Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-516-749/2021

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-09-28
Bylos Nr.: 1-516-749/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-42586-2020-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vytautas Krikščiūnas
Kaltinamasis: J. N.
Nukentėjusysis: B. Š.

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-516-749/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42586-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.; 1.1.8.12.; 1.2.4.4.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.1.2.; 2.4.1.3. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 28 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant E. Š., I. Ž., dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui, kaltinamajam J. N., nukentėjusiajam B. Š., nukentėjusiojo atstovei advokatei L. B., nedalyvaujant Panevėžio teritorinės ligonių kasos atstovui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), bylos tyrimo metu faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dabar gyvena (duomenys neskelbtini), teistas :

1) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas, konfiskuojant 20 Lt vertės turto;

2) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. pagal nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, skirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant 1 metus neišeiti iš savo namų nuo 23 val. iki 06 val., jei išėjimas iš namų nėra susijęs su darbu ar mokslu. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė - nemokami darbai 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant 3 mėnesių terminą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti paskirtus nemokamus darbus;

3) Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 18 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams;

4) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė subendrinta su Kupiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, kuris subendrintas su 2013 m. birželio 18 d. Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir J. N. skirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. 2017 m. lapkričio 3 d. paleistas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos,-

kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. N. 2020 m. spalio 24 d., apie 00.30 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) esančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam B. Š. į veidą, po to ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė jam į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas dešinėje akyje, juosmens dešiniame šone, dešinių IX, X šonkaulių lūžius, tai yra nesunkiai sutrikdė B. Š. sveikatą.

Teismo posėdžio metu J. N. (toliau – ir J. N. arba kaltinamasis) parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, gailisi, pripažįsta byloje pareikštus civilinius ieškinius. Baigiamojoje kalboje nurodė, kad jo pasirašytas susitarimas dėl 5000 eurų civilinio ieškinio yra neteisingas, jis šios sumos nepripažįsta. Duodant paaiškinimus nurodė, kad vieno vakaro penktadienį buvo su drauge, t.y. 2020 m. spalio 24 d. dviese su L. R. „baliavojo“ pas jį namuose, paskui toliau „baliavoti“ neleido jo brolio žmona A., sakė: eikite kitur. Draugė paskambino B. Š., jisai gyveno netoliese, ir susitarė dėl atvykimo pas jį. Turėjo vieną butelį brendžio. Ten beeinant, sutiko kitą draugą, kuris sutiko pavežti iki jo namų, tačiau netyčia sudaužė jo butelį. Nuvykę pas nukentėjusįjį į namus, pamatė, kad jis su broliais irgi neblaivūs. Nukentėjusiojo brolis turėjo alaus, bet nenorėjo jo duoti, įvyko muštynės. Jas pradėjo jis, todėl yra pats kalčiausias. Su nukentėjusiuoju susipyko, nes pavadino jį negražiais necenzūriniais žodžiais. Buvo komoje, t.y. labai smarkiai girtas, nieko neprisimena, nežino, kiek ten tiksliai tų smūgių buvo. Broliai irgi buvo išgėrę. Vienas nukentėjusiojo brolis su „kačerga“ jam davė per kojas, o kitas dar čiupo „montiruotę“, t.y. laužtuvą. Jis pats sudavė du smūgius, t.y. į šonkaulius ir į veidą. Daugiau sumušimų galėjo atsirasti dėl to, kad griuvinėjo, galėjo užsigauti. Jį irgi mušė, ant kojos mėlynės buvo, tik jis niekur nesikreipė. Jam liepė eiti namo, jis neklausė, todėl kažkas iškvietė policijos pareigūnus. Tada jis su jais išvažiavo. Konflikto su pareigūnais nebuvo. Jis tiksliai nepamena, kiek smūgių buvo, buvo neblaivus, galėjo būti ir daugiau. Pripažįsta, kad jis nukentėjusiajam padarė žalą. Nuo smūgio lūžo šonkauliai. Nežino kur gyvena nukentėjusysis, todėl ir negalėjo jo atsiprašyti (Kaltinamasis J. N. posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo). Jo darbas dabar yra kasti šulinius. Per dieną iškasa 3-4 šulinius, sunkus darbas, atlyginimas siekia nuo 200 iki 1500 eurų per mėnesį, pasižada apmokėti susidariusias išlaidas pagal civilinius ieškinius. Nukentėjusio būklės po įvykio negali įvertinti, tik žmonės matė, kaip jis važiavo į parduotuvę pirkti alkoholio, grįžęs iš ligoninės. Tą vakarą kartu „baliavojo“, atvykus policijos pareigūnams įpūtė 3 su „biški“ promilės. Jis kai mažas buvo, gulėjo ligoninėje dėl smegenų traumos, kaukolė skilusi buvo, iš plytos metė ir pataikė jam tiesiai į galvą. Mokslai sekėsi gerai aštuntukais, devynetukais mokėsi. Išsilavinimas pagrindinis, toliau nesimokino. Jaunystė, kvailystė, kaip sakoma. Nėra įgijęs profesinės specialybės, buvo pradėjęs mokytis prie medienos, bet nepabaigė. Buvo išvažiavęs į Ispaniją uždarbiauti 2008 m. skynė ten apelsinus. Grįžęs į Lietuvą 2 metus be darbo buvo. Draugė dirba, padėjo jam, dabar jis dirba, jai padeda. Blogai vertina savo elgesį, labai gailisi. Prašo teismo skirti lygtinę bausmę. Baigiamųjų kalbų metu kaltinamasis nurodė, kad norėtų, jog iš dalies būtų mažintinas civilinis ieškinys, nes jis turi mažametę dukrą, kuri mokosi 2-oje klasėje, 8 metų, jam reikia ir ja rūpintis. Gyvena nuomojame bute, už viską jam reikia mokėti, todėl prašo teismo į tai atsižvelgti ir dalinai sumažinti civilinio ieškinio dydį.

