Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. ir BK 161 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal BK 149 str. 4 d. - laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams;pagal BK 161 str. 2 d. - 30 (trisdešimčia) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 5 d. 2 p., bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

K. D. dėl kaltinimų pagal BK 149 str. 4 d. (dėl J. M. išžaginimo laikotarpiu tarp 2007-01-17 ir 2007-01-27 bei laikotarpiu tarp 2007-02-04 ir 2007-02-11), taip pat pagal BK 150 str. 4 d., išteisintas, kadangi jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. D. nuteistas už tai, kad 2006 metų gruodžio mėn., tiksliai nenustatytu laiku, bute, esančiame Žukausko g. 34-58, Vilniuje, žinodamas, kad J. M. , gim. 1996-02-18, yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, apsvaiginęs alkoholiu, atsigulęs į lovą su J. M. , jėga užgulęs ant nukentėjusiosios, įvedė savo lytinį organą į J. M. lytinius organus ir atliko lytinį aktą, t. y., išžagino mažametę J. M. ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 4 d.

Be to, K. D. nuteistas už tai, kad toje pat vietoje ir metu, prieš išžagindamas mažametę J. M. , gim. 1996-02-18, ją nugirdė, t. y. nugirdė vaiką ir padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 161 str. 2 d.

Nuteistasis K. D. apeliaciniame skunde nesutinka su apygardos teismo nuosprendžiu, teigia, kad jo dalis, kuria jis pripažintas kaltu dėl mažametės J. M. išžaginimo 2006 m. gruodžio mėnesį, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teismas taip pat neįvertino to, kad apeliantas galėjo būti apkalbėtas. Liudytoja O. Z. parodė, kad J. M. buvo pikta ant K. D. , nes negavo mobilaus telefono, o liudytoja V. Z. teigė kad nukentėjusioji jai nuolat grasina, reikalauja pasodinti K. D. .

Anot apelianto, nebuvo tinkamai įvertinti ir liudytojo A. O. parodymai, kad nukentėjusioji pati sakė jam, kad jai yra jau 14 metų, o tai patvirtina nuteistojo parodymus apie nukentėjusiosios pasakytą amžių. Be to, nebuvo įvertinti A. O. parodymai, duoti 2007-06-08 apie tai, kad jam J. M. sakė, kad nekaltybę ji prarado su vyriškiu vardu K., kad pas K. ją nuvedė V., ir kad ten jau buvo K., kurį ji matė pirmą kartą, bei O. Pradžioje jie draugiškai visi gėrė arbatą, šnekučiavosi, po to K. ją pakvietė į kambarį (V. ir O. liko virtuvėje), kur pradėjo prie jos lįsti bei ją išprievartavo. Taip pat J. M. sakė, kad kol K. ją prievartavo, ji rėke ir priešinosi, tačiau nei O., nei V. jai padėti neatėjo, ji girdėjo, kaip jos sėdėdamos virtuvėje juokėsi.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, galima daryti tik prielaidą, kad K. D. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau nuosprendis jomis negali būti grindžiamas. Apelianto teigimu, ištirtų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad jis nepadarė jam inkrinimuotų nusikalstamų veikų. K. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl J. M. išžaginimo 2006 m. gruodžio mėn. ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Teismo posėdyje dalyvaujantis prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti, o K. D. ir jo gynėja – skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. D. apeliacinis skundas netenkintinas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčyja savo kaltės dėl jam inkriminuoto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 161 str. 2 d., todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 2 d., šios nuosprendžio dalies netikrina.

Nors K. D. nepripažino žaginęs mažametę J. M. , jo kaltė įrodyta pačios nukentėjusiosios, liudytojų V. Z. , D. M. , A. M. ir A. O. parodymais, specialisto išvados Nr. G 3129/07 (01) duomenimis, taip pat iš dalies ir jo paties parodymais apie nukentėjusiosios buvimo pas jį bute faktą.

Nuteistasis K. D. paties fakto, kad pas save į namus buvo atsivežęs nukentėjusiąją su kitomis dviem mergaitėmis, neneigia, tačiau jis teigia tai daręs, nes V. Z. jam paaiškino, kad mergaitės pabėgo iš namų ir neturi kur nakvoti. Jam buvo gaila mergaičių, todėl jis nusivežė mergaites pas save į butą. Bute mergaitės pavalgė bei išgėrė „Mikso“. Jis teigė, kad mergaites miegojo svetainėje, o jis savo miegamajame, su J. M. lytinių santykių K. D. teigė neturėjęs. Tačiau šią nuteistojo versiją paneigia byloje surinkti įrodymai.

Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji J. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 2 kartus, iš jų 1 kartą – ikiteisminio tyrimo teisėjo. Abu kartus ji davė pakankamai nuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes, įvykių eigą, nuteistojo jos atžvilgius atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį. Nukentėjusioji abu kartus vienodai parodė, kad ji, jos draugė V. Z. ir nukentėjusiosios sesuo A. M. buvo pabėgusios iš namų. Tai buvo 2006 m. prieš naujus metus. V. Z. susitarė su savo draugu vardu K. (K. D. ) nuvažiuoti pas jį į namus. K. D. pasiėmė ją, A. ir V. iš Salininkų ir savo automobiliu nuvežė į savo butą, esantį Šiaurės miestelyje. Bute mergaitės gėrė sidrą, valgė spragėsius, žiūrėjo televizorių. Alkoholinius gėrimus nupirko K. D. . Jos pas K. D. bute visos trys maudėsi vonioje. Mergaitės buvo nusirengusios ir K. D. paėmęs kempinę šveitė jas visas. Po to ji užsidėjo K. D. megztinį, V. Z. jo chalatą o A. M. savo rūbus. Jos nuėjo miegoti į kambarį, kur visi kartu atsigulė ant didelės lovos. A. M. gulėjo prie krašto, šalia jos V. Z. , prie kito lovos krašto ji ir K. D. . Jis buvo su trumpikėmis, kurias vėliau nusiėmė. Tada jis pradėjo prie jos kibti. Ji pradėjo rėkti, verkti, o V. Z. su A. M. iš jos juokėsi. V. Z. liepė nukentėjusiajai atsipalaiduoti. K. D. įkišo savo varpą į jos makštį. Jis kišo, ištraukinėjo ir vėl kišo savo varpą. Ji prašė K. D. nelįsti prie jos, bandė ištraukti jo varpą, pabėgti nuo jo, tačiau K. D. jos nepaleido. Jis nukentėjusiąją buvo užgulęs. Vėliau, anot nukentėjusiosios, iš nuteistojo varpos išbėgo kažkoks skystis. Nuėjusi praustis ji pamatė kraują, kraują matė ir V., kuri buvo atėjusi į vonią. K. D. prie jos daugiau nelindo. Ryte mergaitės atsikėlė, išgėrė arbatos. K. D. davė joms pavalgyti, pinigų ir jos išvažiavo.

Atliekant nukentėjusiosios teismo psichiatrijos ekspertizę, J. M. ekspertams paaiškino, kad „viską apklausų metu primelavusi, išskyrus tai, kad iš jos pavogė telefoną“. Tyrimo metu nukentėjusioji neigė lytinius santykius, tačiau nesugebėjo paaiškinti, kodėl medicininės apžiūros metu nustatyta, jog ji jau turėjo lytinių santykių (t. 1, b. l. 108). Šią nukentėjusiosios poziciją, išsakytą teismo psichiatrinio jos tyrimo metu, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pagrįstai atmetė. Teismas išsamiai motyvavo tokį savo sprendimą, todėl Apeliacinio teismo teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako. Byloje iš tiesų yra pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, jog nukentėjusioji ir jos motina tokius parodymus davė dėl to, kad buvo paveiktos duoti K. D. teisinančius parodymus. Dėl šių nusikalstamų veiksmų pradėtas atskiras ikiteisminis tyrimas. Be to, pačiame ekspertizės akte konstatuota, kad nors ekspertizės metu tiriamoji neigė, jog savo parodymus pakeitė dėl aplinkinių poveikio, tačiau, atsižvelgiant į bylos medžiagos duomenis bei tiriamajai būdingus individualius psichologinius ypatumus, neatmetama galimybė, jog pastaroji tiriamosios versija yra sąlygota aplinkos įtakos (t. 1, b. l. 108). Be to, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, ekspertizės akte konstatuota, kad J. M. nenustatytas padidintas polinkis fantazuoti (t. 1, b. l. 110).

