- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-04-08
- Bylos Nr.
- 1-613-907/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00364-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Kaltinamasis
- S. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Valančienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. 2012 m. kovo 28 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), spirdamas gulinčiai nukentėjusiajai I. Ž. į koją, taip sukėlė jai fizinį skausmą.
Be to, S. Ž. 2012 m. kovo 28 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), įsmeigdamas peilį į stalą bei spirdamas gulinčiai nukentėjusiajai I. Ž. į koją, grasino nužudyti nukentėjusiąją I. Ž., ir tai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Be to, S. Ž. 2013 m vasario 23 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini), sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai I. Ž. į veidą, tuo padarydamas pogleivinę kraujosruvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
S. Ž. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad su žmona ir 4 vaikais gyvena pas savo mamą I. Ž., (duomenys neskelbtini). Anksčiau yra buvę konfliktų su mama. 2012-03-28, apie pietus, garaže tvarkė pažįstamo mašiną, su Albina atsigėrė alaus. Parėjus į namus, A. išėjo į parduotuvę pirkti maisto. Tarp jo ir motinos I. Ž. kilo žodinis konfliktas, dėl ko, neatsimena. Pasiėmė nuo spintos (savajame kambaryje) durklą, nėjo pas motiną į kambarį, durklu smeigė į stalą ir, palikęs durklą mamos kambaryje, išėjo. Motinai įspyrė, jai supykęs pasakė grasinančių žodžių, kokių, negali pasakyti. Su motina tik apsižodžiavo. Su motina susitaikė, jos atsiprašė. Durklą jau turi nuo 1990 m., tikslios dienos negali pasakyti, jį rado miške grybaudamas. Durklą parsinešė į namus ir laikė kaip antikvarą. Jo įregistravęs nebuvo. Iš namų durklo nebuvo išsinešęs, jį laikė namuose, ant spintos. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Tuomet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jiems susitaikius. 2013-02-23 visą dieną buvo namuose, buvo nuėjęs tik į parduotuvę nusipirkti alkoholio, o būtent degtinės 0,5 l. Grįžęs į namus, nusipirktą degtinės butelį išgėrė su žmona. Nors buvo neblaivus, tačiau savo veiksmus suprato ir galėjo kontroliuoti. Apie 18.00 val., tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas dėl to, kad ji neprižiūrėjo vandens šildymo katilo ir jis sugedo, buvo per mažas vandens spaudimas. Apsižodžiavo, ir sudavė mamai vieną smūgį rankos kumščiu į veido sritį. Ji tuo metu sėdėjo fotelyje. Daugiau smūgių mamai nesudavė, tikrai jos neėmė už rūbų ir prie sienos neprirėmė. Iš mamos paėmė mobilaus ryšio telefoną, kad ji neiškviestų policijos. Tuomet mama nuėjo pas kaimynus kviesti policijos. Nuėjo paskui ją, norėjo atsiprašyti, kad nekviestų policijos. Atsiprašė, bet mama jau buvo iškvietusi policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Nuoširdžiai gailisi, kad sudavė savo mamai ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Gali pasakyti, kad visi įvykiai, kurie buvo su motina I. Ž., yra šeimyninio ginčo pasekmės, ir tų konfliktų metu nesusivaldo ir gaunasi taip, kaip parašyta, jog smurtauja prieš mamą. Tikrai gailisi dėl to, kas įvyko, mamos yra atsiprašęs ir tikrai to nebebus, kad smurtų ar grasintų. Nori ir sutinka, kad byla būtų baigta baudžiamuoju įsakymu. Niekur nedirba, yra registruotas darbo biržoje, neįgalumo neturi. Bausmę kurią paskirs, gali atlikti (46, 61-62, 156-157, 161 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo S. Ž. prisipažinimo, jo kaltė įrodoma kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji I. Ž. parodė, kad 2012-03-28 apie 13.30 val., po darbų gėlių darželyje, parėjo į kambarį, adresu Merkinės g. 7B, Šiauliai, pailsėti. Gulint lovoje, iš garažo į kambarį parėjo neblaivus sūnus S. Ž., kuris, atėjęs į jos kambarį, pradėjo ją keikti necenzūriniais žodžiais, tada jis nuėjo į savo kambarį, atsinešęs durklą smeigė į stalą ir pasakė „turėkis“. Ir visas piktas išėjo. Tada parėjusi į kambarį jo žmona A. Ž. paklausė, kur durklas, sūnus atsakė, kad pas motiną. Tuo metu durklą buvo paslėpusi gėlių vazone. Tada A. pradėjo garsiai ir piktai sakyti, kad užmuš. Tikrai išsigando. Po tokių jos žodžių, į kambarį atėjo pyktai nusiteikęs sūnus, pradėjo šaukti, kad atiduotų peilį. Kai prašė atiduoti peilį, sūnus spyrė iš kojos į jos dešinę koją ir pasakė, kad užmuš. Po tokių išsakytų žodžių labai išsigando. Išbėgo į kiemą ir iškvietė policiją. Sūnus nebe pirmą kartą smurtauja. Tikrai išsigando, ją gali nužudyti. S. įspirdamas į koją, sukėlė jai fizinį skausmą. 2013-02-23, 18.10 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini), į namus grįžo girtas sūnus S. Ž., kuris be jokios paaiškinamos priežasties puolė ją. Jis vieną kartą rankos kumščiu trenkė jai į veidą, po to, paėmęs už rūbų, prirėmė ją prie sienos. Sūnus tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Po įvykio sūnus išėjo į garažą. Nubėgo pas kaimynus ir išsikvietė pagalbą. Atvykę pareigūnai sulaikė sūnų. Jis taip elgiasi ne pirmą kartą, pastoviai geria ir neduoda ramybės, namuose triukšmauja. Civilinio ieškinio nereiškia (14-15, 17-18, 121-122 b. l.).