Kaltinamasis J. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad psichinėmis ligomis neserga ir niekada nesirgo, jokių galvos traumų neturėjo. Pas narkologus ir psichiatrus nesilanko, jų įskaitose neįrašytas. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, įtarimo esmę puikiai suprato. Prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), B. Š. pažįsta. B. Š. nėra geras jo draugas, tačiau neblogas pažįstamas. Su šiuo asmeniu per bendrus draugus susipažino maždaug prieš savaitę laiko. Tačiau artimai su B. Š. neteko bendrauti. Prieš įvykį pas B. Š. namuose teko lankytis gal vieną kartą, kartu vartojo alkoholį. Atrodo, lyg ir buvo susibičiuliavę. B. Š. gyvena (duomenys neskelbtini), šis kaimas yra netoli (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 23 d., būdamas savo namuose ir neturėdamas su kuo išgerti alkoholio, nusipirkęs 0,5 litro talpos degtinės butelį, pasiskambino minėtam B. Š. telefonu ir apie 20.00 val. vakaro nuėjo pas B. Š. į namus. Prieš tai jau buvo vartojęs alkoholio. Būnant pas B. Š. namuose, abu gėrė jo atsineštą butelį degtinės ir atrodo, kad draugiškai abu šnekučiavosi. Tačiau būnant kambaryje, minėtas B. Š. be jokios priežasties ėmė jį įžeidinėti. Jis net pats nežino, kas tarp jų atsitiko, ar buvo per daug išgerta alkoholio, tačiau jie tarpusavyje dėl kažkokio menko dalyko susiginčijo ir susipyko. B. Š. ėmė jį vadinti "gaidžiu" ir "lavonu". Tokiais žodžiais jo niekas ir niekada nevadino. Todėl, būdamas neblaivus, jis nesusivaldė ir parvertęs B. prie lovos, ant grindų, ėmė jį spardyti kojomis kur papuola, tai yra spardė B. Š. į įvairias kūno vietas. Kiek tiksliai kartų spyrė koja jau nepasakys, nes tiksliai nepamina, be to buvo neblaivus ir susinervinęs. Tiesiog nevaldė savęs. Bet mano, kad galėjo spirti ne daugiau kaip keturis ar penkis, o gal ir šešis kartus. Bespardant B., į namus kaip tyčia tuo metu sugrįžo jo brolis R. Š., kuris jį atitraukė nuo savo brolio. Kiek tuo metu buvo laiko tiksliai nepasakys. Tai galėjo būti nuo 21.00 val. iki 22.00 val. Šiek tiek jam apsiraminus, R. paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir iškvietė medikus ir policiją. Pareigūnams atvykus, jis buvo sulaikytas. Kaip minėjo, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi ir savo kaltę pilnai pripažįsta. Viso šito gal būt ir nebūtų įvykę, jei jis būtų blaivus, o minėtas B. Š. nebūtų tokiais žodžiais jo įžeidinėjęs. Tiesiog jis buvo išprovokuotas. Daugiau nieko papasakoti neturi (1 t. b. l. 174-177).

Iš papildomo J. N. apklausos protokolo matyti, kad jis patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, prašo jais vadovautis teisme. Nori tik papildyti, kad 2020 m. spalio 23 d., pas B. Š. į namus jis ėjo kartu su savo pažįstama L. R.. Būnat B. Š. namuose, jie visi kartu, t.y. jis, L., B. ir jo brolis R. vartojo alkoholinius gėrimus. Tada tarp jo ir B. Š. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu B. Š. pradėjo jį įžeidinėti. Tada jis nesusivaldė ir tyčia sudavė B. ne mažiau 6 smūgių į įvairias kūno vietas. Šiam įvykiui turėjo įtakos alkoholis, nes būdamas blaivus jis taip nepasielgtų. Dėl šio įvykio savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. Ateityje panašaus pobūdžio konfliktai tarp jo ir B. Š. nepasikartos (1 t. b. l. 180-182).

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis J. N. prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais.

