Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, neįgali, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S., nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno psichotropines medžiagas. Nusikalstama veika padaryta esant tokioms aplinkybėms:

2014-06-04, apie 8.23 val., vykdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, pažeisdama 1998-01-08 Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 20 straipsnį, paslėpusi rankinėje tarp daiktų, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno: paslėpusi vaistinio preparato „Drotaverin“ pakuotėse, – 150 tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,375 g – psichotropinės medžiagos fenazepamo, paslėpusi vaistinio preparato „Tetraciklin“ pakuotėse, – 60 tablečių „Korvalol“, kurių sudėtyje buvo 0,450 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio.

Be to, kaltinamoji I. S. neteisėtai gabeno psichotropines medžiagas neturėdama tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Nusikalstama veika padaryta esant tokioms aplinkybėms:

2014-06-04, apie 8.23 val., vykdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, rankinėje tarp daiktų neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno: vaistinio preparato „Drotaverin“ pakuotėse paslėptas 150 tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje buvo 0,375 g psichotropinės medžiagos fenazepamo, vaistinio preparato „Tetraciklin“ pakuotėse paslėptas 60 tablečių „Korvalol“, kurių sudėtyje buvo 0,450 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio.

Kaltinamoji I. S. dėl jai pareikštų kaltinimų kalta prisipažino ir parodė, kad po sūnaus mirties 2010 m. jai teko gydytis (duomenys neskelbtini) ligoninėje, ten jai buvo paskirti vaistai „Clonazepam“. (duomenys neskelbtini) tokie pat vaistai vadinami „Fenazepam“. Kaltinamoji parodė, kad gyvena pas savo motiną ir ją prižiūri (duomenys neskelbtini), nuo tos vietos iki sienos su (duomenys neskelbtini) yra apie 10 km. Pritrūkusi vaistų „Clonazepam“, kaltinamoji turėjo važiuoti jų išsirašyti į sveikatos priežiūros centrą pagal savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau, negalėdama palikti motinos be priežiūros, nuvykusi į (duomenys neskelbtini) apsipirkti, vaistinėje, pasitarusi su vaistininke ir vaistininkei rekomendavus, nusipirko „Clonazepam“ analogą „Fenazepam“. „Fenazepam“ vaistams įsigyti (duomenys neskelbtini) vaistinėje recepto nereikėjo. Šie vaistai veikia raminančiai ir migdančiai, jų poveikis jaučiamas visą dieną. Kadangi vizos į (duomenys neskelbtini) terminas ėjo į pabaigą, tų vaistų nusipirko tris dėžutes. Taip pat širdies nervams nuraminti nusipirko ir vaistų „Korvalol“, kurie anksčiau buvo pardavinėjami ir Lietuvoje. Suprasdama, kad „Fenazepam“ ir „Korvalol“ gabenti į Lietuvą negalima, kaltinamoji (duomenys neskelbtini) vaistinėje nusipirko pigesnių vaistų ir jų pakuotes panaudojo vaistams „Fenazepam“ ir „Korvalol“ gabenti į Lietuvą. Draudžiamus gabenti į Lietuvą vaistus pirko savo reikmėms, bet ne pardavimui.

Iš (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorės J. R. 2014-06-04 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad 2014-06-04, apie 8.23 val., (duomenys neskelbtini) kelio poste, vykdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pėsčiųjų taku, I. S. žodžiu deklaravo 2 pakelius cigarečių, 1 litrą alkoholinio gėrimo, 42 pakuotes 10 pavadinimų leistinų vaistinių preparatų ir 10 originalių pakuočių maistinių papildų. Visas prekes I. S. sudėjo ant stalo, paruošė patikrinimui. Kilus įtarimui, kad gali būti gabenama prekių daugiau negu leidžiama, buvo atlikta I. S. daiktų apžiūra. Atlikus patikrinimą, buvo rasta: „Fenazepam“ – 15 lapelių, po 10 tablečių kiekviename, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos fenazepamo, slėptos trijose vaistinio preparato „Drotaverin“ pakuotėse; „Korvalol“ – 6 lapeliai, po 10 tablečių kiekviename, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos fenobarbitalio, slėptos trijose vaistinio preparato „Tetraciklin“ pakuotėse (t. 1, b. l. 1).

