiu, taip padarant UAB „M.“ 184,21 Eur turtinę žalą (b. l. 13);
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2019-09-30 pranešimu, iš kurio matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 – ajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini),pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymius. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įtariamasis A. T. 2019 m. rugsėjo mėnesį galimai nelegaliai dirbo UAB „M.“ kavinėje „C.“, esančioje (duomenys neskelbtini), barmeno pareigose, o kai paprašė jį įdarbinti, vadovas atsisakė tai padaryti ir dar nesumokėjo jam už išdirbtas dienas (b. l. 5);
- A. T. 2019-10-08 rašytiniais paaiškinimais, iš kurių matyti, jog 2019 m. rugpjūčio mėnesio viduryje jis ieškojo darbo. Socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ suradęs skelbimą dėl ieškomo darbuotojo, susisiekė su darbo pasiūlymą įkėlusia įmone ir nuvyko į pokalbį dėl darbo. Su administratore susitarė dėl kito susitikimo. Kiek prisimena, 2019 m. rugsėjo 9 d. jis atvyko į kavinę „C.“, esančią (duomenys neskelbtini). Ten buvusi darbuotoja paskambino į UAB „M.“ administraciją, pranešė, kad jis atvyko dėl darbo ir pasakė jam, kad šis nuvyktų į UAB „M.“ administracijos būstinę tartis dėl darbo. Kai jis nuvyko į UAB „M.“ administraciją (adreso neprisimena, administracijos patalpos yra pastato antrajame aukšte), jį ten pasitiko darbuotoja, vardu B., ir dar viena darbuotoja, kurios vardo ir pareigų nežino. Susitarė dėl darbo, bet kadangi neturėjo paso, B. jam pasakė, kad darbo sutarties tą dieną pasirašyti su juo nėra galimybės, tačiau leido jam tą dieną dirbti padavėju kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Taip pat ji pažadėjo, kad darbo sutartis su juo bus pasirašyta, kai tik jis pateiks asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą). Jam buvo pažadėta, kad jis bus įdarbintas 0,75 etato. A. T. teigimu, jis laikotarpiu nuo 2019 metų rugsėjo 9 d. iki 2019 m. rugsėjo 15 d. dirbo kiekvieną dieną nuo 11 val. iki 20 val. Priiminėjo iš klientų užsakymus, atnešdavo pagamintus patiekalus, palaikydavo švarą kavinėje, nurinkdavo nuo stalų nešvarius indus. Pinigus už maistą perduodavo kitai padavėjai, gaudavo iš jos grąžos ir nunešdavo klientams. Po įvykusio darbe incidento (dingo pinigai, telefonas), jam buvo pranešta, kad jis daugiau kavinėje nebedirba. Kadangi jam nebuvo sumokėta už darbą ir jis jautiesi nekaltas, pats išsikvietė policiją (b. l. 6);
- Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. V. 2019-11-14 rašytiniais paaiškinimais, iš kurių matyti, jog 2019 m. rugsėjo 12 d. A. T. atvyko į UAB „M.“ administraciją, tačiau, kadangi nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, darbo sutartis, kurios projektas jau buvo paruoštas, su juo pasirašyta nebuvo. Ji leido A. T. dirbti 2019 m. rugsėjo 12 d. nuo 11.00 val. iki 17.00 val., pasitikėdama, kad asmuo pateiks asmens dokumentą ir darbo sutartis bus pasirašyta. A. T. dokumento nepateikė, darbo sutartis su juo nebuvo pasirašyta. Įmonėje darbo sutartis su darbuotojais pasirašo ji. G. V. nurodė, kad yra susipažinusi su darbo sutarčių sudarymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais. Pripažįsta padariusi pažeidimą, dėl jo padarymo gailisi (b. l. 17);
