Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Henrichas Jaglinskis Civilinė byla Nr. 2A42-235/2008

Teisėja Jūra Marija Strumskienė Procesinio sprendimo kategorija:

121.15.;121.18.;121.21.;44.5.2.5.;

(S).;

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. kovo 04 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Henricho Jaglinskio,

dalyvaujant ieškovo R. K. atstovui advokatui Artūrui Cibulskui ir atsakovo Kalėjimo departamento atstovui Mariui Vainauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 09 d. sprendimo civilinėje byloje, pagal ieškovo R. K. ieškinį Kalėjimo departamentui prie LR Teisingumo ministerijos, LR Teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Konstatavo, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartis, dėl jo grąžinimo atlikti likusią dalį bausmės įsigaliojo tik 2005-09-26, t. y. po šio klausimo išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, ir turėjo būti pradėta vykdyti kai įsiteisėjo ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui jeigu ji nebuvo apskųsta. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas skundas, bet nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėjo, kai apeliacinės instancijos išnagrinėjo skundą. 2005-07-22 nutarties pateikimo vykdyti procedūra iš esmės buvo pažeista, nes buvo netinkamai nustatytas jos įsiteisėjimo momentas, ir tai sukėlė ieškovui neigiamų pasekmių. Suimtam asmeniui terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo (BPK 313 str. 4 d.), o tokia diena nagrinėjamu atveju buvo 2005-07-29. 2005-08-05 potvarkiu (b.b.l. 150) Kauno miesto apylinkės teismas nurodė, jog 2005-07-22 nutartis įsiteisėjo 2005-07-28. Teismas žinodamas, kad R. K. yra suimtas kitoje byloje, privalėjo pasidomėti kada nutartis buvo įteikta suimtam asmeniui, nes būtent nuo šio momento turėjo būti skaičiuojami minėti terminai nuo kurių priklausė ir nutarties pateikimo vykdyti sąlyga, todėl pripažino, kad ieškovo suėmimas nuo 2005-09-14 iki 2005-09-26 (13 dienų), dėl teismo pareigūnų kaltės pasidarė nebepateisinamas, jis suėmime šiuo laikotarpiu buvo laikomas nepagrįstai, kas, tikėtina, lėmė jo dvasinius išgyvenimus, turėjo neigiamos įtakos jo emocinei būsenai, santykiams su žmonėmis.

Teismas nesutiko su ieškovo žalos skaičiavimo dydžiais ir tvarka. Spręsdamas apie ieškovui priteistinos žalos dydį, atsižvelgė į ieškovo asmenybę, konstatuoto pažeidimo pobūdį, ir tai, kad ieškovas stipraus sveikatos sutrikdymo neįrodė (CK 1.5 str.).

Kalėjimų departamento prie LR Teisingumo ministerijos ar jam pavaldžių institucijų pareigūnų veiksmų neteisėtumo teismas neįžvelgė, nes jis tėra tam tikro turinio sprendimus vykdančioji institucija, kuriai įstatymas nesuteikė teisės revizuoti teismų priimtų sprendimų. Priešingai nei nurodo ieškovas, buvo imtasi priemonių psichiatro priėmimui (c.b.l. 92-94), tačiau priėmimas neįvyko dėl objektyvių, nuo pataisos įstaigos pareigūnų nepriklausančių priežasčių.

Būdamas nelaisvėje neteko galimybės surinkti labai svarbių dokumentų, kurie galėjo turėti didelės įtakos nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22d. nutarties, kurios pagrindu buvo grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Pateikus šiuos dokumentus, ieškovas turėjo realią galimybę išlikti laisvėje. Tai buvo didėlė moralinė trauma žmonai ir dviems mažamečiams vaikams. Pablogėjusią sveikatą ir didelius dvasinius išgyvenimus ketino įrodinėti liudytojų V. T., G. M., D. J. ir A. A. parodymais. Šie asmenys buvo kalinami kartu su ieškovu ir matė kokios būsenos ieškovas tuo metu buvo, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė iškviesti juos į posėdį ir apklausti.

Nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad gydytojo pagalba nebuvo suteikta dėl objektyvių priežasčių, nes medicininė pagalba turėjo būti suteikta prieš vežant į teismą arba po teismo, be to ieškovas į teismą buvo vežamas ne kiekvieną dieną. Atsakovai neveikimu pažeidė 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. ir LR Konstitucijos 21 str. 2 d. nuostatas.