Iš 2014-06-04 administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 4LK4004185 turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorė J. R. I. S. šį protokolą pagal ATPK 210 straipsnio 3 dalį surašė dėl to, kad, atlikus muitinį patikrinimą, tarp I. S. gabenamų iš (duomenys neskelbtini) pirkinių buvo rasta 10 nedeklaruotų „Jantarnaja kislota“ (gintaro rūgšties) pakuočių, kuriose buvo po 10 tablečių kiekvienoje, kurios buvo gabenamos be gydytojo recepto, pažeidžiant Sveikatos apsaugos ministro 2006-11-23 įsakymu Nr. V-975 patvirtintų vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką taisyklių 9.1.1 punktu nustatytus apribojimus. Vaistai rasti tarp asmeninių daiktų rankinėje. Pažeidėja protokole pasiaiškino, kad 10 pakelių gintaro rūgšties per daug nei leidžiama nešėsi todėl, kad norėjo pasidaryti užpilą sąnarių trynimams (t. 1, b. l. 2–3).

Iš 2014-06-04 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolo Nr. 4LK4004185 turinio matyti, kad 10 pakuočių vaistų „Jantarnaja kislota“ iš I. S. (duomenys neskelbtini) kelio poste buvo paimta (t. 1, b. l. 4).

Iš 2014-06-04 Keleivio pateiktų žodinių muitinės deklaracijų sąrašo matyti, kad I. S. deklaravo 42 pakuotes vaistų, 1 litrą degtinės, 40 cigarečių, 10 pakuočių maisto papildų (t. 1, b. l. 5).

Iš Muitinės kriminalinės tarnybos Klaipėdos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D. V. 2014-11-05 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad, nustačius, jog I. S. 2014-06-04 gabentuose vaistuose „Fenazepam“ ir „Korvalol“ rastas psichotropinių medžiagų kiekis atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakyme „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pakeitimais) nurodytą labai didelį kiekį, ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas pagal BK 159 straipsnio 1 dalį, toliau tęsiamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (t. 1, b. l. 9).

Iš 2014-06-04 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini) kelio posto praleidimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) , ir apie ją. Posto administracinėse patalpose posto inspektorė J. R. vyriausiajai tyrėjai D. V. perdavė 2014-06-04 tarnybinį pranešimą, I. S. deklaraciją, paimtus iš I. S. vaistinius preparatus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ su vaistų „Drotaverin 40 mg“ ir „Tetraciklin 100 mg“ pakuotėmis, kuriose „Fenazepam“ ir „Korvalol“ vaistai buvo slepiami (t. 1, b. l. 10–20).

Iš 2014-06-12 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtos vaistinių preparatų „Fenazepam“ ir „Korvalol“ tabletės. Iš protokolo turinio matyti, kad 150 „Fenazepam“ tablečių buvo sudėtos į tris popierines dėžutes, ant kurių rusų kalba užrašyta „Drotaverin“. Į kiekvieną tokią dėžutę įdėta po 50 tablečių vaistinio preparato „Fenazepam“. Iš protokolo turinio matyti, kad 60 tablečių vaistinio preparato „Korvalol“ sudėta į tris popierines dėžutes, ant kurių rusų kalba užrašyta „Tetraciklin“. Į kiekvieną dėžutę įdėta po 20 tablečių vaistinio preparato „Korvalol“ (t. 1, b. l. 21–34).

Iš 2014-09-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-1632 (14) matyti, kad tyrimui pateiktose 150 tablečių „Fenazepam, 2,5 mg“ iš viso yra 0,375 g gryno fenazepamo. Tirti pateiktose 60 tablečių „Korvalol“ yra 0,450 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio (t. 1, b. l. 41–42).

Iš vyriausiosios tyrėjos D. V. 2014-11-12 tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad I. S. 2014 m. sausio–gegužės mėnesiais per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos į Rusiją ir atgal vyko vidutiniškai 4 kartus per mėnesį (t. 1, b. l. 46, 47–52).

Iš viešosios įstaigos Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro 2014-06-20 informacijos matyti, kad nuo 2014 m. vasario mėnesio I. S. atsirado nemigos epizodai, diagnozuota neorganinė nemiga, paskirti vaistai: „Lorazepam“, „Clonazepam“. Vaistai „Fenazepam“ ir „Korvalol“ nebuvo paskirti (t. 1, b. l. 88).

Iš 2014-06-25 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad I. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė medicininius dokumentus (t. 1, b. l. 101).

