- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-31
- Bylos Nr.
- T-79-298/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Nuteistasis
- Č. I.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo Č. I. (Č. I.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius kreipėsi į teismą su teikimu, kuriuo siūlo nuteistajam Č. I. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Teikime nurodoma, kad Č. I. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-10-12 nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistajam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; neturėti, neįsigyti alkoholinių gėrimų. Minėtu teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, nustatant vienerių metų terminą, per kurį šis įpareigojimas turi būti įvykdytas. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas - 2020-11-05. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas - 2019-11-19. Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius (toliau - Vilniaus regiono skyrius) nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2018-11-19. Nuteistasis į Vilniaus regiono skyrių pirmą kartą atvyko 2018-12-03, buvo supažindintas su teismo paskirtais įpareigojimais, probacijos sąlygomis bei jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis. Taip pat nuteistasis buvo supažindintas su bausmės vykdymo tvarka, pasirašytinai supažindintas su individualiu probuojamojo priežiūros planu. SODRA duomenimis, nuteistasis nuo 2019-12-16 nedirba. Č. I. 2019-10-17 sėkmingai baigė smurtinį elgesį keičiančią programą. Priežiūros laikotarpiu probuojamasis padarė kelis administracinius nusižengimus, o būtent: 2019-12-27 padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 446 straipsnio 4 dalyje, t. y., Vilniaus mieste važiavo viešuoju transportu ir keleivių kontrolės metu nepateikė jokio bilieto (informacijos apie paskirtos 8 Eur baudos sumokėjimą nėra); 2019-12-21 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 367 straipsnio 1 dalyje, t. y., (duomenys neskelbtini), į Pavilnių ir Verkių regioninio parko teritoriją atvežė ir paliko statybines atliekas, tuo padarydamas žalą aplinkai (informacijos apie paskirtą ir sumokėtą baudą negauta); 2019-02-04 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje, t. y., vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h važiavimo greitį, važiavo 78 km/h greičiu po paklaidos (informacijos apie paskirtos 15 Eur baudos sumokėjimą nėra). Be to, Č. I. kelis kartus pažeidė teismo įpareigojimą per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, kadangi negavęs Vilniaus regiono skyriaus leidimo 2019-11-02 iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), išvyko gyventi į Vilniaus rajoną. Be to, nuteistasis 2019-12-04 ir 2019-12-21 išvyko iš gyvenamosios vietos, esančios Vilniaus rajone, į Vilniaus miestą, kuriame padarė anksčiau paminėtus administracinius nusižengimus. Be to, nuteistasis, negavęs Vilniaus skyriaus leidimo, iš Vilniaus rajono išvyko 2020-01-15 ir (duomenys neskelbtini), galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnyje, t. y., neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis neturėdamas tikslo jų platinti. Atkreiptinas dėmesys, kad su įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo vykdymo tvarka nuteistasis buvo supažindintas ne tik atvykęs į Vilniaus regiono skyrių pirmą kartą, t. y., 2018-12-03, tačiau nuteistajam šio įpareigojimo vykdymo tvarka ir nevykdymo teisinės pasekmės pakartotinai išaiškintos 2019-11-07, nuteistasis dėl šio įpareigojimo pažeidimo įspėtas, tačiau po to pakartotinai šį įpareigojimą pažeidė tris kartus. Nuteistasis Č. I. pažeidė ir teismo įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kadangi 2019-10-27, apie 8.01 val., (duomenys neskelbtini), automobilyje buvo rastas be sąmonės, galimai apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Nuteistasis 2019-11-07 pasiaiškinime nurodė, kad vartojo klonazepamo bei kitas tabletes, kadangi buvo nusivylęs gyvenimu. Taip pat Č. I. nevykdė Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 4 punkte numatytos bendrosios probuojamųjų pareigos pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją vietą, kadangi 2019-11-02 iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), persikėlė gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Toks probuojamojo elgesys rodo jo piktybišką vengimą vykdyti teismo įpareigojimus. Pažymi, kad nuteistojo atžvilgiu 2020-01-15 pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02207-20, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika pagal OASys įvertinimo metodiką yra vidutinė (65 balai), nustatyta vidutinė didelės žalos rizika visuomenėje. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad nuteistasis sistemingai pažeidinėja teismo įpareigojimus bei nevykdo bendrųjų probuojamųjų pareigų, daro administracinius nusižengimus bei nusikalstamas veikas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, siūlo panaikinti nuteistajam Č. I., gim. 1976-09-13, bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus atstovė teismo posėdžio metu prašė teikimą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Prokurorė teismo posėdžio metu siūlė teikimą tenkinti.
Nuteistasis Č. I. teismo posėdžio prašė teikimą atmesti, žadėjo pasitaisyti ir vykdyti visus jam paskirtus įpareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmestinas.
Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu: dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti. Paskirtas ir pratęstas laikas negali būti ilgesnis už bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiką; jeigu probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, pareigų auklėjamojo poveikio priemonių arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis; o jeigu probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
Susipažinus su teismui pateikta teikimo medžiaga bei nuteistojo asmens byla, kurios duomenų teismas nebekartoja, matyti, kad Probacijos tarnyba nuteistojo Č. I. elgesį kontroliuoja nuo 2018 m. lapkričio 19 d. Č. I. 2018 m. gruodžio 3 d. atvyko į Probacijos tarnybą, kur buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, su šių sąlygų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis, sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, paaiškinimų žodžiu, nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevykdo teismo skirto įpareigojimo – per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; taip pat probuojamasis padarė 3 administracinius nusižengimus; probuojamojo atžvilgiu pradėtas 1 ikiteisminis tyrimas. Spręsdamas klausimą dėl teikimo pagrįstumo bei įvertinęs bylos medžiagą, teismas konstatuota, kad nors nuteistasis padarė 3 administracinius nusižengimus (keleivio važiavimas be bilieto, statybinių atliekų išpylimas, greičio viršijimas), tačiau padaryti administraciniai nusižengimai nelaikytini grubiais nusižengimais. Nors yra duomenų, kad Č. I. atžvilgiu pradėtas 1 naujas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavo narkotinėmis medžiagomis neturint tikslo jų platinti (pagal BK 259 straipsnį), tačiau galutinis procesinis sprendimas jame nėra priimtas.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nuteistasis tik iš dalies vykdė probacijos planą ir tai sudaro formalų pagrindą kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo, tačiau spęsdamas klausimą dėl probacijos panaikinimo teismas turi įvertinti ne tik neigiamą nuteistojo elgesį, tačiau ir teigiamą, t. y. būtina įvertinti nuteistojo asmenybę, jo dedamas pastangas keisti savo gyvenimo būdą ir integruotis į visuomenę, bei vadovautis ir protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais. Teismas mano, kad kol kas nėra pagrindo taikyti pačios griežčiausios probacijos sąlygų nevykdymo pasekmės – probacijos panaikinimo ir pasiųsti nuteistąjį atlikti laisvės atėmimo bausmę, nes nuteistasis nuo probacijos pradžios deda pastangas integruotis visuomenėje ir taisytis, t. y. dalyvavo ir sėkmingai užbaigė smurtinį elgesį keičiančią programą, pažadėjo pradėti dirbti, padeda žmonai išlaikyti vaikus.
Bausmės vykdymo atidėjimo esmė yra užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), suteikti asmeniui galimybę įrodyti savo pasikeitusį ir teigiamą požiūrį į teisėtą elgesį. Probacijos procese, atsižvelgiant į Probacijos įstatyme numatytus probacijos principus, turi būti įgyvendinta reali probuojamojo kontrolė, turi būti veikiama atsižvelgiant į tikslus ir pasikeitusią gyvenimo situaciją, probuojamajam turi būti teikiama pagalba, kartu su nuteistuoju ieškoma išeičių, kad bausmės ir probacijos tikslai būtų pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tačiau nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistajam tebuvo suteikta elgesio korekcijos programa, jokių kitų priemonių, kurios teigiamai ar neigiamai veiktų nuteistąjį, Probacijas tarnyba nenurodė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad probuojamasis yra vidutinio amžiaus, nors ir yra savarankiškas tvarkytis gyvenimą pats, tačiau veiksmingos pagalbos negauna. Č. I. deda pastangas socializuotis, gerina savo elgesį, dėl ko būtina ypatingą dėmesį skirti jo elgesio keitimui, o ne represinių priemonių taikymui.
Be to, Probacijos įstatymo 18 straipsnyje nustatytos įvairios resocializacijos formos, kaip antai, individualus ir grupinis darbas su probuojamuoju, kurio metu ugdomi probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir skatinama jo socialinė integracija; probuojamojo dvasinių ir socialinių poreikių tenkinimo priemonės; socialinė pagalba sprendžiant probuojamojo asmenines ir socialines problemas; socialinių įgūdžių lavinimas ir pozityvaus užimtumo skatinimas; elgesio pataisos programų įgyvendinimas; individuali ar grupinė psichoterapija; psichologinė pagalba; atkuriamojo pobūdžio priemonės, kuriomis siekiama sutaikyti probuojamąjį ir nukentėjusįjį ir atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą; kitos priemonės, kurių įgyvendinimas padėtų probuojamajam socialiai integruotis. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad šios resocializacijos formos nuteistojo Č. I. atžvilgiu nebuvo taikomos išskyrus tai, kad jis išklausė programą.
Pažymėtina ir tai, kad reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiantis kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-217-976/2018).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju probacijos tikslai, t. y. užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir mažinti jo nusikalstamų veikų recidyvą (Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), Č. I. atžvilgiu vis dar gali būti pasiekti neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės, todėl Probacijos tarnybos teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais,
nutaria:
Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.