- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-05
- Bylos Nr.
- I1-161-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01198-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, atsakovės atstovas), 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–3) ir atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 40) nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 20 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. kalėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ojo sektoriaus 3 būryje, pataisos įstaigai pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą. Gyvenamosios patalpos buvo rakinamos, judėti po kitas gyvenamąsias patalpas buvo draudžiama, pasivaikščioti išleidžiama tik 3 valandoms, todėl šios patalpos turi būti priskiriamos kamerų tipo patalpoms. Nurodė, kad 8 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje gyveno 8, o ne 4 asmenys. Dėl vietos trūkumo blogiau išsivėdindavo patalpos, pakildavo oro temperatūra, sergančiam astma pareiškėjui žymiai paūmėdavo ligos simptomai. Dėl to pareiškėjas jautė dvasinę kančią, emocinę įtampą, fizinį skausmą. Dėl ventiliatoriaus išdavimo kreipėsi į pataisos namų administraciją, kuri biurokratiškai nurodė kreiptis į kitą skyrių, o po skundo Kalėjimų departamente išnagrinėjimo išdavė seną ventiliatorių jau praėjus didžiausiam jo poreikiui.
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 12–16) nurodė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo patalpose, kuriose jam buvo užtikrinta reglamentuota vienam nuteistajam tenkanti gyvenamojo ploto norma. Teigė, kad pataisos namai nėra kamerų tipo įstaiga, todėl nuteistieji dienotvarkėje nustatytu metu galėjo laisvai judėti savo gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje, pasivaikščiojimo kiemelyje, nuteistųjų koplyčioje, naudotis sporto aikštelėmis ir salėmis. Nuteistųjų gyvenamosios patalpos rakinamos po vakarinio patikrinimo. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, dėl per aukštos temperatūros pareiškėjas į pataisos įstaigą nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atlyginimo neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų jam kalint Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus patalpose, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Nors pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 20 d., tačiau tiek iš skundo, tiek iš atsikirtimo į atsiliepimą turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia kalinimo 1-ajame Pravieniškių PN-AK sektoriuje sąlygas. Iš atsakovės atstovo pateiktos pažymos (b. l. 34) matyti, kad pareiškėjas į 1-ąjį sektorių buvo perkeltas 2018 m. kovo 30 d., šių duomenų neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustato, kad ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2019 m. gegužės 28 d.
Pareiškėjas skunde teigė, kad jam gyvenant Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose buvo pažeistos gyvenamojo ploto normos, pabrėždamas, kad šiose gyvenamosiose patalpose (aukšte) jis buvo rakinamas 21 val. per parą, todėl šios gyvenamosios patalpos turi būti vertinamos kaip kameros.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kuriose galima laisvai judėti po visą lokalinį sektorių nuo kėlimosi iki gulimosi laiko ir kurios rakinamos nuo vakarinio patikrinimo iki ryto.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (įsigaliojo nuo 2017 m. sausio 1 d.) 73¹ punktas numatė, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (73¹.1 p.); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (73¹.2 p.). Pagal minėtų taisyklių 73² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.
Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 4 dalį, kamerų tipo patalpose nuteistieji laikomi rakinamose kamerose.
Iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK 2019 m. birželio 21 d. pažymos Nr. 61-2434 bei dienotvarkės matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno 1-ojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose, o ne kamerose (b. l. 34, 62, 64, 59). Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas buvo užrakinamas tik nakčiai, ne kameroje, o aukšte. Jis galėjo laisvai judėti į virtuvę, tualetą, koridoriumi, šias aplinkybes skunde pareiškėjas pripažįsta, todėl įvertinus visumą aplinkybių, darytina išvada, jog jis turėjo judėjimo laisvę pagal dienotvarkėje nustatytą laiką ir numatytas priemones, todėl nėra pagrindo jo laikymo sąlygų gyvenamosiose patalpose prilyginti pataisos įstaigų kamerų tipo patalpoms ir skaičiuoti 3,6 kv. m plotą vienam asmeniui.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovės padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovės atstovo duomenimis (b. l. 33–34), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. birželio 4 d. buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 24,85 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, tačiau gyveno 4 asmenys, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 6,21 kv. m gyvenamojo ploto.
Nuo 2018 m. birželio 5 d. iki 2018 m. gruodžio 30 d. pareiškėjas paskirtas gyventi į 6 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 56,61 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, gyveno 16 asmenų, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,54 kv. m gyvenamojo ploto.
Nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki 2019 m. sausio 15 d. pareiškėjas paskirtas į 3 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 20,66 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, gyveno 6 asmenys, todėl vienam nuteistajam joje teko 3,44 kv. m.
Nuo 2019 m. sausio 16 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. pareiškėjas paskirtas į 3 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas 35,34 kv. m, joje įrengta 11 miegamųjų vietų, gyveno 10 asmenų, todėl vienam nuteistajam joje teko 3,53 kv. m.
Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą teigė, jog atsakovės atstovas pateikė neteisingus duomenis apie tai, kad ginčo laikotarpiu 8 būrio 4 patalpoje gyveno 4 asmenys, nurodydamas, kad iš tiesų jame visą laiką gyveno 8 asmenys. Atsakovės atstovas, reaguodamas į tokius pareiškėjo paaiškinimus, pateikė teismui 2019 m. lapkričio 4 d. pažymą su pridėtu nuteistųjų sąrašu, iš kurio matyti, kad 2018 m. kovo 30 d. 8 būrio 4 patalpoje gyveno 4 asmenys. Pareiškėjas, gavęs šiuos duomenis, jų neginčijo. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas teismui pateikė nekonkrečius duomenis apie kartu su juo ginčo kameroje buvusių asmenų skaičių (8 asmenys), kurių nepagrindė jokiomis kitomis objektyviomis aplinkybėmis, į tai, kad tokius pareiškėjo argumentus paneigia atsakovės atstovo pateiktos oficialios pažymos, patvirtinančios, kad ginčo laikotarpiu 8 būrio 4 patalpoje gyveno 4 asmenys, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į Pravieniškių PN-AK dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar jų nulemtų sveikatos sutrikimų į gydytoją ar psichologą (b. l. 32, 36), teismas pareiškėjo išdėstytus argumentus atmeta kaip neobjektyvius ir nepagrįstus. Kita vertus, ši aplinkybė neturi teisinės reikšmės ginčo sprendimui, kadangi net ir gyvenant 8 nuteistiesiems 8 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, vienam nuteistajam tenkanti ploto norma nebūtų pažeista (3,10 kv. m).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigė, jog ginčo laikotarpiu kreipėsi į psichologą 2019 m. balandžio bei rugpjūčio mėnesiais, tačiau atsakovės atstovo pateiktos oficialios pažymos šiuos teiginius paneigia. Teismas neturi pagrindo abejoti šiais oficialiais įrodymais, jie nėra nuginčyti ar paneigti kitais leistinais įrodymais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnis).
Teismui nustačius, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, nėra sąlygų šiuo aspektu atsakovės atsakomybei kilti.
Pareiškėjas nurodė, jog dėl vietos trūkumo blogiau išsivėdindavo patalpos, pakildavo oro temperatūra, sergančiam astma pareiškėjui žymiai paūmėdavo ligos simptomai.
Atsakovės atstovo pateikta 2019 m. birželio 27 d. pažyma (b. l. 33) patvirtina, kad gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos mechanine vėdinimo sistema bei pro atveriamą langą, o tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto reikalavimus. Taigi, teismas nenustatė nei vienam nuteistajam tenkančios ploto normos, nei higienos normos pažeidimų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui buvo sudarytos netinkamos sąlygos dėl netinkamos ventiliacijos.
Nors pareiškėjas teigė, jog jo prašymą dėl ventiliatoriaus išdavimo atsakovės atstovas nagrinėjo biurokratiškai, nurodė kreiptis į kitą skyrių, tačiau pareiškėjas pripažino, kad vėliau vis dėlto ventiliatorius jam buvo išduotas. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo teiginių dėl kameroje esančios temperatūros ir oro trūkumo visiškai nedetalizavo, t. y. nenurodė, kada ir kuriose gyvenamosiose patalpose buvo nesilaikoma nustatytų reikalavimų, nepaaiškino, kada ir kaip nebuvo užtikrinama tinkama temperatūra ir ventiliacija, neindividualizavo dėl to kilusių subjektinių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio su žalos atsiradimu.
Pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar jų nulemtų sveikatos sutrikimų į gydytoją bei psichologą ginčo laikotarpiu nesikreipė (b. l. 32, 36). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos oro temperatūros bei netinkamos ventiliacijos pripažintini nepagrįstais.
Nenustačius pataisos įstaigos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nepasisakytina apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovės atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.