Apeliantas nepateikė įrodymų, jog būdamas nelaisvėje jis neteko galimybės surinkti labai svarbių dokumentų, kurie galėjo turėti didelės įtakos nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarties, kurios pagrindu jis buvo grąžintas atlikti laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas taip pat negalėjo paaiškinti, kokių dokumentų jis negalėjo pateikti ir kokią įrodomąją galią jie būtų turėję. LR CPK 178 str. nustato ieškovui pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Šios pareigos apeliantas (ieškovas) nesilaikė, o taip pat nepateikė įrodymų, kad jam ar jo atstovui buvo atsisakyta pateikti tokius įrodymus.

Nepagrįstas apelianto argumentas dėl psichiatrinės pagalbos nesuteikimo. Apeliantas, nurodydamas neteisėtus Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos veiksmus, remiasi šio departamento 2006-02-15 raštu Nr.l 1-797 ir konkrečiai 10, 11 punktais. Tačiau šiuose punktuose nurodoma, kad nors apeliantas ir registravosi pas gydytoją psichiatrą apžiūrai, bet gydytojo darbo metu jis buvo išvežtas į teismą. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad gydytojo psichiatro konsultacija apeliantui (ieškovui) buvo nesuteikta dėl objektyvių priežasčių. Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad medicininė pagalba jam turėjo būti suteikta prieš vežant į teismą arba po teismo posėdžio. Aukščiau minėto rašto 11 p. yra nurodytas gydytojo psichiatro darbo laikas nuo 8.00 iki 14.30. Tokiu būdu gydytojas psichiatras dirba konkrečiomis darbo valandomis, o joms pasibaigus pacientų apžiūrai jis nepriima, todėl apeliantui ir nebuvo galimybės apsilankyti pas gydytoją psichiatrą. Kitomis dienomis apeliantas nesiregistravo priėmimui pas gydytoją psichiatrą, todėl ir nebuvo pagrindo jį ten pristatyti.

Kauno miesto apylinkės teisme 2005 m. liepos 22 d. nutartimi patenkintas Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimas dėl R. K. grąžinimo į pataisos namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį (R. K. Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nutartimi, vadovaujantis LR Bausmių vykdymo kodekso 157 str., lygtinai paleistas prieš 2 metus 2 mėnesius 28 dienas). 2005 m. rugpjūčio 5 d. Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas gavo tos pačios dienos Kauno miesto apylinkės teismo potvarkį dėl įsiteisėjusios, Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarties vykdymo. Potvarkyje nurodyta, kad minėta nutartis įsiteisėjo 2005 m. liepos 28 d. ir turi būti nedelsiant vykdoma, R. K. turi būti grąžintas į pataisos namus atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Įsiteisėjusi nutartis buvo pagrindas pataisos įstaigai pradėti toliau vykdyti R. K. paskirtą bausmę, todėl R. K. 2005-08-12 buvo persiųstas bausmę atlikti į Vilniaus 2 pataisos namus. R. K. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarties per 5 dienas po paskelbimo neapskundė, ir tik vėliau prašė atstatyti terminą apeliaciniam skundui paduoti, ir prašymas Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi buvo patenkintas. Kauno miesto apylinkės teismas, priėmęs minėtą nutartį neatliko jokių procesinių veiksmų ir nepriėmė jokio sprendimo stabdyti ankstesnės, t. y. 2005 m. liepos 22 d., nutarties vykdymo, todėl nebuvo teisinio pagrindo nevykdyti pastarosios nutarties. Kauno apygardos teismas R. K. apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartį, todėl ieškovas Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose buvo laikomas teisėtai, o 2005-08-22 atnaujintas terminas apskųsti Kauno miesto ir rajono teismo nutartį nesukūrė pareigos pataisos įstaigai R. K. paleisti į laisvę. Apeliantas nepateikė objektyvių įrodymų ar duomenų, kad būdamas laisvėje būtų galėjęs pateikti įrodymus ir likti laisvėje. Įkalinimo įstaiga ėmėsi priemonių, kad būtų suteikta reikalinga medicininė pagalba, psichiatro priėmimas, tačiau priėmimas neįvyko dėl objektyvių, nuo įstaigos darbuotojų nepriklausančių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR (duomenys neskelbtini) str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas R. K. Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2005 m. balandžio 28 d. nutartimi paleistas lygtinai prieš 2 metus 2 mėnesius 28 dienas įpareigojant 3 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje, būti namuose nuo 22-06 val., jei tai nesusiję su darbu. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 13 nutartimi, Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno prokuratūros išduoto Europos arešto orderio pagrindu R. K. paskirta kardomoji priemonė 2 mėnesių suėmimas nuo 2005-07-13 iki 2007-09-13. Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. liepos 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-515/2004, patenkino Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimą grąžinti R. K. atlikti 2 metų 2 mėnesių ir 28 d. likusią bausmę. 2005-08-02 apeliaciniu skundu R. K. prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartį, tačiau Kauno apygardos teismas 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartimi R. K. skundą atmetė. Ieškovas nurodo, jog įkalinimo įstaigoje išbuvo be pagrindo nuo 2007-09-13, pasibaigus kardomajai priemonei - areštui pagal išduotą Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno prokuratūros Europos arešto orderį, iki Kauno apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutarties priėmimo, t. y. kada įsiteisėjo Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartis.