Iš I. S. ligos istorijos epikrizės matyti, kad (duomenys neskelbtini) ligoninėje, (duomenys neskelbtini), ji gydėsi nuo 2010 m. vasario 8 d. iki vasario 17 d. Pacientė skundėsi, kad po nervinio sukrėtimo atsirado didžiulis nerimas, nemiga. Ligonė buvo gydoma ir vaistais „Clonazepam“ (t. 1, b. l. 102–103, 104, 105).

Mirties liudijimo kopija patvirtina, kad kaltinamosios sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini) , būdamas 23 metų amžiaus, mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 143).

Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos O. M. receptas patvirtina, kad vaistai „Clonazepam“, „Lorazepam“ I. S. buvo išrašyti 2014-06-05 (t. 1, b. l. 106, 107),

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 199 straipsnio 2 dalį

Pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas nepateikdamas muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengdamas arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, nuodingąsias, stipriai veikiančias, narkotines, psichotropines medžiagas arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekusorius).

Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų nepateikimo muitinės kontrolei ar jos išvengimo momento.

Kaltinamoji I. S. psichotropines medžiagas – 150 tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,375 g – psichotropinės medžiagos fenazepamo, 60 tablečių „Korvalol“, kurių sudėtyje buvo 0,450 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno neteisėtai, nes neturėjo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos leidimo (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 7 d. įsakymas Nr. 7 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurioms įvežti ir išvežti reikia Sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, sąrašo“), psichotropines medžiagas gabeno pažeisdama 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 20 straipsnį ir tų medžiagų nepateikdama muitinės kontrolei.

Pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas į II ir III sąrašus įtrauktas medžiagas importuoti į Lietuvos Respubliką gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tik tam pasirengę juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai, turintys šiai veiklai licenciją. Tokiu būdu, net ir įsigijus minėtus vaistus Rusijos Federacijoje be recepto, jų gabenimui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną turi būti teisėtas pagrindas, t. y. receptas, licencija, ir jie turi būti pateikti muitinės kontrolei. Tokios licencijos ar recepto kaltinamoji I. S. neturėjo ir muitinės kontrolei nepateikė.

Daiktų nepateikimas muitinės kontrolei yra tada, kai kontrabandos dalykas gabenamas ne per muitinę arba per muitinę, tačiau jo nedeklaruojant, nerodant muitinio tikrinimo metu. I. S. neteisėtai gabenamų vaistų – 150 tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,375 g – psichotropinės medžiagos fenazepamo, ir 60 tablečių „Korvalol“, kurių sudėtyje buvo 0,450 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, žodžiu (duomenys neskelbtini) kelio poste nedeklaravo, jų muitinės pareigūnei neparodė, 150 tablečių „Fenazepam“ į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) sieną gabeno paslėpusi vaistinio preparato „Drotaverin“ pakuotėse, o 60 tablečių „Korvalol“ – vaistinio preparato „Tetraciklin“ pakuotėse.

Kai privalomi pateikti muitinei daiktai gabenami į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitines, nusikaltimas yra baigtas nuo jų įvežimo (įnešimo) į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento.

Kontrabandos nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Motyvai ir tikslai nėra būtini šio nusikaltimo subjektyviosios pusės požymiai ir neturi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Kaltinamoji I. S. parodė, kad tai, jog iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) negalima gabenti vaistinių preparatų „Fenazepam“ ir „Korvalol“, ji žinojo iš ankstesnių muitinės pareigūnų perspėjimų, o ir pats tų vaistų per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną gabenimo būdas slepiant patvirtina, kad I. S. kontrabandą padarė tiesiogine tyčia.

Narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekusorių) kontrabanda visais atvejais užtraukia baudžiamąją atsakomybę nepriklausomai nuo jų gabenimo masto ir kiekio.

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji I. S. 2014-06-04, apie 8.23 val., vykdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nepateikdama muitinės kontrolei ir neturėdama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos leidimo, pažeisdama 1998-01-08 Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 20 straipsnį, paslėpusi rankinėje tarp daiktų, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno: vaistinio preparato „Drotaverin“ pakuotėse paslėpusi – 150 tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 0,375 g – psichotropinės medžiagos fenazepamo, vaistinio preparato „Tetraciklin“ pakuotėse paslėpusi – 60 tablečių „Korvalol“, kurių sudėtyje buvo 0,450 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio. Tokia kaltinamosios I. S. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalį.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

Kai kontrabandos metu asmuo be kontrabandos padaro ir kitas nusikalstamas veikas, tos veikos kvalifikuojamos pagal padarytų nusikalstamų veikų sutaptį, jeigu jos nėra būtinas kontrabandos ar ją kvalifikuojantis požymis.

