Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Elena Pauliukienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims: A. A. (A. A.), N. A., antstoliui A. S. dėl turto dalies,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti A. A. dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine N. A. – ½ dalį N. A. priklausančių santaupų banko sąskaitose, nustatyti ½ dalį į N. A. gaunamas pajamas, bei ½ dalį į viso N. A. turimą ir ateityje įsigyjamą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad antstolio A. S. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0010/15/00918, užvesta pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-94-903/2015 dėl 4501,41 Eur skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš A. A., pareiškėjos bankrutavusios KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ naudai. Skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso bendras turtas, areštuotas antstolės 2015-11-26 turto arešto aktu Nr. S1-384001, t.y. darbo užmokestis, mokamas sutuoktinei N. A., įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį 20 procentų gaunamų pajamų dalies, neviršijančios MMA.

Pareiškėjos pareiškimą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą 0010/15/00918, pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. e2-94-903/2015 dėl 3334,61 Eur skolos, 546,19 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio sutartinių palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš N. A., išieškotojos KB KU „Švyturio taupomoji kasa“ naudai. Nustatyta, kad 2015-11-26 turto arešto aktu Nr. S1-384001, antstolis areštavo skolininkui priklausantį turtą: ½ darbo užmokesčio, mokamo jo sutuoktinei N. A., išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyto procento pajamų dalies, neviršijančios MMA.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal Civilinio proceso kodekso 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Kadangi byloje nėra duomenų, kad 2015-11-26 turto arešto aktu Nr. S1-384001 areštuotas turtas yra asmeninė skolininko sutuoktinio nuosavybė, laikytina, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Taip pat nėra duomenų, kad 2015-11-26 turto arešto aktu Nr. S1-384001 areštuotas turtas skolininko sutuoktinės įgytas iš jos asmeninių lėšų, ar tai yra tikslinės paskirties išmokos laikytina, kad areštuotas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl darytina išvada, kad dalis šio turto priklauso skolininkui. Nustačius, kuri dalis areštuoto turto priklauso skolininkui, iš jo gali būti išieškoma pagal skolininko asmenines prievoles. Taigi, darytina išvada, kad skolininkui A. A. priklauso ½ darbo užmokesčio, mokamo jos sutuoktinei N. A., išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyto procento pajamų dalies, neviršijančios MMA.

Civilinio kodekso 3.87 straipsnyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti Civilinio kodekso 3.123 straipsnyje numatytais atvejais (Civilinio kodekso 3.117 straipsnis), t. y. atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Remiantis teismui pateikta medžiaga, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, į kurias atsižvelgus būtų pagrindas taikyti Civilinio kodekso 3.123 straipsnio nuostatas ir nukrypti nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pažymėtina, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe taip pat pripažįstamos kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokestis) ar intelektinės veiklos gautos pajamos (autoriaus honoraras, atlyginimas pagal licencijos sutartį ir pan.), dividendai, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Darbo užmokestis ir kitos išmokos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nuo jų gavimo (išmokėjimo) momento. Byloje nepateikta jokia rašytinė medžiaga, kuri patvirtintų, kad skolininko sutuoktinės santaupos, esančios banko sąskaitose, yra sudarytos iš tikslinės paskirties išmokų, todėl nustatytina, kad A. A. priklauso ½ dalis N. A. priklausančių santaupų banko sąskaitose.

Pareiškėja taip pat prašė nustatyti A. A. ½ dalį į viso N. A. turimą ir ateityje įsigyjamą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą. Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja teismui nepateikė naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimi tvarkos projekto, teismas neturėdamas faktinės galimybės ją nustatyti, šios prašymo dalies netenkina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nustatyti, kad skolininkui A. A. (A. A.), priklauso ½ darbo užmokesčio, mokamo jo sutuoktinei N. A.,, išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA ir ½ dalį Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio nustatyto procento pajamų dalies, neviršijančios minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA).

Nustatyti, kad A. A. priklauso ½ dalis N. A. priklausančių santaupų, esančių banko sąskaitose.

Kitą prašymo dalį atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.