Vadovaujantis LR BPK 345 str. pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo apskųsta. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas skundas, bet nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja, kai apeliacinės instancijos arba kitoks teismas įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėja skundą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartis buvo apskųsta, ir įsiteisėjo išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui priėmus nutartį 2005 m. rugsėjo 26 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno prokuratūros išduoto Europos arešto orderio pagrindu ieškovui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas paskirta nuo 2005-07-13 iki 2005-09-13, o tai reiškia, jog pasibaigus 2 mėnesių kardomajai priemonei ir neišnagrinėjus kitos bylos apeliacine tvarka, ieškovas turėjo būti paleistas iš įkalinimo įstaigos. Kadangi ieškovas nuo 2005-09-14 iki 2005-09-26 laisvės atėmimo įstaigoje buvo nepagrįstai, vadovaujantis LR CK 6.672 str., turi teisę į žalos atlyginimą.

Ieškovas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės 52 500 Lt neturtinės žalos.

Vadovaujantis LR CK 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai iš naujo sukuriant, panaudojant piniginę kompensaciją, kaip satisfakcija už patirtą neturtinę žalą. Tokios kompensacijos paskirtis yra sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, ir kuo teisingiau atlyginti dvasinę skriaudą. Vadovaujantis Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 11 str. (Žin., 2002, Nr. 56-2228), atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kaltinimo sunkumą, paskirtos bausmės arba nuobaudos dydį, neteisėto laisvės atėmimo, neteisėto kardomojo kalinimo (suėmimo), neteisėto sulaikymo ar neteisėtos administracinės nuobaudos – arešto laiką, informacijos apie neteisėtą nuteisimą, neteisėtą kardomąjį kalinimą (suėmimą), neteisėtą sulaikymą, neteisėtą procesinių prievartos priemonių pritaikymą ar neteisėtą administracinės nuobaudos – arešto paskyrimą viešą paskelbimą ir kitas neturtinės žalos pasekmes, taip pat kitokias aplinkybes.

Apeliantas prašo priteisti neturtinę žalą atsižvelgiant į tai, jog buvo kalinamas Vilniaus 2 pataisos namuose, o ne Kauno tardymo izoliatoriuje, tačiau nenurodo kokiu būdu pasireiškė dvasinė skriauda kalint Vilniaus 2 pataisos namuose. Kadangi ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – areštas iki 2005-09-13, apeliantas nepagrįstai prašo priteisti neturtinę žalą už 2005-09-02 – 2005-09-13 laikotarpį.

Apeliantas nurodo, jog dėl neteisėto kalinimo jam pablogėjo sveikata, tačiau kalinimo įstaigoje nebuvo suteikta medicininė pagalba, o į teismo posėdį nebuvo iškviesti liudytojai, galėję patvirtinti apie tuo metu buvusią jo būklę. Vadovaujantis LR BPK 362 str. 3 d. į teismo posėdį reikiamais atvejais teismas šaukia prokurorą, gynėją ir kitus proceso dalyvius. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškviesti liudytojais V. R., G. M., D. J., A. A., kurie kalėjo kartu su ieškovu ir galėjo paliudyti apie tuo metu buvusią jo sveikatos būklę, tačiau neatsižvelgė, jog dvasinių išgyvenimų sukeltas pasekmes galėjo nustatyti tik asmenys turintys specialių žinių, t. y. gydytojai, todėl ieškovo nurodyti asmenys pagrįstai nebuvo pristatyti į teismo posėdį liudyti apie tuo metu buvusią ieškovo sveikatos būklę.

