Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Egidijaus Žirono,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-1301-232/2009 pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Minduvos statyba“ dėl žalos atlyginimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Minduvos statyba“ priešieškinį ieškovei D. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Ieškovė D. R. 2008 m. balandžio 14 d. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Minduvos statyba“ 314 329,34 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nesutiko su atsakovo teiginiais, kad ginčui spręsti netaikytinos vartojimo rangą reguliuojančios CK normos. Sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės, kaip fizinio asmens, ir atsakovo - juridinio asmens, buvo susitarta ne dėl kokio nors žemės ūkio gamybinės paskirties pastato, bet dėl gyvenamojo namo ieškovės ir jos šeimos narių buitiniams asmeniniams poreikiams tenkinti statybos. Laikydamasi sutarto terminio ieškovė pervedė atsakovui 50 000 Lt avansą. Vėlesni šalių veiksmai rodo, kad abi sutarties šalys nesilaikė numatyto grafiko. Tai nurodė pačios šalys, taip pat patvirtina faktas, kad atsakovas tik 2006 m. spalio 31 d. ieškovei išrašė sąskaitą faktūrą už pamatų betonavimo darbus ir medžiagas. Šią sąskaitą faktūrą ieškovė apmokėjo 2006 m. lapkričio 2 d. Teismas atmetė ieškovės tvirtinimus, neva ji pamatų nepriėmusi, nes atsakovas nepateikęs jai priėmimo–perdavimo akto. Kadangi už darbą buvo sumokėta per 2 dienas nuo sąskaitos faktūros išrašymo, nereiškiant jokių pretenzijų, darytina išvada, jog atlikti darbai ieškovę tenkino. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad išbetonuoti pamatai neatitiko jos pateiktų brėžinių. Teismas atmetė ir atsakovo tvirtinimus, kad jis vėlavęs dėl pamatų padarymo dėl to, jog ieškovė nepateikė namo projekto ir leidimo statybai. Sutartis nenumatė ieškovei pareigos pateikti leidimą ir projektą atsakovui, o tik brėžinius ir pavyzdžius bei kitus dokumentus. Atsiliepime atsakovas tvirtino nuolat raginęs ieškovę gauti leidimą, tačiau iš į bylą pateikto šalių susirašinėjimo matyti, jog jis ją ragino tik greičiau atsiskaityti. Teismo manymu, labiau tikėtina, kad vėlavimo priežastis buvo ne leidimo ir projekto nebuvimas, bet atsakovo užimtumas ar kitos nuo jo paties priklausiusios priežastys. Ieškovė nepasinaudojo sutarties 4.2 punkte numatyta galimybe sutartį nutraukti rangovui nepradėjus darbų iki 2006 m. liepos 31 d. Abiejų šalių veiksmai rodo, kad sutartis, nepaisant pradelstų terminų, nebuvo nutraukta.

Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad grafike buvo nustatytos tik darbų kainos, o ne avanso ir atskirų darbų apmokėjimo etapai, kad ji buvo neva apmokėjusi didžiąją dalį sumos už rąstinės dalies sukirtimą, o trūkę tik 9 874 Lt. Šalys pasirašė po darbų atlikimo ir apmokėjimo grafiku, kur etapais suskirstyti ne tik darbai, bet ir jų apmokėjimas. Darbai turėjo būti apmokėti juos atlikus pagal tą patį grafiką, o tai reiškia, kad už rąstinės dalies sukirtimą turėjo būti sumokėta grafike nurodyta suma - 159 874 Lt, neskaitant avanso. Teismo manymu, nepagrįsti ieškovės samprotavimai, kad ji negalėjo mokėti, nes rąstinė dalis buvo jai parodyta tik atsakovo gamybinėse patalpose, nebuvo pristatyta į statybvietę, nes minėtame grafike numatyta, jog šis darbų etapas atliekamas atsakovo teritorijoje. Ieškovės gyvenamojoje vietoje turėjo būti atliekamas sekantis darbų etapas - rąstinės dalies surinkimas ant pamatų. Raštišką pranešimą dėl sutarties vykdymo - 159 874 Lt už rąstinę namo dalį sumokėjimo atsakovas ieškovei išsiuntė 2007 m. kovo 27 d. Ieškovė dalį šios sumos – 100 000 Lt pervedė atsakovui 2007 m. gegužės 15 d. Apie sutarties nutraukimą ir kito pirkėjo sukirstam namui paieškas ieškovas informavo atsakovę 2007 m. rugpjūčio 29 d. Gavusi atsakovo pranešimą apie sutarties nutraukimą, ieškovė 2007 m. rugsėjo 24 d. pareiškė pretenziją, kad už atliktus darbus yra sumokėjusi žymiai daugiau, nei turėtų, kad pats atsakovas pažeidė sutarties terminus ir pareikalavo gražinti visus sumokėtus pinigus per 7 dienas. Atsakydamas į šią pretenziją atsakovas 2007 m. spalio 8 d. dar kartą papildomai nustatė 30 dienų terminą prievolei pagal sutartį įvykdyti, o praėjus šiam terminui teigė sutartį nutraukiąs ir reikalausiąs 97 786,60 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškovė, atsakydama į šią pretenziją, pareikalavo atsakovo sutartį įvykdyti ir perspėjo, kad sutarties neįvykdžius per 30 dienų, nutrauksianti ją pati ir pareikalausianti sumokėtosios sumos. Teismo įsitikinimu, ieškovė elgėsi neatsakingai atsisakydama sumokėti už atliktus darbus, tačiau atsakovas taip pat pažeidinėjo sutartyje numatytus terminus darbams atlikti ir elgėsi neapdairiai, nerūpestingai, tuo didindamas savo nuostolius. Tikint atsakovu, kad namo rąstinė dalis buvo baigta 2007 m. sausio 7 d., ieškovė dalinai darbus apmokėjo tik 2007 m. gegužės 15 d., o daugiau nebemokėjo, laikytinas nepateisinamu atsakovo delsimas, trukęs 11 mėnesių nutraukti sutartį pagal CK 6.679 straipsnio 2 dalį. Teismo manymu, neįrodyta, jog ieškovas realiai negavo tam tikrų pajamų dėl to, kad jo gamybinės patalpos buvo užimtos. Teismas pripažino realiais nuostoliais namelio išrinkimo ir perkėlimo išlaidas - 15 859,20 Lt. Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės, jai sutartu laiku nesumokėjus už atliktą darbą, o sutartis numatė, jog tokiu atveju sumokėtas avansas (50 000 Lt) negražinamas, atsakovo priešieškinis šioje dalyje patenkintas, o ieškinys atmestas. Avansinės negražinamos sumos paskirtis pagal sutarties prasmę buvo rangovo galimų nuostolių užtikrinimas užsakovui neįvykdžius sutarties, todėl atsakovo turėti nuostoliai įskaityti į šią sumą, kuri lieka atsakovui. Atsakovui taip pat liko suma, kurią ieškovė sumokėjo už pamatus, todėl ieškinys tenkintas iš dalies - priteisiant ieškovei už namo rąstinę dalį sumokėtus 100 000 Lt, o likusi ieškinio dalis atmesta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl šalių teisinius santykius kvalifikuojančių požymių

Pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalį rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Tai yra bendroji rangos sutartinių teisinių santykių turinį apibrėžianti samprata, taikytina bet kurios rūšies rangos sutartims. CK normos reguliuoja atskiras rangos sutarčių rūšis: vartojimo (CK 6.672-6.680 str.), statybos rangos (6.681-6.699 str.), projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos (CK 6.700-6.704 str.), rangos darbų, finansuojamų iš valstybės ir savivaldybių biudžeto (CK 6.705-6.706 str.). Pagal vartojimo rangos sutartį rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti (CK 6.672 str. 1 d.). Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti (CK 6.681 str. 1 ir 2 d.). Šalys sudarė sutartį dėl gyvenamojo namo statybos darbų atlikimo, todėl jų santykiai pirmiausiai turėtų būti kvalifikuojami pagal statybos rangos sutartis reglamentuojančias teisės normas. Antra vertus, CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, teisėjų kolegija negali nepritarti pirmosios instancijos teismo bei ieškovės pozicijai, kad ginčo šalių sutarčiai taikytinos vartojimo rangą reguliuojančios CK normos. Sutinkant su tuo, kad ieškovė sutartį su atsakovu sudarė kaip fizinis asmuo dėl gyvenamojo namo, skirto ieškovės ir jos šeimos narių buitiniams asmeniniams poreikiams tenkinti, pastatymo, visgi šalių sudarytos sutarties dalykas, pobūdis ir esminiai požymiai įgalina konstatuoti, kad šiai sutarčiai be bendrąsias rangos sutarties nuostatas įtvirtinančių bei vartojimo rangos sutartis reguliuojančių CK normų, taikytinos ir specifinės rangos sutarčių rūšies - statybos rangos teisinį reglamentavimą nustatančios CK normos (CK 6.644 - 6.671 str. ir CK 6.681-6.699 str.). Vartojimo sutartims būdinga tai, kad užsakovas – vartotojas (fizinis asmuo) užsako tam tikru verslu užsiimančiam rangovui atlikti kokį nors buitinius arba asmeninius poreikius tenkinantį darbą. Vartojimo sutartys priskiriamos viešosioms sutartims, nes paprastai visi užsakovai tokias sutartis sudaro prisijungimo būdu, o rangovai pagal standartines sąlygas privalo sudaryti sutartis su bet kuriais vartotojais. Pagal turinį ieškovės su atsakovu sudaryta rangos sutartis laikytina atskiru ir savarankišku dviejų lygiaverčių subjektų suderintą valią išreiškiančiu susitarimu, kuriuo aptartos individualios sąlygos dėl sutarties šalių teisių ir pareigų (prievolių) apimties. Šalių santykius pagal ginčo rangos sutartį labiausiai kvalifikuojančios yra statybos rangos teisinio reguliavimo normos, nes tai lemia šie esminiai požymiai: darbų statybos rangos sutarties pagrindu atlikimas tiesiogiai objekto buvimo vietoje (namo statybvietė – ieškovės žemės sklype); specifinis sutarties dalykas ir subjektai, sutartinių santykių tęstinumas, aktyvus šalių bendradarbiavimas vykdant sutartį, specialių normų, reguliuojančių statybos veiklą, galiojimas sutarties vykdymo eigoje; sukurto objekto individualumas ir ilgalaikė naudojimo trukmė. Dėl šių esminių skiriamųjų požymių, statybos teisinių santykių dalyvių – užsakovo (statytojo) ir rangovo sutartims būdingos ne standartinės, o tarpusavyje aptartos, abipusiai suderintos individualios prievolių sąlygos, apibrėžiančios konkretų teisių ir pareigų turinį. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, kad sprendžiant šį ginčą ir teisiškai kvalifikuojant ieškovės ir atsakovo sutartinių santykių turinį, byloje taikytinos ne tik bendrosios rangos sutarčių nuostatos bei vartojimo rangą reguliuojančios įstatymų normos, bet ir statybos rangą reglamentuojančios CK normos.