Liudytoja A. Ž. parodė, kad Merkinės g. 7b gyvena su vyru S. apie 18 metų, kartu gyvena ir vyro motina I. Ž. 2012-03-28, prieš pietus, su S. garaže išgėrė alaus, po to nuėjo į namą. I. Ž. pradėjo šaukti ant jos, S. šaukė, kad ne tą žmoną jis pasirinko. Irena pyko, kad su Svajūnu girtavo. Girdėdama I. Ž. plūdimąsi, išėjo iš namų, ėjo į parduotuvę pirkti maisto. Parduotuvėje užtruko apie 15-20 minučių, apsipirkusi grįžo į namus, įėjusi į kiemą pamatė, kaip I. Ž. išbėgo į kiemą, sakė, kad eina kviesti policiją. Nuėjo į namus. S. pasakė, kad jis durklu dūrė mamos kambaryje į stalą, todėl mama ir išbėgo kviesti policijos. Matė, kad I. Ž. stovėjo kieme, prie vartų. S. pasakė, kad ji iškvietė policiją. I. Ž. grįžo su policijos pareigūnais. Ją ir S. sulaikė, atvežė į policijos komisariatą. Durklą S. turi jau senai, iš kur jis jį gavo, nežino, tik gali pasakyti, kad jis jį jau turėjo, kai pradėjo su juo gyventi, nuo 1996 m. S. laikė jį namuose ant spintos, kaip antikvarinį daiktą, niekur iš namų jo nesinešdavo (19-20 b. l.).
Liudytojas Tomas Jagutis parodė, kad 2013 m. kovo 14 d., dirbo kartu su vyresniuoju patruliu Bumblausku, ir apie 18.29 valandą, iš Šiaulių apskrities vyriausio policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), šeimyninis konfliktas. Su kolega atvyko tuo adresu, juos pasitiko moteris, kuri buvo senyvo amžiaus, ji verkė ir nurodė, kad ją namuose sumušė sūnus, ji taip pat nurodė, jog sūnus išgėręs yra agresyvus, plūdo ją necenzūriniais žodžiais, stumdė ją, kumščiu sudavė į lūpą. Kadangi matėsi, jog moteris yra išsigandusi ir jai bėgo kraujas, tai buvo iškviesti medikai ir jie apžiūrėjo moterį. Moters veide matėsi sumušimas, apie tai surašė tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje bei informavo operatyvinė grupę, kurie atvyko supildyti dokumentus. Vyras, kuris mušė moterį, buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. Jis nurodė, jog nieko nemušė, buvo ramus. Anketinių duomenų asmenų nepamena ir negali nurodyti, jie yra nurodyti tarnybiniame pranešime, prašo remtis šia informacija (124-125 b. l.).
2012-03-28 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūrint įvykio vietą buvo paimtas peilis (5-7 b. l.).
2012-04-03 specialisto išvada Nr. 40-25-IS1-0394, kurioje nurodyta, kad tirti pateiktas durtuvas yra šaltasis ginklas, o būtent pramoniniu būdu pagamintas, duriamojo- pjaunamojo poveikio, D kategorijos, kovinis „Mauzer“ sistemos šautuvo durtuvas (9-10 b. l.).
2012-03-28 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vado Vladimiro Lesiuk tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2012-03-28, apie 14.14 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu Vidmantu Račkausku, iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), sūnus smurtauja prieš motiną (11-13 b. l.).
Asmens blaivumo testu, iš kurio matyti, kad 2012-03-28 15.53 val. S. Ž. nustatytas 2,21 promilių girtumas (41 b.l.).
2013-02-23 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (116-120 b. l.).
