- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-05
- Bylos Nr.
- 2S-1407-392/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-01506-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Skolininkas
- L. L.
- Pareiškėjas
- V. R.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolės N. L. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. R. pateikė teismui skundą dėl neteisėtų varžytynių, taip pat galimai neteisėto akto bei protokolo surašymo ir dėl kitų antstolės N. L. veiksmų.
Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus.
Antstolė N. L. teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog pareiškėjas V. R. antstolei pateikė tris skundus dėl antstolės veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones –sustabdė išieškojimo vykdymą antstolės N. L. vykdomoje byloje Nr. 0062/10/01369 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės L. L., kurioje realizuojamas butas, esantis (duomenys neskelbtini), iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas išnagrinėjus pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolės N. L. veiksmų. Nurodė, kad antstolė teismą informavo, jog 2012-04-10 yra gauti pareiškėjo skundai dėl antstolės veiksmų. Taip pat, pažymėjo, kad teismui pateiktame skunde pareiškėjas skundžia antstolės veiksmus, kuriais ji bando realizuoti ginčo objektu virtusi turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), tuo tarpu tokios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog antstolei vykdymo procese realizavus ginčo objektu virtusį butą, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taps neįmanomas arba bus žymiai apsunkintas.
Šalies argumentai
Skolininkė L. L. atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti pritaikytą laikinosios apsaugos priemonę. Nurodė, kad teismas, nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visiškai neatliko būtino pareiškėjo pateikto skundo (skundų) preliminaraus vertinimo, netyrė ir nevertino šio skundo (skundų) turinio, o apsiribojo tik antstolės patvirtinimu, kad skundas yra gautas. Teismas neįvertino fakto, kad pareiškėjo skundai dėl antstolio veiksmų visiškai neatitinka bendrųjų procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamų reikalavimų, numatytų CPK 111 str., 113 str., 114 str. Jie yra surašyti su tokiomis gramatinėmis ir stiliaus klaidomis, kurios iškreipia skunduose pateikiamos informacijos esmę, apsunkina jos prieinamumą ne tik suinteresuotiems asmenims, bet ir teismui. Dėl gausybės rašybos ir gramatinių klaidų pareiškėjo reikalavimai, susiję su antstolio veiksmų teisėtumu yra itin sunkiai suprantami, todėl teismui turėjo kilti pagrįstų abejonių ne tik dėl pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo tikimybės, bet ir apskritai dėl galimybės tokius skundus nagrinėti teisme. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolės realizuojamas butas virto ginčo objektu. Pareiškėjas skunde dėsto padrikas mintis apie jo neva turimas teises į skolininkės butą, tačiau tokie teiginiai neturi jokio pagrindo, kadangi butas asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkei. Be to, skundai dėl antstolių veiksmų nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, o ginčai dėl antstolio realizuojamo turto nuosavybės teisių tokiose bylose nėra sprendžiami, kadangi ginčo objektą sudaro antstolio veiksmų turinys bei jų atitikimas įstatymų reikalavimus. Pabrėžė, kad pareiškėjas apskritai nėra vykdymo proceso šalimi ar suinteresuotu asmeniu. Tiek vykdomųjų bylų, vykdomų ne tik antstolės N. L., bet ir visų kitų prie išieškojimo iš skolininkės prisijungusių antstolių, tiek ir antstolės N. L. 2012-04-13 patvarkymo Nr. 0062/10/01369-SK-1 duomenimis, pareiškėjas nėra ir nebuvo išieškotoju nė vienoje skolininkei užvestoje vykdomojoje byloje. Vieningame antstolių vykdomųjų bylų sąvade nėra nei vienos vykdomosios bylos, kurioje išieškotojas būtų V. R., o skolininkė L. L. Be to, nė vienas Lietuvos Respublikos ar užsienio teismas nėra priėmęs įsiteisėjusio procesinio sprendimo, kuriuo būtų patenkinti pareiškėjo turtiniai ar kitokie reikalavimai L. L. ir kurio pagrindu galima būtų išduoti vykdomąjį dokumentą. Teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų bei prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolės atliekami veiksmai realizuojant skolininkės turtą, sukelia ar gali sukelti bet kokias teisines pasekmes pareiškėjui. Pažymėjo, kad sustabdžius išieškojimo veiksmus, ypatingai pažeidžiami suinteresuotų asmenų R. L. ir M. L. teisės bei teisėti lūkesčiai, kadangi šie asmenys yra sąžiningi buto įgijėjai, kurie dar 2012-03-20 sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą visą parduodamo buto vertę – 54 000 Lt, tačiau neįgijo nuosavybės teisių patvirtinančio dokumento – turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto ir dėl to negali įregistruoti turto įsigijimo fakto viešajame registre. Be to, sustabdžius išieškojimo veiksmus, ypatingai pažeidžiami visų išieškotojų teisės bei įstatymų saugojami interesai. Atkreipė dėmesį, kad iš viso vykdomosiose bylose yra 10 išieškotojų, tuo tarpu skolininkės pasiūlytų pirkėjų už butą įmokėtos sumos pilnai užtektų jų reikalavimams patenkinti ir visas vykdomąsias bylas užbaigti, tačiau išieškotojų teisės į savo reikalavimų patenkinimą neapibrėžtam laikui yra suvaržytos skundžiama nutartimi.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. L. ir M. L. pareiškimu nurodė, jog prisideda prie skolininkės atskirojo skundo. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis itin varžo jų, kaip sąžiningų turto įgyjėjų, sumokėjusių visą turto kainą ir neįgijusių į jį nuosavybės teisės teisėtus interesus.
