- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-27
- Bylos Nr.
- II-87-298/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-006638-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. V. skundą dėl Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 4 d. nutarimo Nr. 39N-30060676-15 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresnioji specialistė S. S. 2015 m. gegužės 4 d. surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2015 m. vasario 6 d. 8.45 val. Vilniuje, Laisvės pr. 79 A, lipdamas iš sustojusios transporto priemonės „T. A.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino ar nekliudo kitoms transporto priemonėms, ko pasėkoje buvo apgadintas iš galo važiuojantis automobilis „BMV”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 4 d.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresnioji specialistė S. S. 2015 m. gegužės 4 d. nutarimu A. V. pripažino kaltu padarius (duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 40 (keturiasdešimties) eurų baudą.
Šalies argumentai
A. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 39N-30060676-15. Skunde jis nurodė, kad nepažeidė kelių eismo taisyklių, o nuobauda paskirta nesilaikant ATPK 7 str., 256 str. reikalavimų. Su nutarimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis jis nesutinka nes nutarimas priimtas tik remiantis generalinio prokuroro D. V. 2015-04-07 d. raštu Nr. 17.2.-4180, kuriame nurodoma, kad „maloniai prašome įvertinti 2015-02-06 eismo įvykio aplinkybes, pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną ir spręsti dėl administracinių poveikio priemonių taikymo“ bei nurodoma, kad pridedama eismo įvykio medžiagos kopija. A. V. teigimu, iš tikrųjų pridėta tarnybinio patikrinimo, kuris buvo atliekamas nustatyti ar jis 2015-02-06 išlipdamas iš automobilio nesiekė pažeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos vardo, medžiaga, kuri jau įvardinta kaip eismo įvykio medžiaga. Atitinkamai, tarnybinio patikrinimo ribos yra griežtai nustatytos prokuratūros veiklą reglamentuojančių norminių aktų ir tarnybinio patikrinimo medžiaga negalėjo būti pateikta kaip eismo įvykio medžiaga. Taip pat pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) str. įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), o ne kaip šiuo atveju, – Generalinis prokuroras. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi pareigūnė daugiau jokio papildomo tyrimo neatliko ir netenkino jo prašymo išreikalauti iš Generalinės prokuratūros šio atsitikimo darbe tyrimo akto. Pažymėjo, kad ATPK 187¹ straipsnio norma yra imperatyvi ir prokuroro teisės administracinės teisenos bylose negali būti plečiamos. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) str. numato, kad prokuroras gali inicijuoti administracinio teisės pažeidimo bylą tik išskirtinai šiame straipsnyje numatytais pagrindais, kurių šiame tarnybiniame patikrinime nėra.
Teismo posėdžio metu A. V. prašė skundą patenkinti. Be skunde išdėstytų aplinkybių nurodė, kad sėdėjo ant galinės sėdynės, pradarė dureles ir buvo smūgis. Aiškino, kad nėra įrodymų, jog jis kaltas, nėra schemos, o kaltininkas yra „BMV” vairuotojas, kuris buvo neatidus.
Atsiliepimas
Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo nurodė, jog su A. V. skundu nesutinka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. sausio 15 d. nutartyje (administracinė byla Nr. N575-1253/2010) nurodė, kad „Teisės doktrinoje yra pažymėta, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinį teisės pažeidimą.“ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šioje nutartyje pažymėjo, kad viena iš vadų pradėti bylos tyrimą gali būti informacija, gauta iš teisėsaugos institucijų, kitų valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kitokių panašių subjektų. Pažymėjo, kad LR (duomenys neskelbtini) str., nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tarnybos pareigūnas, tirdamas LR generalinės prokuratūros surinktą medžiagą nustatė, kad 2015 m. vasario 6 d., 8.45 val., Vilniuje, Laisvės pr. 79A, A. V. išlipdamas iš transporto priemonės „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįsitikino, kad tai saugu, atidarė keleivio dureles, dėl ko buvo apgadinti du automobiliai. Kelių eismo taisyklių 52 punkte nurodyta, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams, todėl padarytas pažeidimas numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d.
