- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-545-278/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Pareiškėjas
- V. J.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3958-940/2019 pagal pareiškėjo V. J. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Egidijui Smagurauskui, E. G. dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. skundu prašė antstolį E. Smagurauską panaikinti 2019-03-20 patvarkymą Nr. S-19-181-6854, kuriuo skolininkui E. G. leista panaudoti 400 Eur dienpinigių sumą, skirtą dvejoms komandiruotėms po 200 Eur. Skundą grindė aplinkybe, jog skundžiamas patvarkymas priimtas neįsitikinus ar skolininkas realiai vyksta į komandiruotes. Be to, prašė antstolį įpareigoti nagrinėti jo 2019-01-31 skundą.
2. Antstolis E. Smagurauskas 2019-03-29 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir perdavė jį nagrinėti teismui. Nurodė, kad vykdomojoje byloje skolininkas pateikė darbdavio pažymas dėl dienpinigių pervedimo, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 739 straipsniu, turi būti išmokėti prieš komandiruotę bei iš kurių nėra galimas išieškojimas. Pažymėjo, kad pareiškėjo 2019-01-31 skundas išnagrinėtas ir tenkintas iš dalies, pakeičiant bei papildant 2019-01-11 patvarkymo Nr. S-18 dalį, nurodant, kad leidžiama skolininkui E. G. panaudoti 200,00 Eur dienpinigių sumą prieš kiekvieną reisą, kai bankinio pavedimo paskirtyje nurodoma, kad darbdavys perveda dienpinigius, skirtus komandiruotei. Šis procesinis dokumentas V. J. išsiųstas 2019-02-08 ir 2019-03-25, į jo nurodytą elektroninį paštą, per kurį ir buvo pateiktas skundas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-05-07 nutartimi pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolio veiksmų atmestas ir iš pareiškėjo valstybės naudai priteista 3,80 Eur pašto išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad antstolio E. Smagurausko žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018-11-09 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo E. G. atžvilgiu, išieškotojo V. J. naudai. Nurodė, kad, pradėjus priverstinius vykdymo veiksmus, 2018-11-22 turto aprašu areštuotas skolininkui priklausantis turtas – piniginės lėšos. Nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) skolininkui moka darbo užmokestį, 2018-12-19 priimtas patvarkymas dėl skolininko lėšų ir/ar turtinių teisių, esančių pas trečiuosius asmenis, arešto, kuriuo areštuotos E. G. turtinės teisės į skolininkui išmokėtinas pinigines lėšas ir nurodyta UAB (duomenys neskelbtini) areštuotas lėšas (27 000 Eur) pervesti į E. G. banko sąskaitą. 2019-01-11 patvarkymu Nr. S-18 antstolis leido E. G. iš jam priklausančios banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas, panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) pervedamus 200,00 Eur dienpinigius prieš kiekvieną tarnybinę kelionę. Leidimas disponuoti dienpinigių suma įregistruotas Turto arešto aktų registre. Konstatavo, jog 2019-01-21 patvarkymu Nr. S-19-181-1528 išieškotojas informuotas apie leidimą E. G. laisvai disponuoti patvarkyme nurodytomis lėšomis bei dienpinigiais. Nustatė, kad išieškotojas V. J. 2019-01-31 apskundė 2019-01-11 patvarkymą dalyje, kurioje leista E. G. naudotis UAB (duomenys neskelbtini) dienpinigiais prieš kiekvieną komandiruotę, prašė patvarkymą panaikinti ir nurodyti, kad skolininkas gali panaudoti dienpinigius po kiekvienos komandiruotės, jeigu skolininkas pateiks visus įrodymus (komandiruotės maršrutą, trukmę ir t. t.) patvirtinančius, kad buvo komandiruotėje. 2019-02-07 patvarkymu Nr. S-19-181-3430 V. J. 2019-01-31 skundas tenkintas iš dalies, 2019-01-11 patvarkymo Nr. S-18 dalis pakeista, nurodyta, kad leidžiama skolininkui iš jo banko sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas, panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) pervedamus 200 Eur dydžio dienpinigius prieš kiekvieną komandiruotę, o bankinio pavedimo paskirtyje turi būti nurodoma, jog pervedami dienpinigiai. Nurodė, kad 2019-03-20 patvarkymu Nr. S-19-181-6854, priimtu išnagrinėjus skolininko E. G. 2019-03-19 prašymą, 2019-01-11 patvarkymo Nr. S-18 dalis pakeista, nurodant, kad leidžiama skolininkui panaudoti 400 Eur dienpinigių sumą, skirtą dvejoms komandiruotėms po 200 Eur. Be to, antstolis nurodė, kad bankinio mokėjimo paskirtyje turi būti nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojui E. G. perveda pinigines lėšas skirtas komandiruotei.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys, jog skolininkas dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna darbo užmokestį, taip pat pateikta pažyma iš darbovietės patvirtina, kad skolininkas du kartus per mėnesį vyksta į komandiruotes užsienyje ir jam skiriami 400 Eur (dvejoms komandiruotėms). Sprendė, jog nėra pagrindo abejoti pažymos ir joje nurodytų duomenų tikrumu ir teisingumu. Pažymėjo, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 739 straipsnio nuostatas, išieškojimas iš dienpinigių negalimas, o leidimas skolininkui naudotis dienpinigiais po komandiruotės neatitiktų CPK 739 straipsnio 2 punkto reikalavimų, nes laikotarpiu kol E. G. būtų komandiruotėje, arešto pritaikymas lėšoms, kurios negali būti areštuotos (dienpinigiams), pažeistų skolininko interesus ir teises bei neatitiktų šių lėšų paskirties.
