Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei Valstybės įmonei ,,Turto bankui“ dėl santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys – O. B., A. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Z. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta Rusijoje bendru sutuoktinių sutarimu. Šią aplinkybę patvirtina kartu su ieškiniu pateiktas Lietuvos Respublikos Ištuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), iš kurio turinio matyti, jog ieškovo ir Z. G. santuoka buvo nutraukta Tiumenės m. Administracijos CMS komitete, Tiumenės sr., Rusijoje, o santuokos nutraukimo faktas registruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sudarė vieno kambario buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo tai, kad butą savo asmeninėn nuosavybėn ieškovas įgijo už savo asmenines lėšas, kurias pasiskolino iš buvusios sutuoktinės. Butą įsigijo tuo metu, kai faktiškai jau negyveno su Z. G., likus vos keliems mėnesiams iki santuokos nutraukimo momento (butas nuosavybėn buvo įgytas (duomenys neskelbtini), o santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje nurodė, jog visą laiką manė, kad butas priklauso tik jam, nes viešajame registre butas buvo ir šiuo metu yra registruotas ieškovo vardu. Tik tuomet, kai kreipėsi į notarą dėl testamento surašymo, paaiškėjo, kad butas (duomenys neskelbtini), pagal bendrą taisyklę yra laikomas bendrąja jungtine sutuoktinio nuosavybe, kadangi jis buvo įgytas santuokos metu, tačiau pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, nutraukiant santuoką, nebuvo nustatyti santuokos nutraukimo padariniai, konkrečiai nebuvo išspręstas turto (nurodyto buto) padalijimo klausimas. Ieškovas nurodytą butą (duomenys neskelbtini), nuosavybėn įsigijo, kaip nurodė, iš savo asmeninių lėšų savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl butas, nors formaliai ir buvo įgytas santuokos metu, tačiau laikytinas asmenine ieškovo nuosavybe. Ieškovas pažymėjo, jog jo faktinis gyvenimas su Z. G. buvo nutrūkęs daug ankščiau, nei buvo sudaryta būsto pirkimo-pardavimo sutartis. Su buvusia sutuoktine Z. G. ieškovas visą santuokos sudarymo laikotarpį, t. y., 4-5 metus iki santuokos nutraukimo negyveno sutuoktinio gyvenimo, nevedė bendro ūkio. Šalys visas savo lėšas tvarkė atskirai, taip pat gyveno atskirai – ieškovas gyveno Lietuvoje, o Z. G. gyveno Rusijoje. Ji tik kartais atvažiuodavo į Lietuvą darbo reikalais, kadangi Lietuvoje ji prekiavo turguje. Visus reikalus, susijusius su buto pirkimu, tvarkė išimtinai vien tik ieškovas. Jis pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo pinigus už buto įsigijimą, įregistravo nuosavybę nekilnojamojo turto registre. Ginčo bute Z. G. niekada negyveno, jame nesilankė, neprisidėjo prie buto išlaikymo, todėl butas pripažintinas asmenine ieškovo, o ne bendra jungtine sutuoktinio, nuosavybe. Ieškovo buvusi sutuoktinė Z. G. mirė (duomenys neskelbtini0 Rusijoje. Ji testamento sudariusi nebuvo. Lietuvos Testamentų registre nėra registruotų palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų. Atsižvelgiant į tai, jog po Z. G. mirties palikimas nebuvo priimtas, tinkamu atsakovu byloje yra Valstybės įmonė ,,Turto bankas“.

3. (Duomenys neskelbtini) teisme gautas ieškovo prašymas dėl į bylą trečiaisiais asmenimis įtrauktinų ieškovo mirusios buvusios sutuoktinės Z. G. (palikėjos) įpėdinių – dukters O. T. B. ir sūnaus A. T. N., kuris patenkintas.

4. Išnaudojus visas galimybes įteikti procesinius dokumentus tretiesiems asmenims, vadovaujantis Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje nuostatomis (procesiniai dokumentai siųsti du kartus), taip pat nepavykus procesinių dokumentų įteikti registruotu paštu, tretiesiems asmenims O. T. B. ir A. T. N. teismo procesiniai dokumentai (ieškinys bei teismo šaukimas į posėdį) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu.

5. Byloje gautas atsakovo Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atsiliepimas, kuriuo atsakovas prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra Valstybės įmonės ,,Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant; atmesti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo. Atsakovas nurodė, kad Valstybės įmonė ,,Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra perėmusi ieškinyje nurodyto turto, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį ieškovo nurodyto turto valdymą. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pripažinti turtą asmenine ieškovo nuosavybe, Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ neprieštaraus A. G. ieškinio patenkinimui. Atsakovas taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, jog Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ neatliko jokių priešingų ieškovo interesams veiksmų ir šioje byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu, kurie nustato privalomą banko dalyvavimą tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovas teismo prašė atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

6. Tretieji asmenys O. T. B. ir A. N. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismui nėra žinomos atsiliepimo nepateikimo priežastys.