- UAB „M.“ direktoriaus D. V. 2019-10-16 rašytiniais paaiškinimais, iš kurių matyti, jog A. T. buvo pakviestas kaip potencialus kandidatas į padavėjo pareigas. Asmenį pakvietė dabartinė įmonės darbuotoja S. T., su kuria A. T. galimai bendrauja. 2019 m. rugsėjo 11 d. asmuo atėjo į potencialią darbo vietą susipažinti su darbo vieta ir įvertinti darbo sąlygų prieš įsidarbinant. 2019 m. rugsėjo 11 d. buvo aptartos darbo sąlygos, atlyginimas ir to pasėkoje buvo ruošiama darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau A. T. neturėjo asmens dokumento. Kadangi jis labai norėjo kuo greičiau pradėti dirbti, jis pažadėjo jiems (tai gali patvirtinti administratorė – asistentė B. N. – E., vyr. buhalterė A. B., buhalterė A. B., verslo administratorius S. V., direktoriaus pavaduotoja G. V.), kad 2019 m. rugsėjo 12 d. pabaigoje atveš asmens dokumentą, kad būtų įdarbintas, tačiau to nepadarė. 2019 m. rugsėjo 13 d. administracija priėmė sprendimą, kad jei A. T. iš ryto neatveš asmens dokumento, tai darbo santykiai nebebus vystomi, tačiau A. T. atvyko į darbą ir įvykdė vagystę. Iš sandėlio patalpų buvo paimti 20 Eur, skirti sumokėti vienam iš tiekėjų už nupirktą sūrį. Tiekėjui atvykus pasiimti pinigų, jų nebebuvo. Personalas nesuprato, kur dingo pinigai ir paskambino įmonės darbuotojui S. V., kuris, gavęs informaciją, vyko į objektą, adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu atvyko tiekėjas ir personalas ėmė ieškoti, iš kur galėtų gauti 20 Eur, kad sumokėtų tiekėjui. Pats A. T. pasisiūlė paskolinti 20 Eur, kuriuos ir pagrobė, galimai, kad sumažintų įtarimą, jog pinigus pasisavino jis, vėliau, tikėdamasis, kad pinigus darbuotojai jam sugrąžins. Iš vėliau peržiūrėto vaizdo stebėjimo kamerų įrašo paaiškėjo, kad pinigus pasisavino A. T.. Tą pačią dieną buvo paprašyta asmens pasišalinti iš kavinės patalpų, nes dėl įvykio darbo santykiai nebus vystomi. 2019 m. rugsėjo 14 d. tas pats asmuo atvyko pas kitą aptarnaujančio personalo darbuotojų pamainą. Darbuotojai nežinojo, kad 2019 m. rugsėjo 13 d. A. T. buvo paprašytas palikti patalpas, todėl jo neišprašė. A. T. apsilankymo metu pagrobė įmonės mobilųjį telefono aparatą (b. l. 12);
- UAB „M.“ darbuotojo D. Č. 2019-11-05 rašytiniais paaiškinimais, iš kurių matyti, jog 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais jis dirbo UAB „M.“ kavinėje „C.“, esančioje (duomenys neskelbtini). Tikslios datos jis neprisimena, tačiau jam teko dirbti su naujoku A.. A. tai buvo antra darbo kavinėje diena. A. dirbo padavėju, t. y. aptarnaudavo klientus prie staliukų. Jam jau buvo išduoti darbiniai drabužiai. D. Č. mokino A. dirbti su kasos aparatu, tačiau tą dieną A. neteko intensyviai dirbti prie kasos aparato. Pirmą darbo dieną A. dirbo su vadybininke K. P.. D. Č. žiniomis, su K. P. A. išdirbo visą dieną, t. y. 9 valandas. Su juo A. išdirbo tik nuo 11.00 val. iki 13.00 val., nes administracija dėl konflikto paprašė A. palikti darbo vietą. K. P. perspėjo D. Č. apie naują darbuotoją (A. T.), o ją, savo ruožtu, apie naują darbuotoją įspėjo administratorė B., ji ir pateikė naujoko darbo grafiką. D. Č. žiniomis, darbo sutartį su A. T. turėjo pasirašyti direktoriaus pavaduotoja G. (b. l. 14);
