- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-09
- Bylos Nr.
- 2S-1332-622/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Savinijus Katauskas, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- UAB „Arx artis“
- Ieškovas
- UAB „Talesta“
- Kategorijos
- 118.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas Audrius Saulėnas Civilinė byla Nr. 2S-1332-622/2010
Teisėjas Vaclovas Paulikas Procesinio sprendimo kategorijos:
118.5.; 122.4.
NUTARTIS
2010 m. rugsėjo 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko ir Alvydo Žerlausko, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Arx artis“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-07 nutarties civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „Talesta“ ieškinį atsakovui UAB „Arx artis“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Talesta“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Arx artis“ 28 520,50 Lt įsiskolinimą už nuomą, 6 299,42 Lt delspinigius, 27 648,26 Lt baudą už nuomos sutarties nutraukimą ir bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-12-18 nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui UAB „Arx artis “ priklausančio turto areštą, neviršijant reikalavimų ribų – 62 468,18 Lt (b. l. 122).
Parengiamojo teismo posėdžio metu šalys nusprendė ginčą baigti taikiai. Ieškovo atstovai ir atsakovo atstovas prašė teismo sudarytą taikos sutartį patvirtinti, bylą nutraukti, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad bylos nutraukimo pasekmės šalims žinomos.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-06-07 nutartimi šalių prašymą tenkino. Teismas patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Talesta“ ir atsakovo UAB „Arx artis“.
Teismas nurodė, jog aplinkybių, kad taikos sutarties sąlygos ir jos sudarymo aplinkybės prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia šalių, kitų asmenų teisių ar įstatymų saugomus interesus, nenustatyta, šalims procesinės taikos sutarties sudarymo ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos ir suprantamos, todėl pripažįstama, kad yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir tuo pagrindu civilinę bylą nutraukti.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas „Arx artis“ su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad prieš šalims byloje pasirašant taikos sutartį, teismas visiškai nepagrįstai atmetė prašymą priimti ir pridėti prie bylos rašytinius įrodymus, patvirtinančius atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes. Be to, teismo posėdžio metu tarp šalių buvo susitarta panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, taip pat šalys susitarė, jog byloje sudarius taikos sutartį ieškovas grąžins atsakovui priklausančius daiktus, likusius ieškovui priklausančiose nuomojamose patalpose bei grąžins UAB „Familia sana“, įmonės, kurios vardu turėjo būti perrašyta, bet dėl ieškovo kaltės neperrašyta nuomos sutartis, ieškovui už patalpų nuomą įmokėtus 1 904 Lt. Atsakovas tikėjosi, kad ieškovas anksčiau minėtą susitarimą vykdys taikiai, tačiau byloje pasirašius taikos sutartį ieškovo elgesys kardinaliai pasikeitė, UAB „Talesta“ atstovė prisipažino, jog net neketino vykdyti taikaus susitarimo ir pareiškė, jog dėl savo naivumo atsakovas pats kaltas. Todėl šiuo atveju liko neišspręsti visi su šalių ginču susiję klausimai, t. y. nėra pasiekta teisinė taika tarp šalių, todėl yra pagrindas naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-07 nutartį ir perduoti procesinius klausimus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Talesta“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-07 nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas UAB „Talesta“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Arx artis“ 28 520,50 Lt įsiskolinimą už nuomą, 6 299,42 Lt delspinigius, 27 648,26 Lt baudą už nuomos sutarties nutraukimą ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 3-9). Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies (b. l. 131-134). Šalių prašymu pirmosios instancijos teismas 2010-06-07 nutartimi patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo UAB „Talesta“ ir atsakovo UAB „Arx artis“. Byloje kilo ginčas, ar teismo patvirtintoje taikos sutartyje buvo išreikšta abiejų šalių suderinta valia.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutartis – šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje M. O. v. T. M., bylos Nr. 3K-3-354/2008).
Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromisas. Taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad, pirma, tarp šalių yra kilęs konfliktas, antra, šalys siekia jį išspręsti. Šalys sudarydamos taikos sutartį paprastai suvokia, kad atkaklus pradinės pozicijos laikymasis susitaikymo rezultatų neduos. Dėl to savanoriškas ir teisėtas konflikto sureguliavimas paprastai įmanomas tik abipusiškų nuolaidų būdu. Tai reiškia, kad gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos. Tokia situacija – natūralus derybinio proceso rezultatas, kai derinamos skirtingos pozicijos ir siekiama rasti bendrų problemos sprendimo būdų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokiame procese pasiekti susitarimai neturi faktų konstatuojamosios (o todėl ir prejudicinės) reikšmės, nes, minėta, šie susitarimai kompromisiniai ir ne visada atspindi tikrąją situaciją. Teismo patvirtinta taikos sutartis turi reikšmę šalių subjektinių teisių ir pareigų nustatymui, t.y. turi teises ir pareigas nustatančią reikšmę. Ji įformina šalių valią suderinti skirtingas pozicijas ir būti teisiškai šio suderinimo įpareigotomis. Tai reiškia, kad taikos sutartimi nenustatinėjami faktai, nepriklausomai nuo to, kurioje civilinio proceso stadijoje ar kokia teisena taikos sutartis patvirtinama.
CPK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, parengiamojo teismo posėdžio metu nustatęs ginčo esmę, pasiūlo šalims abipusių nuolaidų būdu pasiekti priimtiną abiem šalims susitarimą ir sudaryti taikos sutartį. Teismas imasi priemonių šalims sutaikyti.
Byloje esantis 2010-06-07 parengiamojo teismo posėdžio protokolas patvirtina, kad šalys nusprendė ginčą išspręsti taikiai ir prašė teismo patvirtinti taikos sutarties sąlygas, kurios buvo išvardytos minėto teismo posėdžio protokole. Pažymėtina, kad su 2010-06-07 parengiamojo teismo posėdžio protokole nurodytomis taikos sutarties sąlygomis šalių atstovai susipažino ir protokole pasirašė (b. l. 159). Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog taikos sutartyje atsirado šalių nesuderintų sąlygų ar jos buvo ne taip suformuluotos, be to, ginčo šalys taip pat nepareiškė jokių pastabų dėl posėdžio protokolo (CPK 171 straipsnis). Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo išreikšta abiejų šalių suderinta valia.
Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu tarp šalių buvo susitarta panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, šalys dėl šio klausimo susitarė, tačiau mano, jog teismas šio klausimo neišsprendė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2010-06-07 nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodė, kad 2009-12-18 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui UAB „Arx artis” priklausančio turto areštą – palikti galioti iki taikos sutarties sąlygų visiško įvykdymo (b. l. 161). Tai yra ši šalių sutarta sąlyga buvo įtraukta į taikos sutarties turinį ir atsakovui visiškai įvykdžius sutarties sąlygas taikytos laikinosios apsaugos priemonės bus panaikintos. Todėl šie atskirojo skundo teiginiai yra nepagrįsti.
Atskirąjį skundą atsakovas grindžia ir tuo, kad prieš šalims pasirašant taikos sutartį, teismas nepagrįstai atmetė prašymą priimti ir pridėti prie bylos atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus. Tačiau šie argumentai nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingi, kadangi šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų oponuojančių argumentų, reikalavimų. Tokiu atveju pridėti prie bylos vienos iš šalių papildomai pateiktus įrodymus tampa visiškai netikslinga.
2010-06-07 vykusiame teismo posėdyje šalys susitarė dėl abipusiai priimtinų taikos sutarties sąlygų. Taigi ieškovas sutiko sumažinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, o atsakovas įsipareigojo sumokėti nustatytas sumas taikos sutartyje numatytais terminais. Apeliantas teigia, kad šalys susitarė, jog byloje sudarius taikos sutartį ieškovas grąžins atsakovui priklausančius daiktus. Tačiau 2010-06-07 parengiamojo teismo posėdžio protokole tokia šalių valia nebuvo užfiksuota, be to, visas tarp šalių kilęs ginčas buvo dėl įsiskolinimo už patalpų nuomą priteisimo. Byloje net nebuvo kilęs ginčas dėl tam tikrų daiktų perdavimo ar grąžinimo.
Esant šioms aplinkybėms atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-07 nutartį palikti nepakeistą.