Pareiškėjas V. R. atsiliepimu į atskirąjį skundą su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė atskirąjį skundą kaip nepagrįstą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra teisėta ir pagrįsta. Be to neapibrėžtai ir sunkiai suprantamai išdėstė aplinkybes apie pareiškėjo ir L. J. teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad panaikinus taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir ginčo butą pardavus iš varžytynių, taptų neįmanomas galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Ginčas byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo vykdomojoje byloje sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 144 str., laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra siekis užtikrinti ieškovo turtinius interesus, užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet susijęs su tam tikrais atsakovo teisių suvaržymais, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas privalo vadovautis teisingumo, proporcingumo principais ir, užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą įvertinti, ar iš tiesų nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas pritaikė siekdamas užtikrinti galimai pareiškėjui palankaus teismo sprendimo įvykdymą (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo nuomone grėsmę teismo sprendimo įvykdymui kelia ta aplinkybė, jog antstolei vykdymo proceso metu realizavus ginčo objektu virtusį butą, pareiškėjui palankaus sprendimo vykdymas taps neįmanomas arba žymiai bus apsunkintas jo įvykdymas.
Skolininkė L. L. atskirąjį skundą grindžia tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatliko būtino pareiškėjo pateikto skundo preliminaraus vertinimo, netyrė ir nevertino šio skundo turinio, o apsiribojo tik antstolės patvirtinimu, kad skundas yra gautas. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė nepagrįstą išvadą, jog antstolės realizuojamas butas virto ginčo objektu. Tuo tarpu, butas skolininkei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nėra kilę jokių ginčų dėl buto nuosavybės teisių. Pabrėžė, kad pareiškėjas apskritai nėra vykdymo proceso šalimi ar suinteresuotu asmeniu. Nepagrįstai sustabdžius vykdymo veiksmus yra itin pažeidžiamos visų kitų vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka.
CPK 633 straipsnis numato, kad išieškotojas ir skolininkas laikomi vykdymo proceso šalimis, o asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Taigi, įstatymas vienareikšmiškai nustato, kokie asmenys laikomi šalimis vykdymo procese bei kokie – suinteresuotais asmenims. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje yra priimtas teismo sprendimas, kurio pagrindu būtų patenkinti pareiškėjo turtiniai ar kitokie reikalavimai skolininkės L. L. atžvilgiu ir kurio pagrindu būtų išduotas vykdomasis dokumentas. Taip pat, patikrinus sistemos duomenis, nenustatyta, jog Lietuvos Respublikos teisme yra iškelta civilinių bylų pagal pareiškėjo pareiškimus skolininkei, kylančius iš prievolinių ar daiktinių teisinių santykių, galinčių bent iš dalies patvirtinti pareiškėjo suinteresuotumą vykdymo procese atliekamais veiksmais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teikdamas skundą dėl antstolės veiksmų, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad antstolės atliekami veiksmai realizuojant skolininkei priklausantį turtą, jam sukelia ar bent gali sukelti vienokias ar kitokias teisines pasekmes. Vien padrikai bei nerišliai dėstomos aplinkybės apie pareiškėjo bei L. J. pretenzijas į butą, esantį (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas yra suinteresuotas asmuo vykdymo procese. Tuo labiau, kad pareiškėjas nepateikė apskritai jokių duomenų apie jo teises į minėtą butą, tuo tarpu iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso skolininkei L. L. asmeninės nuosavybės teise (b. l. 34 – 35).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į tą svarbią aplinkybę, jog skolininkė vykdymo procese yra suradusi pirkėjus jos išvaržomam butui ir jie yra įmokėję į antstolės depozitinę sąskaitą 54 000 Lt sumą, kurios galimai pakaktų visų išieškotojų reikalavimų tenkinimui. Būtent dėl to ir buvo atšauktos 2012-03-21 turėjusios vykti nekilnojamojo turto – buto, varžytynės. Todėl tokia susidariusi situacija, kai yra sustabdytas išieškojimo vykdymas vykdomojoje byloje, kurioje realizuojamas butas, esantis (duomenys neskelbtini) nepagrįstai varžo ir suinteresuotų asmenų – R. L. ir M. L., kaip sąžiningų įgyjėjų, teises, kadangi esant pritaikytam turto perleidimo apribojimui, turtas negali būti perleistas suinteresuotiems asmenims.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas preliminariai neįvertinęs pareiškėjo pareikšto skundo pagrįstumo, remdamasis iš esmės vien tuo, jog antstolei yra pateikti trys skundai dėl vykdymo veiksmų ir tuo, jog kilęs ginčas dėl nekilnojamojo turto, neįsitikinęs, jog toks pareiškėjo skundas yra tikėtinai pagrįstas, nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo teisinio pagrindo. Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai suvaržė vykdymo proceso šalių ir suinteresuotų asmenų teises bei teisėtus interesus ir iš esmės suteikė pareiškėjui nepagrįstą ir perdėtą pranašumą apeliantės atžvilgiu. Tai konstatavęs, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes jie, sprendžiant šį ginčą, nėra reikšmingi.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese pritaikytos nepagrįstai, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo V. R. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkei atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., teismas
nutarė:
Skolininkės L. L. atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti.
Klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, atmesti.