Iš nukentėjusiojo B. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. spalio 24 d., tikslaus laiko nepamena, tai galėjo būti apie 00.00 val., pas jį į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynė vardu L., pavardės nepamina. Kartu su L. buvo vyriškis, kurį jis tą dieną matė pirmą kartą. L. pasakė, kad čia yra jos pažįstamas, vardu J., daugiau J. jokių anketinių duomenų nežino. J. su savimi turėjo alkoholinių gėrimų, t.y. degtinės. Jie pasiūlė kartu išgerti, tačiau jis atsisakė. Paaiškino, kad nori eiti miegoti. Tada jis J. ir L. norėjo gražiai išprašyti iš savo namų. Aiškino, kad eitų iš jo namų, tačiau J. ant jo dėl to supyko. Pradėjo šaukti, kad jis atsilikėlis, invalidas, kadangi jis turi negalią. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Po to J. sudavė jam vieną smūgį rankos kumščiu. Kurios būtent rankos tikrai neįsidėmėjo, pasakyti negali, pataikė į akį. Jis bandė gintis, prašė, kad baigtų taip elgtis. Po minėto smūgio J. jam dešine koja spyrė vieną kartą į krūtinę. Nuo šio smūgio jis pargriuvo ant lovos. Griuvo ant kairio šono. Griūdamas ant lovos, jis į niekur neatsitrenkė. Jam gulint ant kairio šono, J. spyrė koja apie 5-6 kartus jam į dešinį šoną, taip pat pataikė ir į nugarą. Jam nuo suduodamų smūgių pradėjo trukti oro, jis pradėjo dūsti. Po to, kiek pamena, į kambarį atėjo jo brolis R., kuris bandė J. atitraukti nuo jo. Kiek pamena, buvo kažkiek laiko praradęs sąmonę. Po to pamena, kad atsigavo greitosios pagalbos automobilyje, kuriuo buvo pristatytas į ligoninės priėmimo skyrių. Paskui buvo paguldytas į Chirurgijos skyrių, kur buvo gydomas iki 2020 m. spalio 31 d. Tuo metu, kai J. jį mušė, L. dar bandė jį irgi apginti. Dėl minėto įvykio jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padaryti sužalojimai. Jam iki šiol yra paraudusi dešinė akis, skauda nugarą, bei dešinį šoną. Po šio įvykio jis su J. nebendravo, nieko apie jį nežino. Pats J. jokių smūgių nesudavė. Visas konfliktas vyko name, jo kambaryje. Prašo, kad dėl šio įvykio būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kaltas asmuo būtų nubaustas. Šiuo metu civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo byloje reikšti nepageidauja (1 t. b. l. 30-33).

2021 m. birželio 7 d. nukentėjusysis pareiškė civilinį ieškinį (2 t. b. l. 17)

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis B. Š. dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad pats nusprendė civilinio ieškinio pareiškimu prašyti 5000 eurų žalos atlyginimo iš kaltinamojo. Supranta, kad tai labai didelė suma, už tokią sumą galima ir didelę mašiną nupirkti. Bet jam labai skaudėjo, savaitę gulėjo ligoninėje. Jis nedažnai vartoja alkoholį. Jis niekur nedirba, yra antros grupės invalidas, kalbos sutrikimų turi. Vaikystėje iš antro aukšto iškrito. Grįžus iš ligoninės, niekas nepasikeitė, viską dirba, kaip dirbęs. Nedarbingumas nepasikeitė. 2 mėnesius jautėsi skausmas šonkauliuose. Papildomų vaistų nevartojo, tik nuo skausmo gėrė vaistus. Įvykio vakarą „biški“ buvo išgėrę kartu su broliu, t.y. degtinės butelį per puse, šventė buvo. Ryte, vakare gėrė vaistus nuo skausmo. Receptas buvo išrašytas iš ligoninės, jo jau nebeturi, brolis receptą išmetė. Kokius tiksliai vaistus gėrė - neprisimena. (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje tolimesnis gydimas vyko.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2020 m. spalio 24 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos S. J. tarnybiniu pranešimu, kad 2020 m. spalio 24 d., apie 00:30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., sumušė J. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriam nustatytas 1,38 prom. girtumas. VšĮ Respublikinėje Panevėžio ligoninėje B. Š. nustatyti dešinės pusės 9-o ir 10-o šonkaulių lūžimas, dešinės pusės pneumotoraksas, poodinė emfizema, 1,25 prom. girtumas, paguldytas ir gydomas Chirurgijos skyriuje (1 t., b. l. 5-6).

Iš liudytojo R. Š. apklausos protokolo matyti, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Kartu su juo name gyvena ir jo brolis B. Š., gim. (duomenys neskelbtini). 2020 m. spalio 23 d., laiko tarpe nuo 21.00 val. iki 22.00 val. vakaro, jis iš netoliese gyvenančio kaimyno, kuris gyvena tame pačiame (duomenys neskelbtini) kaime, sugrįžo į savo namus. Užėjęs į vidų, iš karto kambaryje pamatė atsiklaupusį ant grindų, prie lovos, savo brolį B. Š., kurį kojomis spardė jam iš matymo pažįstamas J. N., gyvenantis Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) kaime. Tikslios J. N. gyvenamosios vietas nežino. Šį asmenį savo namuose matė tik antrą kartą, su juo artimai nebendrauja. Užėjęs į vidų matė, kad J. N. spyrė jo broliui į įvairias kūno vietas kojomis ne mažiau keturių kartų. Tai matydamas, nedelsiant puolė prie J. N. ir šaukdamas ką jis čia daro, kodėl spardo kojomis jo brolį, atitraukė jį nuo savo brolio. J. N. jam dar spėjo kumščiu vieną kartą suduoti į veidą, tačiau jis asmeniškai J. N. pretenzijų nereiškia ir pareiškimu nesikreips. Jam gaila tik savo brolio. Dėl kokios priežasties tarp jų įvyko konfliktas nepasakys, nes nežino, konflikto pradžioje jo paties nebuvo namuose. Tik gali patvirtinti tai, kad J. N., spardydamas kambaryje jo brolį, šaukė, kad kaimiečiai jam čia nevadovaus, nes jam visi paklūsta. Atitraukus nuo brolio J. N., pastarasis šiek tiek apsiramino. Jis bandė J. N. iš namų išvyti, bet jis nėjo. Matydamas sumuštą savo brolį, nedelsiant bendruoju pagalbos telefono numeriu į namus iškvietė policiją ir greitąją med. pagalbą. Atvykę medikai jo brolį apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninę, o atvykę policijos pareigūnai, J. N. sulaikė ir išsivežė į policiją (1 t., b. l. 90-93).