Dėl darbų atlikimo pagal šalių sudarytą rangos sutartį terminų ir jų reikšmės

Pagal CK 6.652 straipsnio 1 dalį rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Ginčo šalių sudarytoje rangos sutartyje buvo numatytas tiek darbų pradžios, tiek pabaigos momentas. Priede prie sutarties Nr. 2 šalys taip pat aptarė ir atskirų darbų atlikimo bei apmokėjimo už juos terminus (darbų atlikimo ir apmokėjimo grafikas). Jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako ir už darbų pradžios ar pabaigos termino, ir už tarpinių terminų pažeidimą (CK 6.652 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo šalys aptarė terminuotos sąlygos apspręstą (t. y. sąlyginį) galutinį viso darbo atlikimo terminą, nes pagal sutartį visi darbai turėjo būti atlikti iki 2006 m. spalio 31 d., esant projektui ir leidimai statybai iki 2006 m. birželio 1 d. (rangos sutarties 3.1 p. numatyta sąlyga). Byloje nustatyta, kad nei iki 2006 m. birželio 1 d., nei vėliau rangos sutartimi numatyto pastatyti namo projekto ir statybos leidimo nebuvo, todėl nei viena iš sutarties šalių negali remtis aplinkybe, kad dėl kitos šalies kaltės buvo pažeistas galutinis viso darbo atlikimo terminas. Priede Nr. 2 prie rangos sutarties buvo numatytas atskirų darbų atlikimo ir apmokėjimo už juos terminų grafikas, tačiau kadangi neįvyko sutartyje numatyta sąlyga iki 2006 m. birželio 1 d. turėti patvirtintą namo statybos projektą ir gauti statybos leidimą, tarpinių darbų atlikimo terminų grafikas taip pat prarado prasmę, todėl užsakovė, nesant papildomo susitarimo dėl darbų atlikimo terminų, neteko teisės remtis aplinkybe, kad rangovas pažeidė tarpinius arba galutinį darbų atlikimo terminus. Šalys rangos sutartyje nenustatė darbų atlikimo terminų keitimo tvarkos, nors tą galėjo ir turėjo numatyti, kadangi viso darbo galutinį terminą susiejo su sąlyga konkrečiu terminu pateikti statybos leidimą ir projektą (CK 6.652 str. 3 d. nuostata). Pagal CK 6.652 straipsnio 4 dalį, jeigu rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą, tai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti įvykdžius prievolę atliktą darbą ir pareikalauti iš rangovo atlyginti dėl termino praleidimo padarytus nuostolius, jeigu dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę. Šioje nutartyje jau nurodyta, kad esant sutartyje įtvirtintai sąlygai dėl viso darbo atlikimo galutinio termino (esant numatytai datai, iki kurios turėjo būti pateiktas namo statybos projektas ir statybos leidimas) ir tai sąlygai neįvykus, nėra pagrindo teisinei išvadai, jog šalių rangos sutarties nutraukimo momentu rangovas buvo pažeidęs viso darbo atlikimo galutinį terminą ar grafike numatytus tarpinių darbų atlikimo terminus, todėl ieškovei neatsirado teisė remtis CK 6.652 straipsnio 4 dalies nuostata ir jos pagrindu atsisakyti priimti iki sutarties nutraukimo faktiškai rangovo atliktus darbus.

Dėl prievolių, susijusių su ketinamo pastatyti namo statybos projektu ir statybos leidimu

1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymo (byloje aktuali įstatymo Nr. I-1240 redakcija, galiojusi nuo 2005-11-17 iki 2006-10-16) 2 straipsnio 41 dalyje nurodyta, kad statytojas (užsakovas) – Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). Teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Ši teisė įgyvendinama, kai:

1) statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; 2) statytojas turi nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą ar nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės tvarkymo statybos darbų projektą; 3) statytojas turi nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą (Statybos įstatymo 3 str. 1 ir 2 d.).

Statytojas (užsakovas) ir rangovas yra statybos proceso dalyviai, tačiau būtent statytoją (užsakovą) įstatymas įpareigoja pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus; turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą; įstatymo nustatyta tvarka gauti statybos leidimą (Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 1, 3, 4 p.). Aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 13 punkte nurodyta, kad statybos leidimas išduodamas statytojui (užsakovui) arba statybos valdytojui, turinčiam statytojo įgaliojimus. Kitas iš statybos dalyvių – rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimą bei statinio projektą ir pagal aktą perdavė statybvietę (o rangovas ją priėmė); vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytais atvejais pagal rangovo parengtą statybos darbų technologijos projektą, vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, laikytis nustatytų statinio projektavimo sąlygų reikalavimų, viešojo administravimo subjektų, atliekančių statybos valstybinę priežiūrą, bei statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų nustatytų reikalavimų, vykdyti statinio projekto vykdymo priežiūros vadovų (šios priežiūros dalių vadovų) ir statinio statybos techninės (bendrosios ir specialiosios) priežiūros vadovų nurodymus (Statybos įstatymo 15 str. 5 d. 2 ir 3 p.).