Teismų praktikoje šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekusorių) neteisėtas gaminimas, įgijimas, laikymas, nešiojimas, gabenimas ir jų neteisėtas gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (kontrabanda) kvalifikuojamas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir atitinkamai pagal BK 253, 256, 259, 260, 266, 267 straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003-12-29 nutarimo Nr. 43 7, 7.3. punktai).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamosios I. S. nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikuota nepagrįstai.

Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė numatyta už tai, kad asmuo neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nėra įvardytas nusikaltimo padarymo tikslas, o baudžiamoji atsakomybė kyla vien tik už tai, jei kaltininkas disponavo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu ir gabenantis asmuo bent bendrais bruožais suvokė, koks yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekis (Baudžiamoji byla Nr. 2K-505/2014).

I. S. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pareikštame kaltinime labai didelio psichotropinių medžiagų gabenimo tikslai neįvardyti, apie I. S. tikslus psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti kaltinime nekalbama ir tuo I. S. nekaltinama. I. S. kaltinama tik dėl neteisėto labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gabenimo.

Nėra pagrindo abejoti, kad I. S. vaistus „Fenazepam“ ir „Korvalol“ (duomenys neskelbtini) vaistinėje įsigijo teisėtai pagal (duomenys neskelbtini) nustatytą tvarką ir per (duomenys neskelbtini) valstybės sieną – (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , tuos vaistus pėsčiomis gabeno į (duomenys neskelbtini) teritoriją, bet buvo sulaikyta. Atlikus I. S. gabentų prekių patikrinimą, buvo rasta: vaistų „Fenazepam“ – 15 lapelių, po 10 tablečių kiekviename, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – fenazepamo, vaistai buvo paslėpti trijose vaistinio preparato „Drotaverin“ pakuotėse. Taip pat buvo rasta vaistų „Korvalol“ – 6 lapeliai, po 10 tablečių kiekviename, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, vaistai buvo paslėpti trijose vaistinio preparato „Tetraciklin“ pakuotėse (t. 1, b. l. 1). Specialisto išvadoje Nr. 11-1632 (14) nurodyta, kad tyrimui pateiktose 150 tablečių „Fenazepam, 2,5 mg“ iš viso yra 0,375 g gryno fenazepamo, o tirti pateiktose 60 tablečių „Korvalol“ yra 0,450 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio (t. 1, b. l. 41–42).

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymą Nr. V-1033, kuriuo patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), rastas pas I. S. 0,375 g gryno fenazepamo kiekis laikytinas labai dideliu kiekiu, nes, nors ir nežymiai, bet viršija 0,3 g, o I. S. gabento 0,450 g fenobarbitalio kiekis sudaro Rekomendacijose nurodytą nedidelį kiekį, tačiau iš viso I. S. per (duomenys neskelbtini) sieną gabeno labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį, ir tai atitinka BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau iš byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kad I. S. bent bendrais bruožais suvokė, kad jos gabenamuose vaistuose, kartu sudėjus, ar vaistuose „Fenazepam“ atskirai yra labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos. Vaistų išėmimas iš originalių pakuočių ir jų slėpimas kitų vaistų pakuotėse rodo tai, jog kaltinamoji ėmėsi tam tikrų priemonių, kad vaistus būtų sunkiau aptikti, nes jie buvo gabenami kontrabanda per sieną. Kaltinamoji žinojo, kad vaistų „Fenazepam“, „Korvalol“ į (duomenys neskelbtini) gabenti negalima, bet juos slėpė ne todėl, kad suvokė, jog gabenamuose vaistuose yra labai didelis psichotropinės medžiagos – fenazepamo – kiekis. Dažnas vykimas į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 46–52) taip pat negali būti siejamas su I. S. suvokimu apie gabenamuose vaistuose esantį labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį.