Apeliantas skunde teigia, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai, nes nukentėjusioji teisme nebuvo apklausta. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiuo nuteistojo skundo teiginiu. Prašymą apklausti nukentėjusiąją dar pirmosios instancijos teisme buvo pateikusi nuteistojo gynėja. Tačiau teismas atmetė šį prašymą, motyvuodamas tuo, kad nukentėjusioji J. M. buvo apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, darytas vaizdo ir garso įrašas, šis įrašas perklausytas teisme, todėl, siekiant netraumuoti nepilnametės nukentėjusiosios, jos nusprendė teisme neapklausti. Tokiu būdu, kolegijos nuomone, nebuvo pažeisti nei baudžiamojo proceso reikalavimai dėl įrodymų rinkimo ir jų vertinimo, nei bylos išnagrinėjimo išsamumo principas. BPK 280 str. 3 d. numato, kad, jei jaunesniam kaip aštuoniolikos metų liudytojui dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių, į teisiamąjį posėdį šis liudytojas nešaukiamas, o teisme balsu perskaitomi jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taip ir buvo padaryta šiuo atveju, atsižvelgiant į bylos ir nagrinėjamo nusikaltimo įvykio pobūdį bei galimybę, kad nukentėjusioji gali patirti psichologinę traumą. Pažymėtina, kad J. M. bei A. M. teismo psichiatrijos ekspertizių aktuose padaryta išvada, jog jų apklausa, dalyvaujant apeliantui bei artimiesiems, yra nerekomenduojama (t. 1, b. l. 110, 121).

Kita vertus, pirmiau aptartus nuoseklius nukentėjusiosios parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie patirtą seksualinę prievartą, patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, tai yra jau minėti liudytojų V. Z. , D. M. , A. M. ir A. O. parodymai, specialisto išvada Nr. G 3129/07 (01).

Dėl analogiškų motyvų teisme neapklausta nukentėjusiosios sesuo A. M. , ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė tokias pačias patekimo į K. D. butą aplinkybes, kaip ir J. M. . Liudytoja patvirtino, kad K. D. ją, V ir J. prausė vonioje, po to nuteistasis, V. ir J. gėrė kokteilius, jie visi trys miegojo miegamajame (t. 1, 60-62 , b. l. 67-72).

Liudytoja V. Z. taip pat patvirtino nukentėjusiosios parodymus, teigdama, kad su K. D. susipažino 2006 metais. Ji teigė pasiūliusi J. M. važiuoti pas jį. J. M. buvo kartu su savo devynerių metų seserimi A. M. . K. D. jas visas tris nusivežė į butą . Pas K. D. jos gėrė alkoholinius kokteilius, kuriuos, pasiūlius K., darė J. Po to visos trys nuėjo maudytis į vonią. Jos visos trys kartu sulipo į vandenį, o K. D. liko kambaryje. Jos maudėsi nuogos. Vėliau K. D. atėjo į vonią ir su kempine ėmė jas visas trinti. Išėjus iš vonios J., kuri buvo pasigėrusi, nuoga šoko. Po to K. jas pakvietė į didelę lovą, į kurią visi atsigulė. K. D. buvo tik su trumpikėmis. J. ir K. atsigulė per vidurį, A. už J. Ji atsigulė prie K. D. iš kitos pusės. K. užlipo ant J., ji pasakė „nelįsk“. Tada V. Z. nudengė apklotą ir pamatė, kad K. užsigulęs J. Ji pasakė K., kad jis nelįstų prie J. Tada K. D. pasakė, kad ji išeitų iš kambario. Ji su A. išėjo į kitą kambarį ir ten sėdėjo. Po kurio laiko išėjo J. ir nuėjo į vonią. Ji irgi nuėjo į vonią. J. iš lytinių organų bėgo kraujas. J. sakė, kad ją išprievartavo, jai labai skaudėjo. Ryte K. jai ir J. davė pinigų. Vienu momentu K. klausė kiek mergaitėms metų. Ji jam pasakė, kad J. yra 11 metų. Liudytoja taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu, prašoma J., kuri buvo susitikusi su kažkokia moterimi ir iš jos buvo gavusi pinigų, buvo pakeitusi ir davusi neteisingus parodymus. Taigi, liudytoja V. Z. patvirtino nukentėjusiosios parodymus ne tik apie J. M. patirtą seksualinę prievartą, bet ir apie nukentėjusiajai darytą poveikį, duoti nuteistajam palankius parodymus.

Liudytojas A. O. taip pat patvirtino, kad jam J. M. pasakojusi, jog buvo išžaginta K. ir prarado nekaltybę.

Specialisto išvadoje Nr. G3129/07(01) nurodyta, kad J. M. nustatytas senas mergystės plėvės plyšimas. Išvados aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad J. M. apžiūros metu paaiškino, kad buvo išžaginta du kartus: pirmą kartą bute iš matymo pažystamo vyro, maždaug 50 m. amžiaus, kraujavo. Tai jai buvo pirmieji lytiniai santykiai.(t. 1, b. l. 75).