- UAB „M.“ darbuotojos K. P. 2019-11-06 rašytiniais paaiškinimais, iš kurių matyti, jog ji dirba UAB „M.“ kavinėje „C.“, esančioje (duomenys neskelbtini), vadybininke. Su A. T. susipažino darbo vietoje, tą dieną ji dirbo kavinėje ir UAB „M.“ administracijos darbuotoja B. pranešė jai, kad ateis naujas darbuotojas (padavėjas). Ji turėjo apmokyti naują darbuotoją. Su K. P. A. T. dirbo visą darbo dieną, t. y. nuo 11.00 val. iki 20.00 val., tai buvo 2019 m. rugsėjo 14 d. Kiek ji prisimena, prieš tai A. T. jau dirbo su kitų vadybininku (D. Č.). Kai A. T. dirbo su ja, jam jau buvo išduoti darbo rūbai. Kokiu grafiku jis turėjo dirbti, ji sužinojo iš „dropbox“ programos, kurioje UAB „M.“ administratorė B. sudaro darbuotoju darbo grafikus. K. P. žiniomis, darbo sutartis parengia B.. Dirbdamas su K. P., A. T. atliko padavėjo darbines funkcijas (priimdavo iš klientų užsakymus, nunešdavo jiems pagamintus patiekalus, nuvalydavo staliukus, suvesdavo užsakymus į kompiuterį) (b. l. 15);
- UAB „M.“ darbuotojos B. N. – E. 2019-11-06 rašytiniais paaiškinimais, iš kurių matyti, jog ji dirba UAB „M.“ administratore – asistente. 2019 m. rugsėjo 11 d. į UAB „M.“ administraciją paskambino kavinės „C.“, esančios (duomenys neskelbtini), vadybininkas ir pasakė, kad yra naujas darbuotojas (kandidatas), jį reikia priimti į darbą. Ji atsakė, kad naujas darbuotojas turi ateiti į administraciją 2019 m. rugsėjo 12 d. iš ryto. A. T. atėjo nurodytą dieną, darbo sutartis jau buvo paruošta pasirašyti, bet, kadangi jis atėjo be asmens dokumentų, darbo sutartis pasirašyta nebuvo. Kadangi A. T. labai reikėjo darbo, jie sutiko, kad jis atvežtų dokumentus 2019 m. rugsėjo 12 d. vakare, nes, jos teigimu, Sodra priima duomenis apie įdarbintus, net jei jie pateikti pavėluotai. 2019 m. rugsėjo 12 d. A. T. dokumentų nepristatė. 2019 m. rugsėjo 12 d. administracija nusprendė, kad nebetęs darbo santykių su A. T.. Tą dieną A. T. kavinėje įvykdė vagystę (tai buvo nustatyta, peržiūrėjus vaizdo įrašus). 2019 m. rugsėjo 14 d. A. T. dar kartą atėjo į kavinę ir įvykdė dar vieną vagystę. Sprendimą leisti 2019 m. rugsėjo 12 d. A. T. pradėti dirbti priėmė direktorius D. V., nes patikėjo, kad A. T. tos dienos vakare atveš dokumentus. Įmonėje pasirašyti darbo sutartis su darbuotojais turi teisę direktorius D. V. ir direktoriaus pavaduotoja G. V.. B. N. – E. žiniomis, A. T. 2019 m. rugsėjo 12 d. kavinėje dirbo maždaug nuo 11.30 val. iki 18.30 val., jis aptarnavo klientus, nurinkinėjo nešvarius indus nuo staliukų, priiminėjo užsakymus ir atnešdavo pagamintus patiekalus, dirbo su kasa. 2019 m. rugsėjo 13 d. jis dirbo tik darbo dienos pradžioje. 2019 m. rugsėjo 11-12 dienomis pamainų vadybininkai instruktavo A. T. dėl darbo tvarkos. UAB „M.“ administracija oficialiai darbo drabužių jam išdavusi nebuvo, bet jis, suderinęs su pamainos vadybininku, galėjo darbo drabužius paimti kavinėje (b. l. 16);
- UAB „M.“ pateiktu įmonės darbuotojų, dirbusių kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiu, iš kurio matyti, kad K. P. dirbo 2019 m. rugsėjo 9, 10, 15 dienomis, D. Č. dirbo 2019 m. rugsėjo 11-15 dienomis. Įrašų apie A. T. darbą žiniaraštyje nėra (b. l. 11);
- VSDFV informacinės sistemos duomenimis, iš kurių matyti, kad UAB „M.“ A. T. nedirbo (b. l. 7);
- Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašu, iš kurio matyti, kad UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius yra D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-19);
- 2019 m. kovo 1 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog UAB „M.“ direktoriaus D. V. suteikia teisę direktoriaus pavaduotojai G. V. atstovauti bendrovę pasirašant sutartis, įgaliojimas galioja iki 2022-12-31 (b. l. 10) bei kita byloje surinkta medžiaga.