Iš kaltinamosios I. S. parodymų teisme matyti, kad, pasitarusi su vaistininke ir vaistininkei rekomendavus, I. S. nusipirko „Clonazepam“ analogą „Fenazepam“. „Fenazepam“ vaistams įsigyti (duomenys neskelbtini) vaistinėje recepto nereikėjo. Taip pat širdies nervams nuraminti nusipirko ir vaistų „Korvalol“, kurie anksčiau buvo pardavinėjami ir (duomenys neskelbtini). Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2014-06-20 informacijos matyti (t. 1, b. l. 88), kad nuo 2014 m. vasario mėnesio I. S. atsirado nemigos epizodai, diagnozuota neorganinė nemiga, paskirti vaistai: „Lorazepam“, „Clonazepam“ (t. 1, b. l. 88). Iš I. S. ligos istorijos epikrizės matyti, kad (duomenys neskelbtini), I. S. gydėsi nuo 2010 m. vasario 8 d. iki vasario 17 d., skundėsi, kad dėl nervinio sukrėtimo atsirado didžiulis nerimas, nemiga, buvo gydoma ir vaistais „Clonazepam“ (t. 1, b. l. 102–103, 104, 105). (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro gydytojos O. M. receptas patvirtina, kad vaistai „Clonazepam“, „Lorazepam“ I. S. buvo išrašyti ir 2014-06-05 (t. 1, b. l. 106, 107). Šie duomenys patvirtina, kad I. S. nuo nervinio sukrėtimo, didžiulio nerimo, nemigos buvo išrašomi vaistai „Clonazepam“, „Lorazepam“, kurių sudėtyje nėra psichotropinės medžiagos – fenazepamo, tačiau tų vaistų veikimas panašus į vaistų „Fenazepam“ poveikį. Tokiu būdu I. S., (duomenys neskelbtini) vaistinėje be recepto įsigydama vaistus „Fenazepam“, negalėjo suvokti, kad 150 tablečių yra labai didelis kiekis – 0,375 g – psichotropinės medžiagos – gryno fenazepamo. Iš 2011-09-24 administracinio teisės pažeidimo protokolo (t. 1, b. l. 64), iš 2011-09-24 daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolo Nr. 1LM5803380 matyti, kad kartu su kitais vaistais 2011-09-24 I. S. iš (duomenys neskelbtini) gabeno ir 4 pakuotes vaistų „Korvalol“ (t. 1, b. l. 65), tačiau už šių ir kitų 11 pavadinimų vaistų gabenimą, viršijus nustatytą leistiną kiekį, I. S. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209³ straipsnio 4 dalį, bet ne baudžiamojon atsakomybėn kaip už psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio – gabenimą. Be to, viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistoji I. S. teigė, kad vaistai buvo skirti jos reikmėms.

Iš anksčiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad I. S. žinojo, jog vaistai „Fenazepam“ veikia panašiai, kaip jai gydytojų skirti panašūs vaistai, bet „Fenazepam“ stipresni, nes jų poveikis jaučiamas visą dieną, galėjo žinoti, kad stipresniu poveikiu „Fenazepam“ pasireiškia dėl juose esančios psichotropinės medžiagos, tačiau neturėjo realios galimybės suvokti ir nesuvokė, kad per (duomenys neskelbtini) sieną gabena labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį. O dėl vaistų „Korvalol“, kuriuose rasta 0,450 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio, gabenimo kaltinamoji turėjo pagrindo manyti, kad atsakomybė atsiranda tik už tų vaistų gabenimą virš leistino kiekio. I. S. pareikštame kaltinime pagal BK 260 straipsnio 3 dalį psichotropinių medžiagų gabenimo tikslai neįvardyti, apie I. S. tikslus psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti nekalbama ir tuo ji nekaltinama.

Aptartos bylos aplinkybės ir įvertinti įrodymai duoda pagrindą tvirtinti, kad kaltinamosios I. S. nusikalstamoje veikoje nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos subjektyviosios pusės, nes ji neturėjo realios galimybės suvokti ir nesuvokė, jog per (duomenys neskelbtini) sieną gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, todėl I. S. nusikalstamoje veikoje nėra BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyviojo požymio – tyčios, o nesant tyčios, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno nusikalstamos veikos sudėties požymio nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. (duomenys neskelbtini) vaistinėje vaistai „Fenazepam“, „Korvalol“ I. S. buvo parduoti be recepto, todėl, įgydama vaistus be recepto, I. S. neturėjo jokios realios galimybės suvokti ir nesuvokė, kad gabena labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėjo tikslo vaistus platinti, o gabeno juos savo reikmėms. I. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 259 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Byloje surinkti ir šiame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, kad 2014-06-04, apie 8.23 val., vykdama iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) kelio postą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kaltinamoji I. S. rankinėje tarp daiktų neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, gabeno: vaistinio preparato „Drotaverin“ pakuotėse paslėptas 150 tablečių „Fenazepam“, kurių sudėtyje buvo 0,375 g psichotropinės medžiagos fenazepamo, vaistinio preparato „Tetraciklin“ pakuotėse paslėptas 60 tablečių „Korvalol“, kurių sudėtyje buvo 0,450 g psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio.