Iš liudytojo R. Š. papildomos apklausos protokolo matyti, kad savo anksčiau duotus parodymus prisimena, juos tvirtina. Papildomai nori patikslinti, kad 2020 m. rugsėjo 23 d. (teisėjo pastaba – apklausos protokole akivaizdi rašymo apsirikimo klaida, nes turėtų būti 2020 m. spalio 23 d.), jis buvo pas savo kaimyną, kuris gyvena tame pačiame kaime kaip ir jis. Kelintą valandą grįžo iš savo kaimyno, jis tikrai nepamena, nes dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl savo girtumo nuosekliai visų įvykio aplinkybių jis nepamena. Pamena, kad iš kaimyno grįžo vakare, tačiau tiksliai laiko nurodyti negali. Grįžęs į namus, jis nuėjo miegoti. Tuo metu, kai grįžo į namus, jokių pašalinių asmenų namuose nebuvo. Buvo tik jo brolis B.. Kaip jų namuose atsirado J. - nežino. Kiek pamena, jis pats J. tikrai neskambino ir neprašė, kad pas jį ateitų. Kiek pamena, jį iš miegų pažadino L.. Šalia jos stovėjo jo brolis B. ir J.. Kiek suprato, jie visi kartu gėrė. Jie kvietė ir jį kartu su jais išgerti. Jis nuėjo į namo prieškambarį, kur vyko išgertuvės. Kartu su minėtais asmenims jis išgėrė tik apie 200 gr. alaus. Kaip ir minėjo, alkoholį vartojo prieš tai, dienos metu. Jiems visiems geriant, išgirdo, kad kieme loja šunys, todėl nuėjo pažiūrėti, kas vyksta kieme. Jo brolis su J. ir L. pasiliko namie. Kieme jis buvo apie 10 minučių, kol apžiūrėjo visą kiemo teritoriją. Grįžęs atgal į namą pamatė, kad J. mušą jo brolį B.. Kaip ir minėjo pirminėje apklausoje, jis puolė ginti brolį. Konflikto pradžios jis pats asmeniškai nematė ir nežino, dėl ko įvyko konfliktas. Brolis jam kažką minėjo, kad jis prašė J. jau eiti namo. J. nepanorus išeiti, jie apsižodžiavo. Jo akivaizdoje J. broliui spyrė ne mažiau kaip keturis smūgis į įvairias kūno vietas. L. taip pat bandė jo brolį apginti. Kartu su L. ramino J.. Po to, kai J. apspardė jo brolį, brolio veidas pradėjo tinti. Jis labai išsigando ir iškart paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, iškvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus. Savo pirminėje apklausoje galėjo nurodyti netikslias įvyko aplinkybes, taip pat galėjo ne visai tiksliai nurodyti įvykio aplinkybes skambinat ir bendruoju pagalbos telefonu, kadangi pats buvo neblaivus, buvo labai išsigandęs dėl savo brolio sveikatos. Kaip ir minėjo, medikus bei policijos pareigūnus iškvietė iškart po to, kai jo brolis buvo sumuštas. Dar nori paminėti, kad minėto įvykio metu, kai jie visi, t.y. jis, L., J. ir jo brolis gėrė, L. ne kartą J. sakė, kad brolis yra invalidas. J. žinojo, kad jo brolis yra invalidas, nes tai yra akivaizdžiai matoma. Brolis labai sunkiai ir neaiškiai kalba, yra antros grupės invalidas. Brolis niekur nedirba, jam yra nustatytas tik 35 % darbingumo laipsnis. B. yra ramaus būdo, draugiškas, tikrai nėra agresyvus. Nemano, kad jo brolis pirmas galėjo išprovokuoti konfliktą su J.. Nebent galėjo nepagalvojęs pasakyti kokį žodį J., dėl ko šis, t.y. J., galėjo įsižeisti. Arba J. visai galėjo nesuprasti ką pasakė jam jo brolis, nes jis labai neaiškiai kalba. Daugiau apie šį įvykį jis nieko nežino. (1 t., b. l. 98-101).