ANK 95 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, be kita ko, ir tuo atveju, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Šios bylos kontekste svarbios ir DK 42 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.). Taip pat ir šio straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais. Be to, DK 43 straipsnio 1 dalies nustato, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.
Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus (administracinėn atsakomybėn traukiamos G. V. parodymus teisme, jos rašytinius paaiškinimus administracinio nusižengimo protokole (b. l. 2); jos rašytinius 2019-11-14 paaiškinimus (b. l. 17); administracinio nusižengimo protokolą (b. l. 2); 2019 m. lapkričio 20 d. nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4); UAB „M.“ direktoriaus D. V. 2019-09-16 pareiškimą, adresuotą Vilniaus miesto 3 – ajam policijos komisariatui (b. l. 13); Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 – ojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2019-09-30 pranešimą (b. l. 5); A. T. 2019-10-08 rašytinius paaiškinimus (b. l. 6); UAB „M.“ direktoriaus D. V. 2019-10-16 rašytinius paaiškinimus (b. l. 12); D. Č. 2019-11-05 rašytinius paaiškinimus (b. l. 14); K. P. 2019-11-06 rašytinius paaiškinimus (b. l. 15); B. N. – E. 2019-11-06 rašytinius paaiškinimus (b. l. 16); UAB „M.“ pateiktą įmonės darbuotojų, dirbusių kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštį (b. l. 11); VSDFV informacinės sistemos duomenis (b. l. 7); Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą (b. l. 18-19); 2019 m. kovo 1 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10) ir kitą byloje surinktą medžiagą), kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, konstatuoja, jog G. V. kaltė padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą visiškai įrodyta.
Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu nustatyta, kad UAB „M.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktorius yra D. V. nuo (duomenys neskelbtini), tačiau 2019 m. kovo 1 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog UAB „M.“ direktorius D. V. suteikia teisę direktoriaus pavaduotojai G. V. atstovauti bendrovę pasirašant sutartis, įgaliojimas galioja iki 2022-12-31. Šį faktą patvirtino ir UAB „M.“ darbuotojai, kurie pateikė rašytinius paaiškinimus dėl įvykio. Taigi, būtent G. V. 2019 m. kovo 1 d. įgaliojimu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2019 metų rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. buvo atsakinga už asmenų įdarbinimą UAB „M.“. Teismas pažymi, kad nekyla abejonių, jog A. T. dirbo padavėjo darbines funkcijas UAB „M.“. Tai patvirtino tiek pati administracinėn atsakomybėn traukiama G. V., tiek UAB „M.“ direktorius D. V., tiek D. Č., tiek K. P., tiek B. N. – E.. Iš VSDFV informacinės sistemos pažymos matyti, kad UAB „M.“ A. T. nedirbo, t. y. VSDFV nebuvo pranešta apie tokio asmens įdarbinimą.
Taigi, pirmiau išdėstyti įrodymai bei jais nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad G. V., būdama UAB „M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktoriaus pavaduotoja, atsakingu asmeniu, veikdama pagal 2019 m. kovo 1 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2019 metų rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d. UAB „M.“, esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti darbuotojui A. T. padavėjo darbines funkcijas, nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešusi VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo A. T. įdarbinimą ir taip leido šiam asmeniui dirbti nelegalų darbą, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei ir DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas. Todėl tokie G. V., kaip UAB „M.“ direktoriaus pavaduotojos, veiksmai (neveikimas) Institucijos protokole teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.
Pažeidėjos G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą G. V., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjos kaltės formą (padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis), į nelegaliai dirbusių asmenų skaičių (vienas), į laikotarpį (nuo 2019 metų rugsėjo 12 d. iki 2019 m. rugsėjo 13 d.), į pažeidėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, jog nenustatyta pažeidėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, dirbanti, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nebausta, tokios rūšies nusižengimą padarė pirmą kartą, neteista. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas įstatymo sankcijoje numatytam baudos minimumui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 614 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
G. V. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.