6. Konstatavo, jog komandiruočių trukmės, apsistojimo jų metu, važtaraščių ir kitų dokumentų kontrolė, nėra antstolio pareiga, priešingai, tokių duomenų pareikalavimas reikštų antstolio kompetencijos ribų peržengimą ir skolininko interesų pažeidimą, nes vykdomojoje byloje yra pažyma iš UAB (duomenys neskelbtini) apie skolininko komandiruotes Lietuva – Anglija – Lietuva. Ši pažyma yra pakankamas pagrindas antstoliui konstatuoti, jog E. G. vyksta į komandiruotes. Dokumentas pasirašytas įmonės direktoriaus, jis nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl antstolis neturi pagrindo juo nesivadovauti. Be to, pareiga domėtis ir kontroliuoti išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio numatyta išieškotojui. Išaiškino pareiškėjui, kad skolininko darbdavys privalo sudaryti sąlygas jam susipažinti ar tinkamai daromos išskaitos.
Šalies argumentai
7. Nustatė, kad pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2018-11-14 prašyme dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti V. J. nurodė savo elektroninį paštą ? (duomenys neskelbtini). Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju vykdymo proceso procesinių dokumentų įteikimas V. J. yra tinkamas, nes pareiškėjas pats nurodė savo elektroninį paštą ir teikė prašymus, dokumentus naudodamasis minėtu elektroninio pašto adresu. Atmetė pareiškėjo argumentus apie neišnagrinėtą 2019-01-31 skundą, kaip deklaratyvius, nes nustatė, kad 2019-02-01 antstolis E. Smagurauskas gavo V. J. 2019-01-31 skundą, kurį išnagrinėjo CPK numatyto termino ribose – 2019-02-07 patvarkymu Nr. S-19-181-3430, skundą tenkinto iš dalies. Pažymėjo, kad įstatymas nenumato antstolio pareigos pranešti apie skundo gavimą antstolio kontoroje, tačiau apie priimtą patvarkymą išieškotojui turi būti pranešama, kas ir buvo padaryta. Sprendė, kad 2019-02-07 patvarkymas Nr. S-19-181-3430 išieškotojui buvo įteiktas tinkamai, nes jokių duomenų apie elektroninio pašto adreso pasikeitimą V. J. antstoliui neteikė. Pažymėjo, jog pareiškėjas vėliau iš minėto elektorinio pašto teikė prašymus antstoliui, kuriuose pats papildomai nurodė prašomus duomenis pateikti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Teismas konstatavo, jog byloje nenustatytos aplinkybės dėl kurių antstolio veiksmai, priimant 2019-03-20 patvarkymą Nr. S-19-19-181-685, turėtų būti pripažinti neteisėtais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-05-07 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
9. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nesutiko su jo argumentais, jog antstolis iš skolininko E. G. nepagrįstai nepareikalavo papildomų įrodymų apie patirtas komandiruočių išlaidas ir byloje tokių įrodymų nėra pateikta.
10. Teikia UAB (duomenys neskelbtini) adresuotą 2019-03-31 prašymą, kuriuo skolininko darbdavio prašė pateikti visą teisingą išsamią informaciją, susijusią su skolininko darbo užmokesčio bei kitomis išmokomis nuo 2018-11-09, skolininko išvykimus į reisus ir komandiruočių laiką, trukmę, vietas, apie skolininko E. G. prašymų antstoliui pagrįstumą, iš skolininko išieškojimui išskaičiuotas sumas, o informaciją teikti nuolat už kiekvieną mėnesį bei į vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) įstoti trečiuoju asmeniu; pateikti skolininko telefono numerį bei elektroninio pašto adresą. Tvirtina, kad skolininko darbdavys minėtus veiksmus atsisako atlikti.