I. S. gabentuose vaistuose „Fenazepam“ buvo psichotropinės medžiagos – fenazepamo, o vaistuose „Korvalol“ – psichotropinės medžiagos – fenobarbitalio. Tai, kad šiuose vaistuose yra psichotropinių medžiagų, I. S. bent bendrais bruožais suvokė, nesuvokė ir negalėjo suvokti tik to, kad su vaistais 2014-06-04 ji gabeno ir labai didelį psichotropinių medžiagų kiekį. I. S. kaltinama tik dėl psichotropinių medžiagų neteisėto gabenimo. Kadangi BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyti alternatyvūs veiksmai, tai objektyviajai pusei įgyvendinti pakanka, kad būtų atliktas bet kuris iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų, šiuo atveju – gabenimas.

Taigi I. S. nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuojama į BK 259 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmių paskyrimo

Kaltinamoji I. S. tiesiogine tyčia savanaudiškais tikslais padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys), kuriuos sieja idealioji sutaptis – viena veika padarytos dvi nusikalstamos veikos, kurios numatytos skirtinguose BK straipsniuose. Nusikaltimai baigti.

Iš 2011-09-24 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio matyti, kad 2011-09-24 1.45 val. I. S. per (duomenys neskelbtini) kelio postą (duomenys neskelbtini) pėsčiomis gabeno 39 vnt. (12 pavadinimų) įvairių vaistų, viršijo nustatytą leidžiamą įvežti vaistų kiekį už 114,40 Lt. 2011-09-24 I. S. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-11-23 įsakymu Nr. V-975 „Dėl vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fiziniams asmenims individualioms reikmėms“ patvirtintų taisyklių 9.1.1 ir 9.2 punktų reikalavimus (t. 1, b. l. 64).

Iš 2014-06-04 administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio ir daiktų (prekių), dokumentų paėmimo protokolo Nr. 4LK4004185 turinio matyti, kad I. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už 10 nedeklaruotų pakuočių „Jantarnaja kislota“ gabenimą iš (duomenys neskelbtini) srities per (duomenys neskelbtini) kelio postą į (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 66, 67). Už šį pažeidimą I. S. buvo nubausta 250 litų dydžio bauda, konfiskuojant prekes. Bauda sumokėta 2014-07-21 (t. 1, b. l. 69, 78, 82).

I. S. anksčiau neteista (t. 1, b. l. 60), 2014-06-04 iki 8.23 val. galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 1, b. l. 61).

VšĮ (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centro duomenimis, I. S. asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių, grupei nepriklauso (t. 1, b. l. 84).

(duomenys neskelbtini) apskrities Priklausomybės ligų centro duomenimis, I. S. Priklausomybės ligų centre neužregistruota (t. 1, b. l. 86).

SODROS (duomenys neskelbtini) skyriaus pažyma patvirtina, kad I. S. yra mokama invalidumo/netekto darbingumo pensija (t. 1, b. l. 109).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnija informuoja, kad I. S. savo darbinę veiklą pradėjo 1981 m., o 2002 m. susirgo, gydėsi, tapo neįgali, todėl nebedirbo. Miesto seniūnija dėl I. S. jokių nusiskundimų iš teisėsaugos įstaigų ar gyventojų nėra gavusi (t. 1, b. l. 141).

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2014-12-16 pažyma informuoja, kad I. S. gyvena (duomenys neskelbtini) , pas mamą S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir ja rūpinasi (t. 1, b. l. 142).

Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre vaistų preparatai, kurių pavadinimai – „Fenazepam“, „Korvalol“, neregistruoti, tačiau šių vaistų veikliosios medžiagos – „Fenazepamas“, „Fenobarbitalis“ įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. V-1033 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ pakeitimo“ patvirtintą III sąrašą (1971 m. Konvencijos IV sąrašas), kuriame nurodytos psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslais. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymo) 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad keliaujantys asmenys, vykstantys ar atvykstantys iš kitos ne Šengeno valstybės, gali vežtis gydymo tikslais asmeniniam vartojimui skirtų į III sąrašą įtrauktų medžiagų ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui, jeigu jie su savimi turi receptą šioms medžiagoms įsigyti ar jo kopiją. Pagal 1998 m. sausio 8 d. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalį asmuo, pateikęs galiojantį receptą, sveikatos priežiūros ar veterinarijos tikslams turi teisę įsigyti vaistinėse į II ir III sąrašus įtrauktų paruoštos formos medžiagų.

Iš 2014-06-12 vaistų apžiūros protokolo turinio matyti, kad buvo apžiūrėtos vaistinių preparatų „Fenazepam“ ir „Korvalol“ tabletės. Iš protokolo turinio matyti, kad I. S. gabeno 150 „Fenazepam“ tablečių, kurios buvo sudėtos į tris popierines dėžutes, ant kurių rusų kalba užrašyta „Drotaverin“. Į kiekvieną tokią dėžutę buvo įdėta po 50 tablečių vaistinio preparato „Fenazepam“. Iš protokolo turinio taip pat matyti, kad 60 tablečių vaistinio preparato „Korvalol“ buvo sudėta į tris popierines dėžutes, ant kurių rusų kalba užrašyta „Tetraciklin“. Į kiekvieną dėžutę buvo įdėta po 20 tablečių vaistinio preparato „Korvalol“ (t. 1, b. l. 21–34). Pagal kiekvienų vaistų tablečių skaičių galima manyti, kad neteisėtai gabentų vaistų kiekio vienam asmeniui kasdieniam vartojimui (priklausomai nuo konkrečios ligos diagnozės ir galimos vartoti vienkartinės dozės) galėtų užtekti ne ilgesniam kaip 30 dienų laikotarpiui ar nežymiai ilgesniam laikui. Iš I. S. ligos istorijos epikrizės matyti, kad ji antidepresantus vartoja nuo 2010 m. vasario 8 d., o vaistus „Lorazepam“ – nuo 2002 metų (t. 1, b. l. 102–103, 104, 105, 99–100).

Vaistai „Fenazepam“, „Korvalol“ Lietuvoje neregistruoti. Iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro 2014-06-20 informacijos matyti, kad nuo 2014 m. vasario mėnesio I. S. atsirado nemigos epizodai, diagnozuota neorganinė nemiga, paskirti vaistai: „Lorazepam“, „Clonazepam“. Vaistai „Fenazepam“ ir „Korvalol“ nebuvo paskirti (t. 1, b. l. 88). Vaistai „Fenazepam“ ir „Korvalol“ I. S. nebuvo skiriami todėl, kad Lietuvoje tam kaltinamąją gydantys gydytojai neturėjo teisės.

Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Baudžiamoji byla 2K-382-2012).

BK 199 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas sunkiems nusikaltimams, už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki dešimties metų. Kaltinamoji I. S. yra gimusi (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, serga įvairiomis ligomis, tarp jų ir su širdies veikla susijusiomis ligomis. Šiuo metu kaltinamoji gyvena (duomenys neskelbtini), vienkiemyje pas savo motiną S. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir ja rūpinasi (t. 1, b. l. 142). Suprantama, kad sergant įvairiomis ligomis, gaunant 951 Lt (275 eurų) pensiją (t. 1, b. l. 109), pragyventi labai sunku, todėl ji, kaip ir nemaža dalis pasienio su (duomenys neskelbtini) rajonų gyventojų, kai kurias prekes perka kaimyninėje (duomenys neskelbtini), gabena jas į Lietuvą ir taip susitaupo bei gauna papildomų lėšų pragyvenimui. Nuo 2014-01-22 iki 2014-06-04 I. S. į (duomenys neskelbtini) vykdavo apsipirkti kiekvieną savaitę. 2014-06-04 I. S. iš (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) sieną gabeno ne tik vaistus „Fenazepamą“ ir „Korvalolą“, kuriuose buvo psichotropinių medžiagų, bet ir kitų vaistų, kuriuose tokių medžiagų nebuvo, taip pat gabeno degtinę, cigaretes, maisto papildus. I. S. gabeno oficialiai įgytus vaistinėje vaistus, o ne pačią psichotropinę medžiagą, kaltinamosios parodymais, vaistai skirti jai, tuos ir panašius vaistus vartoja ir jos mama, turinti panašių negalavimų (t. 1, b. l. 99–100, 145). Kad vaistai, turintys psichotropinių medžiagų, buvo gabenami turint tikslą platinti neapibrėžtam asmenų ratui, šioje byloje tai nenustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Tai numatyta ir BK 41 straipsnyje, nes greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiriamas ir bausmės teisingumo tikslas. Visų pirma bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