Taigi, iš statybų procesą reglamentuojančių teisės normų turinio akivaizdu, kad statybos projekto parengimas bei turėjimas ir statybos leidimo gavimas yra statytojo (juridinio arba fizinio asmens) pareiga. Šios statytojo pareigos nepaneigia ir ta aplinkybė, kai statybos rangos sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarčių taisyklės. Įvykdęs nurodytą pareigą, statytojas visą reikalingą projektinę statinio statybos dokumentaciją ir statybos leidimą iki statybos darbų pradžios turi perduoti rangovui, jeigu statybą numatė vykdyti rangos būdu. Žinoma, statytojas gali įgalioti atlikti veiksmus, susijusius su statybos projekto rengimu ir tvirtinimu bei statybos leidimo gavimu, įgaliotam asmeniui, kuriuo gali būti ir rangovas. Statybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad statinio statybos valdymas – statinio statybos organizavimo būdas, kai statybą ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu. Toks įgaliojimas turi būti įformintas įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovės ieškinyje nurodyta, kad atsakovas įsipareigojo savo rizika parengti namo statybos projektą ir gauti nustatyta tvarka statybos leidimą. Tačiau tokia ieškovės išsakyta aplinkybė neįrodyta, nes nėra jokių duomenų, kad atsakovas pavedimo pagrindu būtų įsipareigojęs namo statytojo (ieškovės) vardu rūpintis statybos projektu ir statybos leidimo išdavimu ar atlikti kitus įgalioto statybos valdytojo veiksmus. Šalių sudarytoje rangos sutartyje apie rangovo pareigą parengti namo statybos projektą ir gauti statybos leidimą taip pat nėra jokių užuominų. Vienintelė sutartyje aptarta sąlyga, kur minimas statybos projektas ir leidimas – tai rangovo įsipareigojimo dėl statybos darbų atlikimo pabaigos susietumas su statybos projekto ir statybos leidimo turėjimu iki 2006 m. birželio 1 d.(sutarties 3.1 p.). Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalių rangos sutartis nenumatė ieškovei pareigos pateikti namo statybos projektą ir leidimą, tačiau tai esmės nekeičia, nes tokia statytojo pareiga nustatyta statybos procesą reguliuojančių teisės aktų normose. Be nustatyta tvarka parengto ir patvirtinto projekto bei statybos leidimo teisėtos statybos procesas apskritai negalėjo prasidėti, taigi jau namo pamatų betonavimo metu abi rangos sutarties šalys veikė neteisėtai. Ši aplinkybė buvo aiški ir sutarties šalims, kurių rangos sutarties 6.2 punkte buvo nurodyta, kad namo projektas, leidimas yra sutarties priedai ir neatskiriamos jos dalys. Šiame kontekste nėra pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo nuostatai, kad darbų pradžios termino praleidimo, vėlavimo išlieti pamatus ar atlikti kitus su namo statyba susijusius darbus aplinkybes lėmė ne būtinos normatyvinės techninės statybos dokumentacijos neturėjimas, bet atsakovo užimtumas ar kitos nuo jo priklausančios priežastys, kas šiuo atveju vertintina tik kaip prielaidos ir spėlionės, o jomis teismo sprendimas negali būti grindžiamas.

Dėl šalių sudarytos rangos sutarties pasibaigimo aplinkybių kvalifikavimo

Byloje įvairiai buvo aiškinama, kuri iš šalių laikytina vienašališkai nutraukusia rangos sutartį ir kuri yra kalta dėl iš anksto nutrūkusių sutartinių santykių. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgiama vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, nurodyti CK 6.217 straipsnio 2 dalyje. Šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintas savarankiškas nukentėjusios šalies galimybės nutraukti sutartį vienašališkai pagrindas – sutarties įvykdymo termino praleidimas, kai kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą. Vienašališkai nutraukti sutartį taip pat galima joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.).