2013-02-23 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio Tomo Jagučio tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 2013-02-23, apie 18.29 val., patruliuojant kartu su vyresn. patruliu R.Bumblausku, iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), yra šeimyninis konfliktas (111-113 b. l.).
Specialisto išvada Nr. G 278/13(04), kurioje nurodyta, kad I. Ž. padarytas sužalojimas: pogleivinė kraujosruvos viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje kietu buku daiktu paveikus veidą. Sužalojimas nėra būdingas griuviminei traumai. I. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (130 b. l.).
2013-02-23 Šiaulių apskrities VPK OVS postinio Edmundo Drąsučio tarnybiniu pranešimu, kuriame užfiksuota, kad S. Ž. 2013-02-23 19.10 val. pristatytas į Šiaulių apskrities VPK OPS patalpas, esančias Tilžės g. 54, Šiauliuose, buvo neblaivus, nuo minėto asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai nekoordinuoti, kalba buvo nerišli, negalėjo savarankiškai nueiti į sulaikymo patalpą, tačiau atsisakė nusistatyti girtumo laipsnį (149 b.l.).
Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnis). Procesas privataus kaltinimo bylose pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 409 straipsnyje numatytos išimtys, kai procesas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodytos veikos vyksta ne privataus kaltinimo, o įprasta tvarka: 1) kai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę arba 2) kai ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų. Šiuo atveju žala padaryta nukentėjusiajai – I. Ž., kaltinamojo motinai, gyvenančiai kartu su kaltinamuoju. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 2 dalis numato, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Atsižvelgiant į minėtas teisės normas, darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas šeimos nario atžvilgiu, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (Valstybės žinios, 2011-06-14, Nr. 72-3475; 2011 m. gegužės 26 d. redakcija Nr. XI-1425) 6 straipsnio 1 dalimi,
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis- mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliant fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosrūvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant, t. y. sergant ne ilgiau nei 10 dienų.
Byloje nustatyta, kad S. Ž. 2012-03-28 apie 13.30 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu mušdamas savo motiną nukentėjusiąją I. Ž., t. y. vienkartiniu fiziniu poveikiu į žmogaus kūną- vieną kartą koja spirdamas gulinčiai nukentėjusiajai I. Ž. į koją, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes S. Ž., vieną kartą koja spirdamas gulinčiai nukentėjusiajai I. Ž. į koją, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog koja spyrė motinai, ir numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. I. Ž. bus sukeltas fizinis skausmas, bei to norėjo. S. Ž. veika, atsižvelgiant į kaltinamojo atliktus neteisėtus veiksmus, jų pobūdį, į nustatytas pasekmes, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Po to, S. Ž. 2012 m. kovo 28 d., apie 13.30 val., (duomenys neskelbtini), įsmeigdamas peilį į stalą bei spirdamas gulinčiai nukentėjusiajai I. Ž. į koją, grasino nužudyti nukentėjusiąją I. Ž., tokiu savo elgesiu sudarydamas nukentėjusiajai pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus, jis gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir panašiai, gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama (kasacinės instancijos teismo nutartis Nr. 2K–639/2010).
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad grasinimas buvo konkretus, t.y., buvo adresuotas nukentėjusiajai, kaltinamasis aiškiai išreiškė grasinimą atlikti veiksmą, t.y., su peiliu užmušti nukentėjusiąją. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji kaltinamojo grasinimą ją užmušti suprato kaip realų, t.y., kad jis gali būti įvykdytas, nes jis buvo neblaivus, agresyvus, savo žodžius palydėjo smurtu, t. y. spyrė koja į jos dešinę koją, kas jai sukėlė fizinį skausmą, be to, jos atžvilgiu jau ne kartą yra smurtavęs, todėl išbėgo į kiemą ir iškvietė policiją. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis grasino nužudyti nukentėjusiąją laikydamas rankoje peilį, kuris jo panaudojimo atveju būtų prilyginamas šaltiesiems ginklams, ir kurį panaudojus prieš asmenį gali kilti šios neigiamos pasekmės: asmens nužudymas ar sunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad grasinta nužudyti nukentėjusiosios ir kaltinamojo namuose, t.y., neviešoje vietoje, kad kaltinamasis elgėsi agresyviai, buvo neblaivus, kad prieš tai nukentėjusiosios atžvilgiu ne kartą buvo vartotas smurtas, kad po įvykio nukentėjusioji buvo įbauginta, laikytina, kad S. Ž. grasinimas nužudyti I. Ž. buvo realus, t.y., nukentėjusioji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas ją nužudyti gali būti įvykdytas. S. Ž. veiksmai dėl grasinimo I. Ž. teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, kaip grasinimas nužudyti, nes S. Ž., laikydamas rankoje peilį, grasino nukentėjusiąją nužudyti, tai darydamas suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, t.y., kad pavojingai psichologiškai veikė kitą žmogų, keldamas jam baimę, ir norėjo taip elgtis, todėl veikė tiesiogine tyčia.