Pirmiau aptartų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog nuteistasis K. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 4 d. Jis, žinodamas, kad J. M. , gim. 1996-02-18, yra mažametė, pasinaudodamas jos bejėgiška būkle dėl mažametystės, apsvaiginęs ją alkoholiu, atsigulęs su ja į lovą, jėga užgulęs ant nukentėjusiosios, įvedė savo lytinį organą į J. M. lytinius organus ir atliko lytinį aktą, t. y., išžagino mažametę J. M. .

Nuteistasis skunde nurodo, jog nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų. Vienas iš tokių prieštaravimų, nuteistojo teigimu, yra skirtingi liudytojos V. Z. ir nukentėjusiosios J. M. parodymai. Iš tiesų, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai iš dalies skiriasi. Nukentėjusioji teigė, kad tuo metu, kai ją nuteistasis žagino, V. Z. buvo toje pačioje lovoje, tuo tarpu pati liudytoja V. Z. , duodama parodymus teisme, teigė, jog paties žaginimo fakto ji nematė. Ji teigė tik iš pradžių gulėjusi su nuteistuoju ir nukentėjusiaja kartu vienoje lovoje, bet vėliau jai K. D. liepė eiti į kitą kambarį.

Tačiau apeliacinio teismo teisėjų kolegija vertina, jog šie parodymų skirtumai nėra esminiai. Nors liudytoja teigė paties lytinio akto nemačiusi ir jo metu lovoje kartu negulėjusi, tačiau ji patvirtino, jog K. D. lovoje buvo užsigulęs ant J., ši pasakė jam „nelįsk“. Tuomet V. Z. nudengė antklodę ir pamatė, kad nuteistasis užsigulęs ant nukentėjusiosios ir ją „graibalioja“. Ji tada pasakė „K. nelįsk“. Po šio pasakymo nuteistasis liepė V. Z. išeiti į kitą kambarį. Po kiek laiko J. M. iš kambario, kuriame buvo likusi su K. D. , išėjo ir nuėjo į vonią. Liudytoja nusekė jai iš paskos. Vonioje, anot liudytojos, ji matė, kad nukentėjusioji kraujuoja iš lytinių organų. J. M. liudytojai pasakė, kad jai skaudėjo ir ją išprievartavo. Akivaizdu, kad tuo metu, kaip tai pripažįsta ir pats nuteistasis, kitų asmenų, išskyrus jį patį, nukentėjusiąją bei liudytojas V. Z. ir A. M. , bute Žukausko g. 34-58, Vilniuje nebuvo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, tokie liudytojos V. Z. parodymai, sugretinus juos su nukentėjusiosios parodymais bei kitais bylos duomenimis, patvirtina kaltinimus K. D. išžaginus mažametę J. M. .

Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiosios motina pirmosios instancijos teisme teigė netikinti savo dukromis, esanti įsitikinusi, kad jos meluoja. Anot D. M. , dukros jai keletą kartų skirtingai aiškino įvykio aplinkybes ir kad iš pokalbio su dukra J. M. ji supratusi, kad K. D. dukra apkalbėjo. Visų pirma, Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad nukentėjusiosios motinos įsitikinimai ir tikėjimas arba netikėjimas tuo, ką jai pasakoja jos dukros, nėra įrodymas byloje. Kita vertus, byloje, kaip minėta, yra duomenų apie tai, jog D. M. gavo pinigų iš moters, vardu Marija, už tai, kad duotų K. D. palankius parodymus. Būtent po šio įvykio nukentėjusiosios motina ir pradėjo reikšti savo abejones dėl J. M. išžaginimo įvykio realumo. Teisėjų kolegija tokius nukentėjusiosios motinos parodymus, teisinančius K. D. , vertina kritiškai ir atmeta.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog nebuvo įvertinti nenuoseklūs nukentėjusiosios parodymai apie tai, kokioje pozicijoje ji buvo žaginama (gulinti ant nugaros ar ant pilvo), dėl kraujavimo po lytinio akto (po pirmo, ar po antro), dėl lytinių aktų skaičiaus (vienas ar trys).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog nukentėjusiosios parodymai dėl lytinių aktų skaičiaus nebuvo nuoseklūs. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo tyrėjai J. M. aiškino, kad ją K. D. išžagino vienintelį kartą, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo teisėjui ji teigė, kad nuteistasis skirtingu metu ją išžagino tris kartus. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai jį dėl kitų dviejų atvejų išteisino, konstatavęs, kad nukentėjusiosios parodymų dalis apie kitus du atvejus yra nenuosekli, juos patvirtinančių duomenų byloje nesurinkta. Teismas pripažino K. D. kaltu tik dėl vienintelio išžaginimo atvejo, kurį įrodo byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, iš tiesų šiek tiek painiojosi ir kalbėdama apie tai, po kurio žaginimo atvejo jai labiau bėgo kraujas, ir kaip ji gulėjo (ant pilvo, ar ant nugaros), kai ją K. D. žagino. Tačiau šie netikslumai, kolegijos nuomone, taip pat nepaneigia paties žaginimo fakto. Nukentėjusioji teigė, jog kraujas jai bėgo po kiekvieno iš dviejų kartų. Tai, kad vieną kartą taip iš tiesų buvo, patvirtino vonioje su nukentėjusiąja buvusi ir kraują mačiusi liudytoja V. Z. . Tuo tarpu duodama parodymus apie tai, kaip ji gulėjo žaginimo metu, nukentėjusioji iš tiesų iš pradžių teigė, kad pirmą kartą, kai ją žagino K. D. , ji gulėjo ant pilvo, tačiau tos pačios apklausos metu patikslino, kad ji gulėjo ant nugaros. Šiuos netikslumus iš dalies galima paaiškinti ir tuo, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo prigirdyta alkoholinių gėrimų, o jai pačiai tuo metu tebuvo tik 10 metų. Apklausų metu nukentėjusioji būdama mažametė buvo apklausinėjama ir davė parodymus apie suaugusio asmens jos atžvilgiu pavartotą fizinę bei psichologinę prievartą, siekiant seksualinių santykių, tai yra tokias aplinkybes, patirtį bei išgyvenimus, kurių anksčiau ji nebuvo patyrusi.