Iš liudytojos L. R. apklausos protokolo matyti, kad J. N. yra jos pažįstamas, jį pažįsta apie 2 mėnesius. B. ir R. Š. pažįsta kaip kaimynus. 2020 spalio 23 d., apie 17.00 val., ji viena nuėjo pas J. N. į namus, adresu (duomenys neskelbtini), kaimo ir gatvės pavadinimo nepamena. Su J. vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. sidrą, alų, o po to degtinę. Maždaug prieš 00.00 val., ji paskambino R. Š. ir paklausė, ar gali kartu su J. ateiti pas jį ir jo brolį į namus. R. sutikus, kartu su J. nuėjo pas juos, su savimi turėjo degtinės. Atėjus pas R. su B., jie visi kartu gėrė degtinę. Po kiek laiko ji nuėjo į tualetą. Jai išėjusi iš tualeto ir grįžusi į kambarį pamatė, kad tarp J. ir B. vyksta muštynės. Matė, kaip J. du kartus koja spyrė B. į nugarą. Kuria būtent koja neįsidėmėjo. Ji dar bandė juos skirti, tačiau jai nesigavo. Matė, kad B. buvo pargriuvęs ant grindų, tačiau tiksliai nežino, ar nuo suduoto smūgio, ar dėl to, kad R. bandė jį ir J. išskirti. Dagiau nieko nepamena, nes viskas vyko labai greitai, pati taip pat buvo neblaivi, todėl tikslesnių įvykio aplinkybių nurodyti negali. B. brolis R. tuo metu, kai vyko muštynės, taip pat buvo kambaryje. Matė, kad ir ant R. veido buvo nubrozdinimai, tačiau, kaip jie atsirado nematė, bet prieš tai jų tikrai nebuvo. Dėl ko J. mušė B., ar prieš tai buvo koks nors konfliktas, ji nurodyti negali, nes buvo tualete, kuris randasi prie lauko verandos, todėl nieko ir negirdėjo. Po to R. iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Pradžioje atvyko medikai, kurie B. pristatė į priėmimo skyrių. Dar prieš atvykstant medikams, ant B. kūno, t.y. abiejų šonų atsirado patinimai. Daugiau asmeniškai pati jokių sužalojimų nematė. Kol atvyko medikai, B. skundėsi, kad jam skauda. Rankomis laikėsi už šonų. Paskui atvyko policijos pareigūnai, kurie sulaikė J.. Ji pati paryčiais grįžo į savo namus. Po šio įvykio dar kalbėjosi su J., jis minėjo, kad minėto įvykio metu B. jį išvadino necenzūriniais žodžiais, dėl to J. supyko, nesusivaldė ir sumušė B.. Daugiau J. jai nieko nepasakojo, ji pati irgi nieko neklausė. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali, nes nežino (1 t., b. l. 113-116).

Iš liudytojo G. R. apklausos protokolo matyti, kad jis dirba Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos Mobiliojo būrio vyr. patrulio pareigose. 2020 m. spalio 24 d., dirbant ekipaže "(duomenys neskelbtini)" kartu su specialistu S. R., iš Panevėžio AVPK budėtojo gavo pranešimą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur yra sumuštas vyriškis. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko pil. R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad jo namuose, minėtu adresu, jam iš matymo pažįstamas vyriškis J. N., gim. (duomenys neskelbtini) m., sumušė jo brolį. Aiškino, kad jo paties pradžioje namuose nebuvo, o atėjęs pats matė, kaip J. N. mušė jo brolį, t.y. spardė kojomis jam į įvairias kūno vietas. R. Š. nurodė, kad jis bandė išskirti savo brolį su J. N., tačiau J. N. jam ir pačiam sudavė smūgius į veido sritį. Ant R. Š. veido matėsi po kaire akimi žaizda, po dešine akimi matėsi mėlynė. Užėję į namą rado J. N.. Asmuo buvo sulaikytas. Jam buvo nustatytas 1,38 promilės girtumo laipsnis. Paties B. Š. name nerado, nes jis, iki jiems atvykstant, buvo pristatytas į VŠĮ Panevėžio Respublikinės ligoninės priėmimo skyrių. Sulaikytas J. N. buvo pristatytas į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio ir miesto PK, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini). Duomenys apie įvykį perduoti Panevėžio apskrities VPK budėtojui (1 t., b. l. 119-121).

Iš liudytojo G. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kurias liudytojas nurodė apklausos metu (1 t., b. l. 14).

Iš 2020 m. spalio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas yra vieno aukšto, baltų plytų, įėjimas iš rytų pusės. Įėjus į namo vidų patenkama į koridorių. Koridoriuje, pietų pusėje yra baltos spalvos durys, pro kurias įeinama į virtuvę. Virtuvėje matoma raudonos spalvos krosnis. Pasisukus į rytų pusę matomas įėjimas į kambarį, kuriame yra įvykio vieta. Rytinėje kambario pusėje yra langas. Šalia lango stovi lova su marga patalyne. Šalia lovos stovi rudos spalvos komoda, ant kurios yra televizorius ir įvairūs daiktai. Įvykio vieta yra šalia lovos ir rudos spalvos komodos. Grindys rusvos spalvos. Įvykio vietoje apžiūros metu jokių daiktų nepaimta (1 t., b. l. 7-9, 10-13).

Iš byloje esančio patikrinimų išrašo matyti, kad 2020 m. spalio 24 d., 02.32 val. J. N. nustatytas 1.38 promilių girtumas (1 t., b. l. 135).

Iš 2020 m. lapkričio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai iš pareigūnų, 2020 m. spalio 24 d. vykusių į iškvietimą "Body" kamerų:

Pirmas vaizdo įrašas pavadinimu 2020_1024_024755_018. Įrašo trukmė 1,10 sek. Įjungus vaizdo įrašą matosi, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, juos pasitinka vyras. Pagal CDB nustatyta, kad tai - R. Š.. Po to, matosi, kad pareigūnai kartu su vyru eina į namo vidų. Pareigūnas: Žiūrėkit jūs matėt, ar ne, kaip brolį mušė? Vyras: Aš tik ant pačio galo. Pareigūnas: Bet matėt kaip rankom mušė, ane? Vyras: Jo. Mačiau kaip spardė. Pareigūnas: Jis buvo pargriuvęs, ar nepargriuvęs? Vyras: Jo. Griuvusį ir dar spardė. Sakau: "ką tu darai?". Atstūmiau jį. Pareigūnas: Tai parodykite kambarį kur viskas buvo? Vyras: Prašom. Prašom. (matosi, kad rodo kambarį). Pareigūnas: O daugiau iš kokių daiktų? Vyras: Ne viskas yra, kad nieko čia nėra. Pareigūnas: Viskas čia? Kur čia buvo? Vyras: Čia va kažkur (rodo arčiau lovos), va kraujo dėmės. Ir aš čionai gavau. Pareigūnas: Va čia dar kraujo yra. Vyras: Gal ir nuo manęs nulašėjo. Pareigūnas: O čia? (rodo į kitą kambarį) Vyras: Čia yra brolis, metais jaunesnis. Aš turiu slaugą už jį. Pareigūnas: Nu ką gerai, laukit.

Antras vaizdo įrašas pavadinimu 2020_1024_024921_019. Įrašo trukmė 1,01 sek. Matosi, kad kieme pareigūnas bendrauja su R. Š.. Pareigūnas: O tas brolis pažįsta čia tą veikėją jūsų? Vyras: Mane? Pareigūnas 2: Tai kaip jūs čia atsiradote? Pareigūnas: Dabar palaukite? Pareigūnas: Jūsų brolis, kuris yra čia (rodo į namą), o tą kurį išvežė? Vyras: Mano. Pareigūnas: Jūsų? Tai 3 broliai esate? Vyras: Mes 5 esame. Vienas gyvena Biržuose, kitas čia už 1,5 km. Pareigūnas: O kaip šitą asmenį pažįstate? Vyras: Čia su pana kažkada užbrido, visi šlapi. Pirmą kartą aš pamačiau, tai viskas normaliai buvo. Pečius buvo sušildytas, tai viskas normaliai buvo. Jie ten išgėrė sidro, ar alaus. Pasėdėjo, pabuvo ir išėjo. O dabar buvo antrą kartą. Pareigūnas: Gerai, laukite (1 t., b. l. 22-23).

Iš 2020 m. lapkričio 20 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 2020 m. lapkričio 19 d. iš Bendrojo pagalbos centro gautas 2020 m. spalio 24 d. garso įrašas 2020_10_24-00-59-06_25.01 mp3, iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 2,31 sek. Įjungus garso įrašą girdisi kvietimo signalas, po to pasigirsta vyro ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo (toliau - BPC darbuotojas) pokalbis: Vyras: Labas vakaras. BPC: Labas vakaras. Vyras: Čia brolis papuolė ant susimušimo. Ir kaip pasakyti, kaip pasakyti, pradėjo tinti. Atrodo parėjo viskas normaliai, viskas gerai. O dabar jau dėjoja, kad ir kaulai skauda ir šonai skauda, ir viską. BPC: Tai jisai sumuštas? Vyras: Nu kaip tokių vaizdų nėra, kad būtų sumuštas. BPC: Tai čia savaime jam pradėjo skaudėti, ar jį sumušė kas? Vyras: Nu aš nežinau kaip čia buvo. (girdisi balsai). BPC: O tai jus galite paskambinti paklausti kaip buvo? Vyras: Išjunk tą savo nesąmonę (girdisi vyriškas balsas, sako skauda). "B., kur tave sumušė?". (fone girdisi vyriškas balsas, kažką neaiškiai sako). BPC: Kiek jam metų? Vyras: Bet tai matosi, kad veidas patinęs, grobai patinę. BPC: Tai aš klausiu, ar jį sumušė, ar ne? Vyras: Nu taip, kaip ir sumušė. BPC: O tai kas jį sumušė? Vyras: Nu aš nežinau kas jį sumušė, kur jį sumušė, ir kaip sumušė. BPC: tai jisai grįžo į namus iš kažkur? Vyras: Taip, taip. BPC: Sakykite prašau adresą? Vyras: Čia (duomenys neskelbtini). BPC: Koks kaimas? Vyras: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) namas, taip? Vyras: (duomenys neskelbtini). Čia vienkiemis. BPC: O kiek jam metų? Vyras: Jam kokie 45-46 metai. BPC: 56. Vyras: 45-46 metai. BPC: Koks Jūsų vardas, pavardė? Vyras: Š. R., čia brolis. BPC: Gerai laukite policijos ir greitosios. Vyras: Gerai (1 t., b. l. 108-110).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad B. Š. nustatyta kraujosruvos dešinėje akyje, juosmens dešiniame šone, dešinių IX, X šonkaulių lūžiai, padaryta kietais bukais daiktais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 55).