8. Teismo posėdžio metu liudytoja S. P. nurodė, jog yra ieškovo dukra. Kiek jai yra žinoma, tėvas su Z. G. susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau ji Z. niekada nėra mačiusi, šeimos ten nebuvo. Ieškovas su sutuoktine retsykiais palaikydavo ryšį telefonu. Pasak liudytojos, tėtis visuomet gyveno vienas, pats savarankiškai tvarkė savo reikalus. Liudytoja nurodė, jog tėtis buvo gavęs butą (duomenys neskelbtini), tačiau, kai išsiskyrė su mama, persikraustė gyventi į butą (duomenys neskelbtini) su bendra virtuve. Ten labai nesutarė su kaimynu, juto jo priespaudą, todėl teko galvoti apie kitą butą. Butas (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 3840 Lt, dar 15000 Lt ieškovui paskolino liudytojos motina L. G. Paskolos sandoris buvo įformintas ieškovo pasirašytu pakvitavimu. Butas (duomenys neskelbtini) kainavo 10000 Lt. Galimai, buto įsigijimui buvo panaudota apie 4000 Lt ieškovo turėtų lėšų ir apie 6000 Lt buvo pasiskolinta iš liudytojos motinos. Ieškovui įsigijus butą (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad ir jo antroji sutuoktinė turi teisę į šį butą. Atsakydama į klausimą, kodėl buvo pasiskolinta 15000 Lt suma, liudytoja nurodė, jog tėtis taip pat ketino nusipirkti automobilį ir netrukus po to įsigijo automobilį Volkswagen Passat. Vėliau S. P. patikslino, kad kiek jai yra žinoma iš pokalbių su tėvu, už skolintas lėšas ieškovas įsigijo butą, o už savo turėtas lėšas – automobilį. S. P. paaiškino, jog pateikus dokumentus dėl skyrybų, Z. G. jas ne kartą atidėjo. Tėtis, pirkdamas butą, galvojo, kad jau yra išsituokęs. Pasak liudytojos, įsigytame bute ieškovas gyveno vienas, pats mokėjo visus buto komunalinius mokesčius. Z. G. įsigytame bute nesilankė. Liudytoja paaiškino, jog ji yra telefonu bendravusi su trečiaisiais asmenimis, kurie jai ne kartą yra nurodę, kad jokių pretenzijų į butą (duomenys neskelbtini). Liudytojos tėvai (ieškovas A. G. bei jo pirmoji sutuoktinė L. G.) (duomenys neskelbtini) buvo nuvykę į Rusijos federaciją, bendravo su Z. G. vaikais O. T. B. ir A. N. Pastarieji nurodė, jog į butą (duomenys neskelbtini) nepretenduoja, tačiau galimai bijojo tai išdėstyti raštu, kad neprarastų teisės paveldėti Z. G. palikimą, atsiradusį Rusijoje. Būtent dėl šios priežasties tretieji asmenys išdavė L. G. įgaliojimą butą ieškovui padovanoti.

9. Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. paliudijo, kad ji yra ieškovo A. G. kaimynė, gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini). Kaimyną pažįsta nuo tada, kai jis įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Liudytoja nurodė, jog kiek jai yra žinoma, ieškovas visuomet gyveno vienas. Jokių kitų asmenų, gyvenančių pas ieškovą, L. S. nėra mačiusi. Apie A. G. antrąją sutuoktinę Z. G. liudininkei nebuvo žinoma. Apie ją sužinojo prieš dvejus metaus, kai ieškovas pradėjo tvarkyti buto dokumentus ir pasakė, kad turi problemų su butu.

10. Apklausta teismo posėdžio metu liudytoja D. V. nurodė, jog yra ieškovo kaimynė, nuo (duomenys neskelbtini) gyvena šalia esančiame bute (duomenys neskelbtini). Pasak liudytojos, ieškovas į butą atsikraustė (duomenys neskelbtini). Bute visą gyvenimą gyveno ir iki šiol gyvena vienas. Ieškovo šeimyninė padėtis liudytojai nebuvo žinoma. Ji nežinojo, kad A. G. buvo vedęs. Pasak D. V. Kartais pas ieškovą užsukdavo svečių arba atvažiuodavo dukra.