Kauno tardymo izoliatoriaus 2006-02-15 rašte Nr. 11-797, nurodyta, jog R. K. 2005-09-28, 2005-09-29, 2005-09-30 ir 2005-10-03 registravosi psichiatro konsultacijai, tačiau Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo-psichiatro darbo laiku nuteistasis buvo išvežtas į teismą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos (b.l.166-167) matyti, kad teismo posėdžiai Kauno apygardos teisme vyko 2005-09-26 ir 2005-09-27 dienomis. Byloje nenustatyta, jog ieškovas 2005-09-28, 2005-09-29, 2005-09-30 ir 2005-10-03 dalyvavo kituose teismo posėdžiuose, todėl pirmos instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovui medicininė pagalba nesuteikta dėl objektyvių priežasčių. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas medicininės pagalbos kreipėsi ne po 2005-09-13, pasibaigus kardomosios priemonės – arešto laikui, tačiau Kauno apygardos teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, dėl ieškovo grąžinimo atlikti likusią bausmės dalį, dėl teismo įpareigojimų nevykdymo, todėl ieškovo sveikatos pablogėjimas nėra sietinas su neteisėtu kalinimu nuo 2005-09-14 iki 2005-09-26.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas buvo grąžintas atlikti likusią bausmės dalį dėl teismo įpareigojimų nevykdymo, t. y. 3 kartus per mėnesį registruotis pataisos inspekcijoje ir, būti namuose nuo 22 - 06 val. Kadangi ieškovas šiuos įpareigojimas pažeidė, Kauno miesto ir rajono pataisos inspekcijos teikimas grąžinti R. K. atlikti 2 metų 2 mėnesių ir 28 dienų likusią bausmę buvo patenkintas. Nors ieškovas nurodė, jog nuo 22 iki 06 valandos namuose nebuvo, nes tuo metu dirbo, tačiau byloje nėra rašytinių įrodymų apie darbo sutartį, bandomąjį laikotarpį, bei darbdavio paaiškinimų kurie patvirtintų šias aplinkybes, taip pat neprašė teismo išreikalauti šiuos įrodymus. Kadangi šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.), o ieškovas nepateikė įrodymų, kokių svarbių dokumentų ieškovas negalėjo pateikti dėl kalinimo po 2005-09-13 dienos, kurie galėjo turėti didelės įtakos nagrinėjant apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22d. nutarties, kolegija atmeta šiuos apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

Ieškovo paaiškinimai ir byloje pateikti duomenys dėl neturtinės žalos yra subjektyvaus pobūdžio, tačiau atsižvelgiant, į ieškovo praradimus, t. y. kad ieškovas įkalinimo įstaigoje nuo 2005-09-14 iki 2005-09-26 buvo be teisinio pagrindo, ir prarado judėjimo laisvę, teisę dirbti, bei būti su artimais žmonėmis, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, ir nepatogumus, visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, kolegija daro išvadą, jog 1000 Lt priteista neturtinė žala yra pernelyg maža ir neatitinka neturtinės žalos atlyginimo specifikos ir konstitucinio teisingo žalos atlyginimo principo, taip įtvirtintų neturtinės žalos nustatymo kriterijų (LR Konstitucijos 30 str. 2 d., LR CK 6.250 str. 2 d.), todėl neturtinės žalos dydis nuo 1000 Lt didintinas iki 5000 Lt. Kadangi ieškovas neteisėtai buvo kalinimas 13 dienų, kolegija atmeta apelianto argumentus priteisti 52 500 Lt neturtinės žalos dydį, kaip nepagrįstą, nes byloje, kuria remiasi ieškovas nustatytos visai kitos faktinės aplinkybės.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas buvo kalinamas vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutartimi, bei Kauno miesto apylinkės teismo 2005-08-05 potvarkiu (b.b.l.150), o Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi ieškovui buvo atnaujintas terminas apeliaciniam skundui paduoti, dėl to paties teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarties, vadovaujantis LR BPK 315 str., paduotas apeliacinis skundas sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 22 d. nutarties įsigaliojimą, ir ieškovas turėjo būti paleistas į laisvę pasibaigus kardomosios priemonės paskyrimui dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno prokuratūros išduoto Europos arešto orderio, t. y. 2005-09-13, todėl pripažintina, jog ieškovas patyrė žalą dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 3 d., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 09 d. sprendimą pakeisti, padidinant ieškovui R. K. (duomenys neskelbtini) priteistą neturtinę žalą nuo 1000 Lt iki 5000 Lt.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.