Be to, byloje nustatyta, kad S. Ž. 2013-02-23 apie 18.00 val. name, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu mušdamas savo motiną nukentėjusiąją I. Ž., t. y. vienkartiniu fiziniu poveikiu į žmogaus kūną- suduodamas vieną smūgį ranka nukentėjusiajai I. Ž. į veidą, taip padarydamas pogleivinę kraujosrūvą viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvioji kaltinamojo veiksmų pusė pasireiškė tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes S. Ž., suduodamas vieną smūgį ranka nukentėjusiajai I. Ž. į veidą, suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t.y. suvokė, jog sudavė smūgį motinai, ir numatė, jog dėl tokių jo veiksmų atsiras baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t.y. I. Ž. atsiras pogleivinė kraujosrūva viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje, tai yra bus padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bei to norėjo. S. Ž. veika, atsižvelgiant į kaltinamojo atliktus neteisėtus veiksmus, jų pobūdį, į nustatytas pasekmes, esant visiems būtiniesiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio (2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1478 redakcija) numatytas sąlygas, kurioms esant baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatytos kelios alternatyvinės bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų; bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog S. Ž. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su prokurorės siūloma bausme (170 b. l.); civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti.
Prokurorė, siūlydama užbaigti procesą byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, S. Ž. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-03-28 veikos), padarymą siūlo skirti 4 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 val. visuomenės labui, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje (dėl 2012-03-28 veikos), padarymą siūlo skirti 5 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 val. visuomenės labui, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dėl 2013-02-23 veikos), padarymą siūlo skirti 6 mėnesius viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po 20 val. visuomenės labui, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesius viešųjų darbų, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 valandų visuomenės labui. Kaltinamasis sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (170 b. l.).
Skirdamas kaltinamajam S. Ž. bausmę, teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t.y. į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo kaltės formą ir laipsnį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
S. Ž., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, kas, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo S. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikaltimus padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
S. Ž. neteistas (134-135 b. l.), administracine tvarka baustas (139-142 b. l.), nėra VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės filialo Psichiatrijos ligoninės pacientų registre (146, 147 b. l.), nedirba (144 b. l.), darbo biržoje registruotas (143 b. l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai (137 b. l.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 55 straipsniu asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, todėl laisvės atėmimo bausmė jam neskirtina. Nukentėjusioji nereiškia civilinio ieškinio, kaltinamasis kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, neteistas, padarė nesunkius nusikaltimus, todėl, įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. Ž. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje paskyrus straipsnių sankcijose numatytą švelniausią bausmę- viešųjų darbų bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei baudžiamajame įstatyme numatytos viešųjų darbų bausmės, skiriamos už nusikaltimą, vidurkis, tačiau arčiau bausmės vidurkio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 str. 2 d., 3 d.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, ir galutinė bausmė paskirtina viešųjų darbų bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012-03-28 14.20 val. iki 2012-03-30 8.10 val. (42, 43 b. l.) (2 paros) ir nuo 2013-02-23 19.10 val. iki 2013-02-25 15.45 val. (150-151, 152 b. l.) (2 paros), laikant, kad atlikta 24 valandos viešųjų darbų.
Kaltinamajam S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės: 2012-03-30 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi S. Ž. buvo skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (51-52 b. l.), 2013-02-25 nutarimu S. Ž. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (162 b. l.), kurios iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Taip pat 2013-02-23 nutartimi kaltinamajam S. Ž. buvo skirtos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymu numatytos smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės - įpareigojimai laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – motinos I. Ž., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja (164-165 b. l.), kurios iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis (durklas), kaip menkavertis daiktas, - sunaikintas (100 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-03-28 veikos) ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 4 (ketveriems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso 80 (aštuoniasdešimt) valandų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį (dėl 2012-03-28 veikos) ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 5 (penkeriems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso 100 (vieną šimtą) valandų;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2013-02-23 veikos) ir paskirti jam bausmę – viešuosius darbus 6 (šešeriems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę bausmę paskirti viešuosius darbus 8 (aštuoneriems) mėnesiams, kiekvieną mėnesį dirbant po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, viso 160 (vieną šimtą šešiasdešimt) valandų.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2012-03-28 14.20 val. iki 2012-03-30 8.10 val. ir nuo 2013-02-23 19.10 val. iki 2013-02-25 15.45 val. (4 paras), laikant, kad atlikta 24 valandos viešųjų darbų.
Kaltinamajam S. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemones - įpareigojimus laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens – motinos I. Ž., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja,- iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti nepakeistas.
Kaltinamasis, nesutikdamas su viešųjų darbų bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.