Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžio, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu, baudžiamoji byla dėl I. T. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, nutraukta, kaltininkei I. T. ir nukentėjusiajai S. K. susitaikius ir I. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, I. T. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. T., vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 21 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, užrėmusi namo duris ir neišleisdama į lauką nukentėjusiosios S. K., užsidegusi ir rūkydama cigaretę, žodžiu grasino padegti namus ir nužudyti S. K., dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

2.1. Prokurorė prašo I. T. pripažinti kalta pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jai bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir I. T. paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo ir 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimi, paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., 22.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., 10.00 val. (dvi paras). Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti.

5. Apeliaciniame skunde keliamas bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi (b. l. 128) patvirtintas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Jurgitos Mastauskienės 2015 m. gegužės 14 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-24816-15, ir, vadovaujantis BK 38 straipsniu, I. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo, susitaikius su nukentėjusiuoju D. M.. Taigi, nuo Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutarties iki naujos nusikalstamos veikos padarymo dienos, t. y. 2018 m. rugpjūčio 8 d., buvo praėję mažiau kaip ketveri metai, todėl nagrinėjamu atveju taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir nutraukti baudžiamąją bylą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nebuvo galima, kadangi tam neegzistavo formalusis pagrindas, numatytas BK 38 straipsnio 2 dalyje.

9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant visų būtinų BK 38 straipsnyje numatytų sąlygų asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendis, kuriuo I. T. dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jai nutraukta, naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis – I. T. pripažįstama kalta padariusi BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.

10. BK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta kad tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

11. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, kaltinamoji I. T., būdama neblaivi, išsakė grasinančius žodžius nukentėjusiosios S. K. atžvilgiu, žadėdama ją padegti kartu su namu, buvo užrėmusi duris, rankose turėjo žiebtuvėlį. Nukentėjusioji teisme patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai, kuriuose ji teigė, kad I. T. žodžius ir elgesį suprato kaip realų ketinimą padegti jos namus kartu su ja, yra teisingi. Šis nukentėjusiosios manymas buvo pagrįstas objektyviais duomenimis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad remiantis nustatytomis aplinkybėmis kaltinamosios I. T. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 145 straipsnio 2 dalyje.

12. Teismui konstatavus, kad I. T. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus ją kalta padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, spręstinas bausmės už šią veiką skyrimo klausimas.

13. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

14. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

15. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į tai, kad I. T. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teista, administracine tvarka bausta (b. l. 40–44), psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 58), jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas alkoholio vartojimas (b. l. 60), tačiau specialisto išvadoje konstatuota, kad jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b. l. 63), taip pat atsižvelgia į tai, kad ji padarė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) veikdama tiesiogine tyčia, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir ši aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsižvelgus į šias aplinkybes konstatuotina, kad I. T. skirtina vienintelė BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį parenkant artimą šios bausmės rūšies minimumui.

17. BK 75 straipsnyje yra įtvirtintas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kuriame nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be to, pabrėžiama, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

18. I. T. paskirta bausmė už apysunkio nusikaltimo padarymą neviršija ketverių metų, todėl egzistuoja viena iš BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų. Sprendžiant ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, teisėjų kolegija, atsižvelgia į tai, jog I. T. dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (tai buvo pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe), kritiškai vertina savo elgesį. Be to, I. T. susitaikė su nukentėjusiąja S. K., ji jai atleido. I. T. iki šios nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teista, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, I. T. suvokdama, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu ji darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų – bus priversta koreguoti savo elgesį. Todėl teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Esant šioms aplinkybėms, I. T. taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas 1 (vienų) metų laikotarpiui, atidėjimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

19. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir nuteistosios asmenybę, jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis), nustatant 6 mėnesių įpareigojimo įvykdymo terminą, koks ir buvo nustatytas Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu. Aukštesniojo teismo nuomone, prokurorės prašoma skirti baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nagrinėjamu atveju nepadės įgyvendinti bausmės paskirties, todėl šioje dalyje apeliacinis skundas netenkinamas.

20. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad I. T. atžvilgiu yra priimtas ir įsiteisėjęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendis, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 4 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų, visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį, todėl spręstinas bausmių bendrinimo klausimas.

21. BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Nusikalstama veika, už kurią I. T. yra teisiama šioje baudžiamojoje byloje, padaryta 2018 m. rugpjūčio 8 d., t. y. iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio priėmimo, todėl bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu. Aukštesniojo teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 3 dalis), prie griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridėjus visą švelnesnę viešųjų darbų bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Raimondos Jačiauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 2 d. nuosprendį, kuriuo I. T. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, panaikinti, ir priimti naują nuosprendį:

I. T. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnę viešųjų darbų bausmę, ir galutinę subendrintą bausmę I. T. paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 4 mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų, visuomenės labui, dirbant 30 valandų per mėnesį. Į paskirtą bausmę įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 26 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimi, I. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams, ir paskirti BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą šiam įpareigojimui įvykdyti.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d., 22.50 val. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d., 10.00 val. – 2 (dvi) paras.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti.