Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2016-02-02 · Byla Nr. TS-3-416/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
TS-3-416/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
A. V.
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 2 d.Marijampolė

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Laimondas Noreika, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. atstovo advokato M. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr.192, susipažinęs su skundo medžiaga, nuteistojo asmens byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės rajono apylinkės teisme gautas nuteistojo A. V. atstovo advokato M. P. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2015-12-16 nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skunde pažymima, kad A. V. suprato padarytas klaidas, gailisi, laisvės atėmimo metu dalyvavo socialinės reabilitacijos programoje, neturi polinkio pažeidinėti vidaus tvarkos taisykles, nevartoja narkotinių medžiagų, palaiko glaudžius santykius su artimaisiais, turi pastovią gyvenamąją vieta, sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. A. V. visiškai atitinka teismų praktikoje nurodytus reikalavimus, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Prašo panaikinti Komisijos 2015-12-16 nutarimą ir išspręsti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Nurodė, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos Probacijos įstatyme bei Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d., numatyti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Prokuroras mano, kad būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kadangi formalus lygtinio paleidimo taikymas, gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Nuteistasis yra teistas 9 kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl sunkaus nusikaltimo padarymo, jam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, amnestijos įstatymas bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai neturėjo teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui, iš ankstesnių teistumų jis nepadarė tinkamų išvadų, nepateisino pasitikėjimo..

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Teismas nustatė, kad A. V. teistas 2015-02-11 Klaipėdos apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² str., paskiriant jam 1 metų laivės atėmimo bausmę. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 6 mėnesiai 29 dienos.

2015-12-16 Komisija priimtu nutarimu Nr. 1868 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam“, 4 Komisijos nariams balsavus „prieš“, 3 nariams „už“ nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog nuteistasis įgijęs 9 klasių išsilavinimą, specialybės neturi, nors nuteistojo darbinė motyvacija teigiama, nuostata į mokymąsi neigiama. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis neskatintas, drausminių nuobaudų iki Komisijos nutarimo priėmimo neturėjo. Dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Anksčiau teistas 8 kartus, šis teistumas 9-tas. Komisija pažymėjo, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo taikant bausmės vykdymo atidėjimą, lygtinį paleidimą, įstatymą „Dėl amnestijos akto“, nepadarė ir vėl nusikalto. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau- BVK) 8 str. 1 d. numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą, pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą. BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Teismas pažymi, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą, kurios nėra identiškos. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Iš nuteistojo asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistasis anksčiau jau buvo 8 kartus teistas, vyrauja nusikaltimai turtinėms teisėms ir interesams. Anksčiau jo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, įstatymas „Dėl amnestijos akto“. Tačiau nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė vėl nusikalto padarydamas tyčinį sunkų nusikaltimą. Padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistasis, nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose- teisme gauti duomenys, jog 2016-01-19 Marijampolės pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam už grubų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą paskirtas papeikimas, kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus bei rodo tai, kad nuteistojo elgesys negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. Be to, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys, nors ir sumažėjo, tačiau išlieka vidutinis, netgi artimas aukštam– 87 balai, taigi šios aplinkybės nėra pagrindas spręsti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aptartos aplinkybės taip pat neduoda pagrindo manyti, jog nuteistasis darė pažangą mažinant minėtą riziką, bei tai jog jo elgesyje bausmės atlikimo metu galima įžvelgti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 1 metų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Teismas pažymi, kad tiek Komisija, tiek teismas kiekvieną kartą spręsdami lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo atžvilgiu, visapusiškai įvertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bei atsižvelgdami į kitų aplinkybių visumą negali būti apriboti vertinti tik tam tikrą bausmės laikotarpį, arba apriboti pakartotinai vertinti aplinkybes susijusias su nuteistojo asmenybe ar ankstesniais nuteistojo teistumais, kadangi dėl teigiamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu galima spręsti tik įvertinus jo elgesį pataisos namuose per visą laisvės atėmimo bausmės laiką, o daryti išvadas apie lygtinio paleidimo instituto efektyvumą, nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei galima tik taip pat įvertinus ir aplinkybes susijusias su nuteistojo ankstesniais teistumais.

Tai, kad nuteistasis turi šeimą, palaiko ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, kuria socialius planus, yra įprastinis elgesys, būdingas daugumai nuteistųjų, tačiau teismo nuomone, šiuo metu tai dar neduoda absoliutaus pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu netaikytinas nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis A. V., būdamas laisvėje, šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str., ir baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p., teismas,

nutarė:

Nuteistojo A. V. skundą dėl 2015 m. gruodžio 16 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 1868 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo ( kopijos) gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas siųsti nuteistajam, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūrai, Marijampolės pataisos namams.

Teisėjas Laimondas Noreika