Teismo posėdžio metu Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas vyriausias specialistas R. V. prašė nutarimą palikti ir skundo netenkinti. Be atsiliepime į skundą išdėstytų aplinkybių nurodė, kad surašydami protokolą vadovavosi medžiaga, eismo įvykio deklaracijos kopija, buvo nuotraukos. Nurodė, kad šiuo atveju nėra svarbu ar prokuratūroje buvo atliekami kokie nors patikrinimai bei pažymėjo, kad bet koks pranešimas yra priimamas, yra pradedamas tyrimas ir pranešimas yra vertinamas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
(duomenys neskelbtini) str. 4 d., nustatyta, kad „šio straipsnio pirmoje dalyje nurodytų asmenų padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) – užtraukia baudą nuo keturiasdešimties iki penkiasdešimt septynių eurų. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nurodyti šie asmenys: pėstieji, asmenys, vairuojantys dviračius, vadeliotojai, kiti asmenys, kurie naudojasi keliais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d. yra įtvirtinta eismo dalyvio sąvoka – „eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).“ Šio įstatymo 16 str. reglamentuotos atitinkamos su saugiu eismu susijusios pareigos keleiviams. (duomenys neskelbtini) str. 1 d., paminėti kiti asmenys, kurie naudojasi keliais, apima ir keleivius. Kelių eismo taisyklių 148 punktas numato, kad draudžiama atidaryti sustojusios transporto priemonės dureles, jeigu tai kelia pavojų arba kliudo kitiems eismo dalyviams.
Byloje yra pakankamai duomenų, kad būtent A. V. lipdamas iš automobilio neįsitikino ar nekliudo kitoms transporto priemonėms, ko pasėkoje buvo apgadintas iš galo važiuojantis automobilis. Kelių eismo taisyklių 52 punkte nurodyta, kad iš važiuojamosios dalies pusės keleiviams leidžiama įlipti į transporto priemonę (išlipti iš jos) tik tuo atveju, jeigu to padaryti neįmanoma iš šaligatvio ar kelkraščio pusės ir jeigu tai bus saugu, netrukdys kitiems eismo dalyviams, todėl A. V. padarytas pažeidimas numatytas LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. A. V. kaltė įrodyta eismo įvykio deklaracija bei fotonuotraukomis, liudytojų paaiškinimais bei kitais bylos duomenimis. Skiriant A. V. administracinę nuobaudą atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į visas bylos aplinkybes.
KET 3 p. nurodyta, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. (duomenys neskelbtini) p. nustato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą. Taigi, apie eismo įvykį nepranešti policijai galima, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių ir pildo įvykio vietos deklaraciją ar eismo įvykio schemą, šiuo atveju buvo pildoma eismo įvykio deklaracija ir policijos pareigūnai nebuvo kviečiami.
Teisės doktrinoje yra pažymėta, kad norint iškelti ar kitaip pradėti administracinės teisės pažeidimo bylą turi būti konstatuoti bylos iškėlimo vados ir pagrindas. Bylos tyrimo pradėjimo vada yra ta informacija, kurioje yra duomenys apie padarytą administracinės teisės pažeidimą. Vada pradėti bylos tyrimą gali būti: a) kompetentingo pareigūno tiesioginis administracinės teisės pažeidimo fakto pastebėjimas (konstatavimas); b) prokuroro pareiškimas ar nutarimas kreiptis į rajono (miesto) apylinkės teismą iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą dėl veikų, numatytų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187¹ straipsnyje (teisėtų prokuratūros pareigūno reikalavimų nevykdymas); c) prokuroro nutarimas iškelti administracinės teisės pažeidimo bylą, kai buvo atsisakyta iškelti baudžiamąją bylą arba ji buvo nutraukta; d) informacija, gauta iš teisėsaugos institucijų, kitų valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų ir kitokių panašių subjektų; e) fizinių ir juridinių asmenų pranešimai, pareiškimai ir skundai; f) visuomenės informavimo priemonių pateikta informacija ir kt. Taigi, teisės normų analizė, susiformavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bei administracinės teisės mokslo teorija, leidžia daryti išvadą, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena prasideda ne nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, o nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą.
Teismas, išnagrinėjęs skundą pripažįsta, kad byloje surinktų ir aptartų įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, jog A. V., Lietuvos kelių policijos tarnybos 2015 m. gegužės 4 d., nutarimu pagrįstai pripažintas padariusiu (duomenys neskelbtini) str. 4 d. numatytą pažeidimą. Nenustačius pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam paskirta sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
A. V. skundo netenkinti.
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresniojo specialisto 2015 m. gegužės 4 d., nutarimą Nr. 39N-30060676-15 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.
H. S.