11. Teismo posėdžio metu liudytoja L. G. nurodė, jog yra ieškovo buvusi sutuoktinė. Liudytoja paaiškino, jog nutraukus santuoką su ieškovu, turėtas trijų kambarių butas buvo pakeistas ir A. G. įsigijo butą su bendra virtuve (duomenys neskelbtini). Kaimynas, jaunas vyrukas, tyčiodavosi iš ieškovo, neleisdavo jam naudotis virtuve, tualetu, yra puolęs ieškovą su peiliu, todėl ieškovui įsigytame bute buvo neįmanoma gyventi. Būtent dėl šios priežasties liudytoja jam paskolino 15000 Lt, kad ieškovas galėtų įsigyti dviejų kambarių butą. Ieškovas pasirašė pakvitavimą. Liudytoja paaiškino, jog tuomet, kai skolino ieškovui pinigus, jis nebuvo santuokoje, o jau skyrėsi Rusijoje, jau buvo išskirti. Ieškovas turėjo nuvažiuoti pasiimti skyrybų dokumentų, tačiau taip ir nenuvažiavo. Išsirinkus butą, sutarus dėl jo įsigijimo ir atvykus pas notarą, paaiškėjo, kad planuojamo įsigyti dviejų kambarių buvo dokumentai nėra tvarkingi. Dėl šios priežasties sandoris neįvyko. Po to ieškovas rado jam patinkantį vienos kambario butą (duomenys neskelbtini), kurį ir įsigijo. Butas kainavo 10000 Lt. Taip pat dalį piniginių lėšų teko sumokėti už perkraustymą, kadangi abu butai yra šeštame aukšte. Ieškovas taip pat turguje įsigijo automobilį Volkswagen Passat. Teismo posėdžio metu liudytoja patvirtino davusi ieškovui 15000 Lt asmeniniam butui įsigyti, kuris vėliau turėjo likti bendriems jų vaikams. L. G. papildomai paaiškino, jog Z. G. niekada nereiškė pretenzijų į ieškovo butą. Pati Z. G. Rusijoje turėjo trijų kambarių butą ir dar daugiau turto. Jei Z. vaikai būtų pareiškę pretenzijas į turtą Lietuvoje, tuomet ieškovas galėjo pareikšti pretenzijas į Z. G. turtą Rusijoje. Pasak liudytojos, ji su ieškovu vyko į Rusiją, kur ne kartą susitiko su mirusiosios Z. G. vaikais. Abu vaikai nurodė, jog jie nepretenduoja į ieškovo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, todėl pas notarą parašė sutikimą, kad liudytoja L. G. tvarkytų visus reikalus Lietuvoje. Atsakydama į klausimą, kodėl ji buvo įgaliota turtą ieškovui „padovanoti“, liudytoja nurodė, jog tuo metu niekas nežinojo, kaip teisingai įforminti dokumentus. Jei kas būtų patarę, kaip yra reikalinga parašyti, taip ir būtų buvę parašyta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

12. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu pateiktus ieškovo, jo atstovo paaiškinimus, liudytojų parodymus, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai – butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo įgytas santuokoje su Z.G., pripažintinas ieškovo A.G. asmenine nuosavybe.

13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su Z. G., gim.(duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta Rusijoje bendru sutuoktinių sutarimu (Lietuvos Respublikos Ištuokos liudijimas (duomenys neskelbtini), kuris patvirtina, kad ieškovo ir Z. G. santuoka buvo nutraukta Tiumenės m. Administracijos CMS komitete, Tiumenės sr., Rusijoje ir santuokos nutraukimas įregistruotas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje). (Duomenys neskelbtini ieškovas sudarė vieno kambario buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini). Butą asmeninės nuosavybės teise ieškovas įgijo už savo asmenines lėšas, kurias pasiskolino iš buvusios sutuoktinės L. G. su kuria santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), o nutraukta (duomenys neskelbtini). Butą ieškovas įsigijo tuo metu, kai faktiškai jau negyveno su Z. G., likus keliems mėnesiams iki santuokos nutraukimo momento (butas buvo įgytas (duomenys neskelbtini), o santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini)).