Nuteistasis skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino jo apkalbėjimo galimybės ir motyvų. Jis atkreipia Apeliacinio teismo dėmesį į tai, kad liudytoja O. Z. teisme parodė, kad J. M. buvo pikta ant K., kad negavo mobilaus telefono, o liudytoja V. Z. teigė, kad nukentėjusioji jai nuolat grasina, reikalaudama „pasodinti“ D. Tačiau nei viena iš liudytojų paminėtų aplinkybių neįrodo, kad J. M. apkalbėjo nuteistąjį. Tai, kad nukentėjusioji pyksta ant nuteistojo (dėl mobilaus telefono ar dėl kitų priežasčių, pvz., dėl patirtos seksualinės prievartos) ir reikalauja jį nubausti, savaime neduoda pagrindo teigti, kad dėl to ji apkalba nuteistąjį. Tokiu atveju, reikėtų pripažinti ir tai, kad jį apkalba ne tik nukentėjusioji, bet ir liudytojai V. Z. bei A. O. , kurie patvirtino J. M. parodymus dėl K. D. nusikalstamų veiksmų jos atžvilgiu. Akivaizdu, kad visi liudytojai negalėjo ir neturėjo tokio tikslo bei motyvo susitarti apkalbėti nuteistąjį K. D. , o ir pati nukentėjusioji, būdama mažametė ir neturėdama pakankamai lytinio gyvenimo patirties, kas konstatuota ir ekspertizės akte (t. 1, b. l. 109), nebūtų galėjusi taip detaliai išgalvoti jos išžaginimo aplinkybių, juolab, kad pati teigė, jog mama apie lytinius santykius jai nėra aiškinusi.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat tvirtina, jog jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nukentėjusioji buvo mažametė, nes ji, pasak K. D. , jam sakiusi, jog jai yra 14 metų. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas A. O. parodė, kad J. M. jam taip pat buvo sakiusi turinti 14 metų. Tikrąjį nukentėjusiosios amžių nuteistasis neigė žinojęs ir pirmosios instancijos teisme. Tačiau apygrados teimas pagrįstai šiuo nuteistojo parodymus atmetė, nes liudytoja V. Z. parodė, kad K. D. klausiant kiek J. metų, ji pasakė jam, kad nukentėjusiajai vienuolika. Taigi, K. D. suvokė šį specialųjį jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 4 d. požymį, suprato, kad pasinaudodamas bejėgiška dėl mažametystės nukentėjusiosios būkle, lytiškai su ja santykiavo prieš jos valią.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino liudytojo A. O. parodymų apie tai, kad nukentėjusioji jam buvo sakiusi, kad nekaltybę prarado su vyriškiu, vardu K. Šiuos parodymus teismas įvertino ir jais nuosprendyje pagrįstai rėmėsi. Iš apelianto skundo neaišku, kaip, jo nuomone, teismas turėjo vertinti šio liudytojo parodymus, tačiau akivaizdu, kad jie patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad ją pirmą kartą išžagino būtent K. D. , nes nuteistojo vardas ir yra K. (K., kaip nurodė liudytojas A. O. ).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo K. D. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo K. D. apeliacinį skundą atmesti.