Visos šios aplinkybės rodo, kad I. S. padarytas nusikaltimas (BK 199 straipsnio 2 dalis) nėra tokio sunkumo, o kaltininkė nėra tiek pavojinga, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jai tik laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant net į tai, kad kaltinamoji I. S. 2011-09-24 administracine tvarka buvo bausta už Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006-11-23 įsakymu Nr. V-975 „Dėl vaistinių preparatų įvežimo į Lietuvos Respubliką ir išvežimo iš jos, gavimo ar siuntimo paštu fiziniams asmenims individualioms reikmėms“ patvirtintų taisyklių 9.1.1 ir 9.2 punktų reikalavimų pažeidimus (t. 1, b. l. 64), nes gabeno didesnį, negu leidžiama vaistų kiekį, aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl kaltinamajai I. S. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir jai pagal BK 199 straipsnio 2 dalį skirtina švelnesnė negu sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje pagal BK 199 straipsnio 2 dalį aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neužtikrintų bausmės paskirties, todėl I. S. skiriama laisvės apribojimo bausmė, atitinkanti BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodytą vidurkį. Šiuo laikotarpiu I. S. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų.

Atsižvelgiant į tai, kad I. S. nuo 2014 m. sausio 22 d. iki 2014 m. birželio 4 d. yra kirtusi sieną į (duomenys neskelbtini) ir iš jos 36 kartus (t. 1, b. l. 47–52), taikomas BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytas draudimas, I. S. draudžiama bausmės atlikimo laikotarpiu vykti į (duomenys neskelbtini) .

Skiriant bausmę pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, atsižvelgiama į pirmiau aptartus įrodymus ir aplinkybes, į tai, kad ši nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, todėl I. S. skiriama švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrinamos apėmimo būdu ir skiriama galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu 2014-06-04 I. S. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 117–118, 119, 120). Kadangi I. S. skirtina laisvės apribojimo bausmė, ji per visą ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme laiką paskirtų kardomųjų priemonių nepažeidė, nesislapstė, slaugo savo motiną, pati yra neįgali, kreipiantis į gydymo įstaigas ar Probacijos tarnybą būtina turėti asmens dokumentą, savo elgesiu nuosprendžio vykdymui netrukdys, todėl I. S. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (paso) paėmimas – naikintina, paliktina tik kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl daiktinių įrodymų

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje saugomas vokas su tuščiomis vaistinių preparatų „Drotaverin“ ir „Tetraciklin“ pakuotėmis (2014-08-25 aktas Nr. 04-1-329-14 2FT-717 (t. 1, b. l. 35), 2014-08-26 sulaikytų prekių perdavimo aktas Nr. 4900220599 (t. 1, b. l. 36). Šios vaistų pakuotės, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos kaip bevertės (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje saugomas vokas Nr. HB 1765972, kuriame yra 149 tabletės „Fenazepam“ ir 59 tabletės „Korvalol“ (2014-10-03 sulaikytų prekių perdavimo gabenimui aktas Nr. 04-1-329-14 2FT-834, t. 1, b. l. 43). Vaistai –149 tabletės „Fenazepam“ ir 59 tabletės „Korvalol“ – kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1 dalimi, 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

I. S. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 199 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmes:

pagal BK 199 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams,

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 10 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, uždrausti I. S. bausmės atlikimo laikotarpiu vykti į (duomenys neskelbtini) .

Iki bausmė bus pradėta vykdyti, nuteistajai I. S. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, o kardomąją priemonę – dokumento (paso) paėmimą – panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje saugomas tuščias vaistinių preparatų „Drotaverin“ ir „Tetraciklin“ pakuotes, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip bevertes (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), ten pat saugomus daiktinius įrodymus vaistus – 149 tabletes „Fenazepam“ ir 59 tabletes „Korvalol“ – kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.