14. Kadangi nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y., turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą asmeninei nuosavybei. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius, taip pat teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

15. Ieškovas aplinkybę dėl buto pripažinimo asmenine jo nuosavybe įrodinėja tuo, kad jis, prieš santuokos nutraukimą, butą savo asmeninėn nuosavybėn įgijo už savo asmenines lėšas, kurias pasiskolino iš buvusios sutuoktinės L. G. Ieškovas nurodė, jog butą įsigijo tuo metu, kai faktiškai jau nebegyveno su Z. G., likus vos keliems mėnesiams iki santuokos nutraukimo momento (butas nuosavybėn buvo įgytas (duomenys neskelbtini) o santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtino ieškovo į byla pateiktas (duomenys neskelbtini) pakvitavimas, kuriame nurodoma, jog ieškovas pasiskolina 15000 Lt iš savo buvusios sutuoktinės L. G. bei liudininkų parodymai bylos nagrinėjimo teisme metu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, iš byloje esančio Ištuokos liudijo matyti, kad ieškovo ir Z. G. (duomenys neskelbtini) santuoka nutraukta bendru sutuoktinių pareiškimu, sudarytu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovas ir šiuo metu jau mirusi ieškovo buvusi sutuoktinė Z. G. išreiškė valią nutraukti santuoką (duomenys neskelbtini), (minėta data pateikdami prašymą/prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu, kas buvo ištuokos registravimo pagrindas), o buto, kurį ieškovas nusprendė įgyti, pirkimo-pardavimo sutartį jis sudarė (duomenys neskelbtini), t. y., tuomet, kai jau buvo priimtas sutuoktinių sprendimas nutraukti santuoką, paruošti, sutuoktinių pasirašyti ir teismui pateikti santuokos nutraukimo dokumentai.

16. Taip pat teismas pažymi, jog į bylą yra pateiktas (duomenys neskelbtini). Įgaliojimas (duomenys neskelbtini), kurį pasirašė ieškovo buvusios sutuoktinės Z. G., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai O. T., A. T. N. ir ieškovo buvusi sutuoktinė (iš pirmosios santuokos) L. J. G.. Minėtame Įgaliojime nurodoma, kad O. T. ir A. T. N. įgalioja L. J. G. padovanoti piliečiui A. G. O. T. ir A. T. N. ½ dalį (po ¼ dalies priklausiančią kiekvienam pagal bendros nuosavybės teisę) buto/patalpos-buto su rūsiu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)<...>, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

17. CK 5.3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Asmeniui mirus įpėdiniai palikimo atsiradimo dieną įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas, nes tam, kad gautų palikimą, įpėdiniai turi įstatymo nustatyta tvarka palikimą priimti. Byloje nėra duomenų, jog po palikėjos Z. G. mirties, jos vaikai O. T. ar A. T. N. būtų kreipęsi į Lietuvoje esantį notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ar būtų kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jie siekė paveldėti Lietuvoje esantį savo mirusios motinos turtą. Minėtas Įgaliojimas, nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas ne kaip O. T. ir A. T. N. dovanojimas (nagrinėjamu atveju tretieji asmenys padovanoti dalies buto negalėjo, kadangi neišreiškė valios priimti Lietuvoje esančio palikimo (negalėjo padovanoti to, ko neturėjo)), bet kaip įrodymas, jog tiek palikėja Z. G., tiek po jos mirties įpėdiniai nesiekė ir nesiekia įgyti nekilnojamojo turto nuosavybės teise Lietuvoje. Vadovaujantis byloje apklaustų liudytojų parodymais, nustatyta, jog bylos duomenimis, ieškovas visą laiką minėtame bute gyveno vienas, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Liudytojai niekada nematė ir negirdėjo, kad minėtame bute be ieškovo, kas nors kitas gyventų ar lankytųsi.

18. Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, o nagrinėjant bylą teisme, galiojant naujajam CK, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, bet pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, Nr.3K-3-343/2006, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Minėta prezumpcija gali būti paneigta leistinais įrodymais, o faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-538/2006, Nr. 3K-3-490/2007, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). Ieškovas, siekia minėtą prezumpciją paneigti.

19. Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus ir aukščiau nurodytus aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas pateikė teismui įrodymus, paneigiančius įstatyminę bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją. Įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, byloje nepateikta. Teismui pateiktame atsiliepime atsakovas Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas pripažinti turtą asmenine ieškovo nuosavybe, Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ neprieštaraus A. G. ieškinio patenkinimui. Įvertimus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo A. G. ieškinys dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenkintinas pilna apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

20. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurios 2022 m. balandžio 12 d. duomenimis, sudaro 1035,37 Eur.

21. (Duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovas 50 procentų atleistas nuo išlaidų valstybei.

22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

23. Nagrinėjamu atveju nors formaliai vertinant ieškinys tenkintas pilnai, tačiau kartu atsižvelgtina į tai, kad Valstybės įmonė ,,Turto bankas“ neatliko jokių priešingų ieškovo interesams veiksmų ir šioje byloje dalyvauja imperatyvių teisės aktų pagrindu, kurie nustato privalomą banko dalyvavimą tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas spendžia iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų valstybei nepriteisti(CPK 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgytas santuokoje su Z. G., priklauso ieškovui A. G. asmeninės nuosavybės teise.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.