Iš 2020 m. gruodžio 21 d. medicininio pažymėjimo matyti, kad B. Š. yra registruotas Psichikos sveikatos centro įskaitoje (1 t., b. l. 75).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. sausio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad byloje nėra duomenų apie B. Š. lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl B. Š. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 82).

Iš Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. vasario 11 d. pažymos matyti, kad B. Š. nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatyta antra invalidumo grupė, prilyginta 35 proc. darbingumo lygiui. Nustatytos negalios priežastis - iš vaikystės. Diagnozė pagal TLK -10, F71 Vidutinis protinis atsilikimas (1 t., b. l. 84-85).

Įrodymų vertinimas

Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamas tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Abiem atvejais kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą, tačiau tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybės: veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, prieš nusikaltimą ir po jo padarymo.

J. N. sudavė vieną smūgį kumščiu nukentėjusiajam B. Š. į veidą, po to ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė jam į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas dešinėje akyje, juosmens dešiniame šone, dešinių IX, X šonkaulių lūžius, tuo tyčia sunkiai sutrikdė B. Š. sveikatą. Tai patvirtina ir jau aptarta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2020 m. lapkričio 18 d. Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimų padarymas sukėlė fizinį skausmą. Šonkaulių lūžiai sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ir kvalifikuojama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas vertindamas kaltinamojo tyčią pažymi, kad kaltinamasis nutraukė savo nusikalstamą veiką tik po to, kai buvo sustabdytas kito asmens, todėl iš bylos objektyvių duomenų matyti, kad J. N. veikė tiesiogine tyčia.

J. N. savo kaltę pripažino, faktinių aplinkybių neginčijo nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme, pripažino, kad yra kaltas. Byloje surinktų įrodymų visuma, paties kaltinamojo J. N. parodymai, nukentėjusiojo B. Š., liudytojų R. Š., L. R., liudytojo policijos pareigūno G. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, specialisto išvada, bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad J. N., 2020 m., spalio 24 d., apie 00.30 val., esant buitinei situacijai, tyčia nesunkiai sutrikdė B. Š. sveikatą. Kaip jau minėta, tokie kaltinamojo atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo J. N. atsakomybę lengvina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), taip pat jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta kad naują nusikalstamą veiką jis padarė turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, t. y. būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam J. N., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui ir individualizavimui (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. N., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), praeityje Lietuvos Respublikoje teistas (1 t., b. l. 141-145), administracine tvarka 1 metų laikotarpyje nebaustas (1 t., b. l. 139-140), priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centro apskaitose neįrašytas (1 t., b.l. 129-130); nedirbantis (1 t., b.l. 117), registruotas Užimtumo Tarnyboje (1 t., b.l. 116), tačiau iš J. N. parodymų – realiai dirbantis ir gaunantis neapskaitytas pajamas. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į kaltinamojo poziciją dėl kaltės bei atsiprašymą teismo posėdžio metu, teismas sprendžia, jog bausmės tikslams pasiekti tikslinga J. N. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kuri savo dydžiu būtų artima tokios bausmės rūšies vidurkiui. Kaltinamajam kartu su laisvės apribojimo bausme skirtini atitinkami įpareigojimai bei draudimai.

Įvertinus tai, kad byla baigiama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinių ieškinių

Reikalavimas pareiškiant civilinį ieškinį atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą sveikatai yra vienas iš pagrindinių asmens pažeistų teisių gynimo būdų. Siekiant užtikrinti asmenų, nukentėjusių nuo nusikalstamų veikų padarymo, teises, baudžiamojo proceso įstatymas taip pat numato galimybę pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis, civilinis ieškinys nagrinėjamas baudžiamojoje byloje kartu su baudžiamąja byla, t. y. baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu turi būti tiriami įrodymai ir dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo

Nukentėjusysis B. Š. pareiškė 5000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2021 m. liepos 20 d. vykusio teismo posėdžio metu kaltinamasis su nukentėjusiuoju sudarė taikos sutartį, kuria susitarė, kad kaltinamasis J. N. atlygins nukentėjusiajam B. Š. 5000 Eur neturtinės žalos dydį dalimis, po 150 Eur per mėnesį kol pilnai atlygins žalą (2 t., b.l. 18).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma, tačiau išsamus visų aplinkybių išnagrinėjimas, motyvuotas ir tinkamas jų įvertinimas suponuoja teisingo sprendimo priėmimą.