11. Nurodo, kad teismas nesivadovavo CPK 743 straipsnio 2 punkto nuostata, jog išskaitų teisingumą, išieškotojui negalint to padaryti, patikrina antstolis. Tvirtina, kad teismas nepagrįstai nenustatė, jog darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė ir atsisako sudaryti sąlygas jam susipažinti, ar tinkamai daromos išskaitos ir ar skolininkas išvyksta į komandiruotes bei patiria tas komandiruočių išlaidas, kurias deklaratyviai teigia. Be to, nurodo, kad teismas netinkamai taikė CPK 644 - 645 straipsnių, 634 straipsnio 2 dalies nuostatas.
12. Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu (atskiruoju) skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas apelianto V. J. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Su atskiruoju skundu apeliantas pateikė 2019-03-31 prašymą, adresuotą UAB (duomenys neskelbtini), dėl informacijos apie skolininko E. G. komandiruotes pateikimo. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad apeliantas minėto dokumento pateikimo į bylą būtinumo neargumentuoja, be to, jis buvo parengtas dar iki jo skundą antstoliui perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui ir minėtas dokumentas galėjo būti savalaikiai pateiktas pirmosios instancijos teismui, teikiami nauji įrodymai atsisakytini priimti.
15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo V. J. skundas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo skolininkui E. G. leista naudotis darbdavio skiriamų dienpinigių suma, panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad dalis nutarties nėra skundžiama (apeliantas neginčija teismo argumentų dėl 2019-01-31 antstoliui teikto skundo (ne)išnagrinėjimo), nenustatęs absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, apeliacinės instancijos teismas dėl šios nutarties dalies nepasisako.
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bei vykdomosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nutartį, atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančius teisės aktus bei motyvuotai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolio veiksmų, o atskirajame skunde nurodyti apelianto argumentai teismo padarytų išvadų nepaneigia. CPK 739 straipsnyje nustatytos lėšų kategorijos, iš kurių išieškojimas nėra galimas ir viena iš minėtų kategorijų yra sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybines komandiruotes, perkeliamam, priimama į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves (CPK 739 str. 2 p.). Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas E. G., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), vyksta į komandiruotes, todėl byloje pagrįstai nustatyta, kad skolininkas turi teisę disponuoti jam darbdavio pervedamomis komandiruočių lėšomis. Konstatuoti, jog nustatyta išmokėtinų lėšų suma, E. G. vykstant komandiruotėn į užsienio šalis yra užaukštinta, teismas neturi pakankamo pagrindo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo išvadomis dėl minėtų lėšų gavimo, jų pervedimo laikotarpio, todėl minėtu klausimu papildomai nepasisako.
17. Esminis apelianto V. J. skunde nurodomas argumentas yra tai, kad skolininkas E. G. galimai faktiškai nevyksta į komandiruotes, o antstolis, priimdamas skundžiamą patvarkymą, kuriuo leido skolininkui kiekvieną mėnesį naudotis dienpinigiais 400 Eur sumoje, nepagrįstai nepareikalavo papildomų įrodymų apie E. G. patirtas komandiruočių išlaidas. Byloje nepaneigti duomenys, kad skolininkas dirba UAB (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla, b.l. 133), gauna darbo užmokestį, o iš įmonės l.e. p. direktoriaus L. P. pasirašytos pažymos matyti, kad E. G. kas antrą savaitę vyksta į komandiruotes Lietuva – Anglija – Lietuva ir prieš kiekvieną reisą jam yra išmokami dienpinigiai – 200 Eur (vykdomoji byla, b. l. 99, 70). Abejoti nurodytų duomenų apie skolininko darbo pobūdį, jam mokamus dienpinigius tikrumu, pareiškėjui V. J. nepateikus priešingų įrodymų, jog mokamos sumos yra užaukštintos, teismui nebuvo pagrindo (CPK 12, 185 straipsniai). Tai, kad apeliantas V. J. nori žinoti skolininko judėjimo maršrutus komandiruočių metu ir kt. informaciją, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas privalėjo išreikalauti minėtus duomenis iš darbdavio, todėl naikinti pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 743 straipsnio, numatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio kontrolės mechanizmą, taikymas nėra apelianto pateikto skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas. CPK 743 straipsnio 2 dalis numato, kad jei išieškotojas dėl pateisinamų priežasčių negali patikrinti, ar išskaitos teisingos, jo prašymu tai patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Tačiau vykdomojoje byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad V. J. būtų kreipęsis į antstolį su minėto turinio prašymu, o 2019-03-31 raštas UAB „(duomenys neskelbtini), prašant pateikti informaciją apie skolininko komandiruotes bei kitus duomenis, buvo teikiamas tik apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis).
19. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog antstolis skundžiamu patvarkymu leisdamas skolininkui E. G. naudotis jam už komandiruotes pervedamais dienpinigiais tinkamai vertino vykdomojoje byloje pateiktus įrodymus ir įstatymų reikalavimų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos duomenis, todėl naikinti ar keisti pagrįstą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.