Iš atsakovo raštų ieškovei matyti, kad vienas iš numatytų pagal rangos sutartį darbų – namo sienų rąstinės dalies pagaminimas (sukirtimas atsakovo teritorijoje) buvo atliktas 2007 m. sausio 8 d. Atsakovas sumokėti už šį darbą 159 874 Lt kainą ieškovę raštiškai paragino 2007 m. kovo 15 d. (t. 1, b. l. 73). Atsakovas 2007 m. kovo 27 d. papildomu registruotu laišku nustatė ieškovei terminą iki 2007-04-15 apmokėti už tą darbą (t. 1, b. l. 16). Už namo rąstinės dalies pagaminimą ieškovė 2007 m. gegužės 15 d. sumokėjo dalį nustatytos kainos – 100 000 Lt (t. 1, b. l. 17). Atsakovas 2007 m. rugpjūčio 29 d. raštu (t. 1, b. l. 18) pranešė nutraukiąs sutartį dėl netinkamo ieškovės prievolių atsiskaityti už atliktus darbus vykdymo (rangos sutartis pagal šį pranešimą nebuvo nutraukta). Atsakovas 2007 m. spalio 8 d. raštu suteikė ieškovei papildomą 30 d. terminą įvykdyti finansines prievoles pagal sutartį (t. 1, b. l. 20). Ieškovė per atsakovo papildomai nustatytą terminą nesumokėjo visos kainos už rangovo faktiškai atliktus darbus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šalių rangos sutartis laikytina nutraukta dėl ieškovės kaltės, nustatytu terminu nesumokėjus visos kainos už atliktą darbą (CK 6.217 str. 3 dalies, šalių rangos sutarties 5.2 p. nuostatos). Ieškovė 2007 m. spalio 25 d. atsakyme į rangovo pretenziją nustatė šiam terminą per 30 dienų visiškai užbaigti vykdyti rangos sutartį, nurodydama, kad priešingu atveju ji sutartį nutrauks vienašališkai (t. 1, b. l. 21). Toks reikalavimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu, nes visiškai įvykdyti sutartį rangovas negalėjo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių – privalomų normatyvinių statybos techninių dokumentų (statybos projekto, statybos leidimo) nebuvimo, už kurių pateikimą rangovui atsakingas statytojas. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo teigti, kad rangos sutartis buvusi teisėtai vienašališkai nutraukta ieškovės valia dėl atsakovo kaltės.

Dėl faktiškai atliktų darbų priėmimo, jų kainos ir statytojo (užsakovo) mokėjimo rangovui prievolių

Bendroji rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklė nustato, kad jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 str. 1 d.). Esant vartojimo rangos teisiniams santykiams įstatyme taip pat numatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku (CK 6.676 str. 2 d.). Statybos rangos sutarties šalys gali susitarti, kad darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo (CK 6.687 str. 1 ir 2 d.). Bylos duomenimis, ginčo sutarties šalys buvo susitarę dėl atskirų darbų atlikimo etapų ir apmokėjimo už juos pagal prie sutarties pridėtą darbų ir atsikaitymo už juos grafiką.

Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą teisinę išvadą, kad pagal rangos sutarties priede Nr. 2 esantį grafiką sutarties šalys numatė, kad darbai bus atliekami tam tikrais etapais ir už kiekvieną atliktų darbų etapą bus atsiskaitoma daliniais mokėjimais. Aplinkybę, kad sutarties priede Nr. 2 buvo numatytas ne tik atskirų darbų atlikimo, bet ir jų apmokėjimo grafikas patvirtina rangos sutarties priedo Nr. 1 turinys (t. 1, b. l. 10). Šio priedo teksto paskutinėje pastraipoje įrašyta, kad (citata) „Avansinis mokėjimas pasirašant rangos sutartį – 50 000 Lt. Sekantys mokėjimai pagal darbų atsiskaitymo punktus nurodomus rangos sutarties priede Nr. 2 (darbų apmokėjimo ir atlikimo grafikas)“ (citatos pabaiga). Iki pasibaigiant šalių rangos sutarčiai rangovas buvo atlikęs du iš sutartyje numatytų ir grafike nurodytų darbų: namo pamatų išliejimą ieškovės žemės sklype ir namo rąstinės dalies pagaminimą atsakovo teritorijoje. Už šiuos darbus atsakovė dviem mokėjimais sumokėjo visą kainą ir kainos dalį (t. 1, b. l. 15, 17), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi nuostatos, kad ieškovė šiuos darbus iš atsakovo priėmė, nes kitu atveju (pvz., darbų perdavimo ir priėmimo metu nustačius darbų trūkumus arba kitokį rangovo prievolių pažeidimą) ieškovė galėjo atidėti arba sustabdyti savo finansinių prievolių rangovui vykdymą (CK 6.58 str., 6.207 str.). CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Ieškovė sumokėjo visą kainą už rangovo išlietus namo pamatus, nepateikdama rangovui jokių pastabų dėl netinkamos šio darbo kokybės ar kitokių darbo trūkumų. Tokie ieškovės veiksmai leidžia konstatuoti įvykusį šių rangovo darbų rezultato perdavimo užsakovui faktą. Pažymėtina, kad ir savo pretenzijoje rangovui arba atsakyme į rangovo pretenzijas prieš nutrūkstant šalių sutartiniams santykiams ieškovė nereiškė jokių pastabų dėl rangovo faktiškai atliktų darbų kokybės, priekaištaudama rangovui tik dėl darbų atlikimo terminų ir jo reikalaujamų atsiskaitymo už darbus sumų dydžio (t. 1, b. l. 19, 21). Ieškovė neįrodė, kad pamatų išliejimo darbai buvo padaryti nekokybiškai ar nukrypstant nuo sutarties sąlygų, todėl ji negali remtis ieškinyje nurodytais šių darbų trūkumais ir reikalauti grąžinti už šį darbą rangovui sumokėtą kainą. CK 6.662 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta norma, kad jeigu sutartis nenustato ko kita, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (akivaizdūs trūkumai). Ieškovės atliktas apmokėjimo atsakovui už pamatus faktas patvirtina aplinkybę, kad ji priėmė šį darbą be pastabų dėl galimų darbo trūkumų. Laikytina, kad šio sutartyje numatyto statybos etapo darbus ieškovė priėmė jų netikrindama, todėl ji neturi teisės remtis ieškinyje nurodytu šio darbo trūkumu – pamatų parametrų neatitikimu ieškovės pageidautiems parametrams, nes toks trūkumas galėjo būti nustatytas normaliai priimant darbą (pvz., apmatuojant pamatus).

Jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 str.). Iš esmės analogiška norminė nuostata įtvirtinta ir vartojimo rangos santykių teisiniame reguliavime (pagal CK 6.673 str. 2 d. užsakovas bet kada iki darbo rezultato priėmimo gali nutraukti sutartį, sumokėdamas dalį nustatytos kainos, proporcingą atliktam darbui). Taigi, šių normų turinys leidžia konstatuoti užsakovo – vartotojo (fizinio asmens) pareigą, nepaisant išankstinio sutarties nutraukimo pagrindo, sumokėti rangovui dalį nustatytos kainos, proporcingą faktiškai atliktam darbui. Atsakovas faktiškai atliko darbus – išliejo pamatus, už kuriuos ieškovė sumokėjo nustatytą sutartyje šio darbo kainą - 63 873,40 Lt (su PVM). Kaip minėta, ji neįrodė, kad darbas atliktas su trūkumais ar nukrypstant nuo kitų sutartyje numatytų sąlygų, todėl neturi teisės reikalauti grąžinti už šį darbą rangovui sumokėtą kainą.

Kadangi ginčo statybos rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti nebuvo sudaryta darbų sąmata (ar sąmatos), todėl laikytina, kad konkrečių darbų kaina šalių buvo aptarta priede Nr. 2 prie rangos sutarties – darbų atlikimo ir apmokėjimo grafike (CK 6.653 str. 1 ir 3 d. nuostatos). Iš įrašų šiame grafike matyti, kad už namo rąstinės dalies pagaminimą (sukirtimą) atsakovo veiklos teritorijoje ieškovė turėjo sumokėti 159 874 Lt kainą. Laikytinas nepagrįstu ieškovės teiginys, kad į namo rąstinės dalies pagaminimo darbų kainą turėjo įeiti ir jos sumokėto rangovui avanso suma. Ieškovės sumokėto avanso suma sudaro galutinės viso darbų rezultato kainos, numatytos sutarties 2.6 punkte, sudedamąją dalį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės teiginius, jog už rastinės namo dalies pagaminimo darbus ji esą sumokėjusi beveik visą pagal sutartį rangovo pareikalautą 159 874 Lt kainą, kurią sudaro ne tik ieškovės atskirai įmokėta 100 000 Lt suma, bet ir 50 000 Lt avansas, todėl buvo likusi nežymi vos 9 874 Lt nepriemoka.

Pagal šalių sudarytos rangos sutarties 4.6 punktą, užsakovui nepagrįstai atsisakius priimti atliktą darbą, už jį sumokėti, .... avansinis apmokėjimas negrąžinamas, o sutarties objektas lieka rangovui. Kadangi vienas iš sutartyje numatytų tarpinių darbų objektų - namo rąstinė dalis, pagaminta atsakovo teritorijoje, liko rangovui, kuris ją po to panaudojo savo nuožiūra, teismas pagrįstai priteisė grąžinti ieškovei jos sumokėtą kainos už šio objekto darbus dalį – 100 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad realiais atsakovo patirtais nuostoliais dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo laikytinos pagaminto rąstų namelio (tiksliau – namo rąstinės dalies, surinktos atsakovo teritorijoje) išrinkimo ir perkėlimo išlaidos – 15 859,20 Lt. Remdamasis rangos sutarties 4.6 punkto sąlygomis ir konstatuodamas, kad sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės sutartu laiku nesumokėjus visos kainos už namo rąstinės dalies pagaminimą, teismas nusprendė palikti rangovui jo gautą 50 000 Lt avansinį mokėjimą, nes pagal sutarties prasmę avansinės sumos paskirtis buvo rangovo (atsakovo) galimų nuostolių užtikrinimas, užsakovui (ieškovei) pažeidus sutartį. Padaręs išvadą, kad ieškovės sumokėto avanso paskirtis yra rangovo galimų nuostolių atlyginimui užtikrinti ir nustatęs, kad dėl ieškovės padaryto sutarties sąlygų pažeidimo, nulėmusio ir jos nutraukimą, atsakovas realiai patyrė 15 859,20 Lt nuostolių, teismas turėjo pagrindą įskaityti šiuos nuostolius į atsakovo gauto avanso sumą. Tačiau tokiu atveju teismas turėjo ieškovei grąžinti tą avanso dalį (34 140,80 Lt), kuri viršija atsakovo patirtų nuostolių sumą, bet ne palikti atsakovui visą iš ieškovės gautą avansą. Šiuo aspektu ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismo sprendimas visiškai negrąžinti ieškovei avansą, kurį jį sumokėjo rangovui, laikytinas iš dalies pagrįstu, nes pripažintina, kad ieškovė turi teisę į grąžinimą tos darbų kainos avansinio apmokėjimo dalies, kuri viršija teismo nustatytą atsakovo patirtų nuostolių dydį.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies pakeičiamas, padidinant ieškovei priteisiamą kainą už apmokėtus statybos rangos darbus 34 140,80 Lt suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Iš dalies patenkinant ieškovės apeliacinį skundą apskaičiuojama, kad ieškovės finansiniai reikalavimai tenkinami 43 proc. nuo pareikštų reikalavimų sumos, atsakovo priešinių reikalavimų patenkinimo dydis sudaro maždaug 17 proc. pareikšto priešieškinio sumos. Įskaičius šias proporcijas laikytina, kad bendras ieškovės reikalavimų patenkinimo dydis sudaro maždaug 26 proc. Įvertinant šį dydį, ieškovei priteistina 1300 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kitos abiejų šalių pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų balansą, neperskirstomos ir joms nepriteisiamos.

Ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą mokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (t. 1, b. l. 213-214). Įvertinus apeliaciniu skundu ginčijamą sumą nustatyta, kad už apeliacinį skundą mokėtinas mokestis sudaro 6286,59 Lt. Ieškovės apeliacinio skundo patenkinimo dydis sudaro 13 proc. nuo ginčijamos sumos. Tokiu būdu nustatoma, jog iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 87 proc., o iš atsakovo – 13 proc. atidėto žyminio mokesčio už skundą sumos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 26 d. sprendimą. Padidinti 34 140,80 Lt suma D. R. naudai iš UAB „Minduvos statyba“ priteistą kainą už apmokėtus statybos rangos darbus. Nustatyti, kad bendra D. R. priteista iš UAB „Minduvos statyba“ kaina už apmokėtus statybos rangos darbus sudaro 134 140,80 Lt (vieną šimtą trisdešimt keturis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt litų ir 80 centų).

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti D. R. iš UAB „Minduvos statyba“ 1300 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti į valstybės biudžetą: iš D. R. – 5 469,33 Lt, o iš UAB „Minduvos statyba – 817,26 Lt žyminio mokesčio.