Neturtinę žalą nukentėjusysis patyrė, nes jam kaltinamojo veiksmų pasėkoje sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, t.y. J. N. sudavė vieną smūgį kumščiu jam į veidą, po to ne mažiau kaip penkis kartus koja spyrė jam į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas kraujosruvas dešinėje akyje, juosmens dešiniame šone, dešinių IX, X šonkaulių lūžius. Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodo, kad dėl sužalojimo patyrė skausmą, dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nurodo, kad dėl tokio nesunkaus sveikatos sutrikdymo, jam buvo sunku kvėpuoti, duso, trūko oro, skaudėjo šonus, nugarą, krūtinę, ištino šonai ir veidas. Teismas iš esmės šias aplinkybes tvirtina (2 t., b.l. 29-33).

Vadovaudamasis aukščiau nurodytu įstatymo reglamentavimu, daroma išvada, kad neturtinės žalos dydis, vadovaujantis padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybėmis, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į tai, kad pats nukentėjusysis įvykio metu buvo neblaivus, kad nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos reikalavimas – 5000 eurų nėra atitinkantis teismų praktikoje suformuotus preliminarius (rekomenduotinus priteisti) neturtinės žalos dydžius, teismas nesivadovauja aukščiau paminėtame Susitarime nurodytu kaltinamojo įsipareigojimu atlyginti 5000 Eur dydžio žalą, nes jis atsisakė gynėjo pagalbos, o nukentėjusysis turėjo įgaliotą atstovą – advokatą, todėl kaltinamasis galėjo ir nesuprasti būsimų Susitarimo pasekmių, apie ką jis pasisakė ir baigiamosiose kalbose. Remiantis tuo, teismas tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį iš dalies, mažindamas neturtinės žalos dydį iki 2700 eurų, įpareigojant kaltinamąjį atlyginti žalą per 18 mėnesių, per mėnesį mokant nukentėjusiajam jo nurodytu būdu ne mažiau kaip po 150 Eur.

Taip pat Panevėžio teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė teismo priteisti iš nuteisto asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetui padarytą 577,13 Eur žalą (1 t., b. l. 57-70).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.280 straipsnyje nurodyta, jog atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Civilinio ieškovo ieškinyje nurodyta, jog jis iš PSDF biudžeto sumokėjo už nukentėjusiajam B. Š. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas 577,13 Eur. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ir jų apmokėjimas iš PSDF biudžeto lėšų (žala PSDF biudžetui) yra tiesiogiai susijęs su asmens nusikalstamais veiksmais, t. y. asmens sužalojimu. Įvertinus teisinį reglamentavimą bei baudžiamosios bylos duomenis, darytina išvada, kad Panevėžio teritorinė ligonių kasa turi teisę regreso tvarka pareikšti civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje, o J. N. tyčiniais nusikalstamais veiksmais sutrikdžius nukentėjusiojo B. Š. sveikatą, kyla pareiga atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo gydymo išlaidomis. Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas į bylą pateiktais papildomais dokumentais (1 t., b. l. 62), todėl laikytina, kad ieškinys įrodytas, todėl jis tenkintinas visiškai.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2021 m. rugsėjo 8 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.36Mr) (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už nukentėjusiajam B. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-516-749/2021 valstybė patyrė 355,60 Eur išlaidų (2 t., b. l. 28-29).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam B. Š. yra nustatytas sunkus protinis atsilikimas be elgesio sutrikimų, jam buvo reikalingas atstovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, įgaliotam atstovui - advokatei L. B. išmokėta suma nėra nepagrįstai didelė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo J. N. tenkinamas.

Kiti klausimai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 136 straipsnio 1, 2 dalimis, 139 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam 2020 m. spalio 24 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b.l. 183-185) paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies b) punktu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. spalio 24 d. 02.40 val. iki 2020 m. spalio 24 d. 15.37 val. (viena laikino sulaikymo para, šį laiką prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms (1 t., b.l. 165-169).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Remdamasis visais bylos duomenimis, taip pat dėl kaltinamojo materialinės padėties bei priteistų civilinių ieškinių dydžio, procesinių išlaidų dydžio (5,70 Eur), iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos išlaidos dėl teismo šaukimų bei procesinių dokumentų siuntimo (BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, bei jam skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių trukmės laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir J. N. galutinai nubausti 1 (vienerių) metų trukmės laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, J. N. išbūtą laikinai sulaikytam nuo 2020 m. spalio 24 d. 02.40 val. iki 2020 m. spalio 24 d. 15.37 val. (vieną laikino sulaikymo parą, lygią dvejoms laisvės apribojimo dienoms).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu, įpareigoti J. N. laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo centre prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

J. N. 2020 m. spalio 24 d. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo B. Š. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš nuteistojo J. N. 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojant nuteistąjį atlyginti žalą per 18 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per mėnesį mokant nukentėjusiajam jo nurodytu būdu ne mažiau kaip po 150 Eur.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo J. N. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 577,13 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 13 ct) turtinę žalą.

Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymą Nr. (12.36Mr) (duomenys neskelbtini) priteisti iš nuteistojo J. N. valstybei 355,60 Eur (tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 60 ct) išlaidų už nukentėjusiajam B. Š. suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje.

Teismo proceso išlaidų dėl procesinių dokumentų bei teismo šaukimų siuntimo nepriteisti.

Nuosprendžio nuorašus (kopijas) pateikti visiems suinteresuotiems asmenims.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas