Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2012-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-662-899/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-05-24
Bylos Nr.
1-662-899/2012
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-00818-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
M. V.
Kaltinamasis
T. J.
Advokatai
Vytautas Juozelaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-662-899/2012Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00818-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.2.4.8.1; 2.3.6.4.5; 2.10.2
ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gegužės 24 d.Šiauliai
Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Valančienei,gynėjui advokatui Vytautui Juozelaičiui,nukentėjusiajai M. V.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, 7 klasių išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, dirbantis UAB „R.“ stogdengiu, teistas: 1) 2006-02-11 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 str. 1 d. 5 MGL dydžio bauda; 2) 2007-02-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, pritaikius LR BK 48 str. 1 d., 2 d., 6 d. 2 p., 3 p., įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 3) 2009-09-02 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 2 d., skirtas 7 mėn. laisvės atėmimas, 2009-11-02 paleistas iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų, atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. 2012-05-16 apie 15.00 val. Šiauliuose, bute, adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą suduodamas ranka nukentėjusiajai sugyventinei M. V. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną į butą (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, grįžo išgėręs ir trinktelėjo M. V.. Smūgis buvo vienas. Sudavė tyčia. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Iš Pravieniškių pataisos namų buvo išleistas 2009-11-02. Buvo nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d., 2 d. Atsiprašo sugyventinės, nori kartu su ja gyventi. Ateityje nusikaltimų nebedarys, važiuos gydytis nuo alkoholizmo. Turi du vaikus iš pirmos santuokos, padeda juos išlaikyti, moka alimentus.

Nukentėjusioji M. V. teisme parodė, kad T. J. yra jos sugyventinis. Ta dieną jis grįžo išgėręs, buvo virtuvėje. Jo paprašė, kad išeitų, tačiau jis neišėjo, sudavė jai delnu į veidą trenkdamas į sieną. Jai iššoko gumbas, atsirado mėlynė, skaudėjo galvą. T. J. kartais išgeria. Ginčai vyksta dėl gėrimo. Tokių konfliktų anksčiau nebuvo. Kartu gyvena pusę metų. Nori su juo gyventi kartu, pretenzijų T. J. neturi. Mano, kad jis reikiamas išvadas padarė.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir nukentėjusiosios M. V. teisme duotų parodymų, T. J. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, o būtent: M. V. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2012-05-16 apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, žodinio konflikto metu neblaivus sugyventinis ranka sudavė vieną kartą į veidą, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Prašo ištirti įvykį ir kaltą asmenį nubausti įstatymo nustatyta tvarka. (b. l. 5); 2012-05-16 Šiaulių AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio G. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad 2012-05-16 apie 15.12 val., patruliuojant kartu su patruliu E. A., iš Šiaulių AVPK budėtojo gavo parnešimą, kad (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, vyksta buitinis konfliktas (b. l. 14-16); 2012-05-16 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apžiūra (b. l. 7-9); liudytojos K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymai, kad 2012 m. gegužės 16 d. svečiuojantis pas seserį M. V., gyvenančią (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, apie 14.30 val., į namus grįžo neblaivus jos sugyventinis T. J.. Tarp sesers ir T. J. įvyko žodinis konfliktas dėl šeimyninių aplinkybių. Konflikto metu T. J. buto virtuvėje ranka sudavė vieną kartą M. V. į veidą, nuo smūgio ji atsitrenkė į sieną. Iš po suduoto smūgio ji pasiėmė savo telefoną, kurį turėjo su savimi, ir norėjo paskambinti policijai, tačiau T. J. bandė telefoną iš jos atimti. Telefoną iš sesers pavyko paimti ir greitai išbėgusi į laiptinę paskambino policijai, pranešė apie prieš M. V. panaudotą fizinį smurtą. Atvykę policijos pareigūnai T. J. sulaikė sesers bute ir išsivežė. T. J. pareigūnams teigė, kad jokių smūgių nesudavė, neva jos jį su šluota mušė. Matė, jog nuo suduoto smūgio M. V. skruostas buvo paraudęs ir šiek tiek patinęs, o ji pati buvo susijaudinusi (b. l. 12-13).

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo T. J. prisipažinimas, nukentėjusiosios M. V. parodymai apie T. J. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai (pirminis M. V. pareiškimas, duomenys, nurodyti į įvykio vietą netrukus po gauto pranešimo atvykusio Šiaulių AVPK PR 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniojo patrulio G. Ž. tarnybiniame pranešime ir kt. įrodymai) neginčijamai patvirtina, jog T. J. kaltinime nurodytu laiku, bute, adresu (duomenys neskelbtini), vieną kartą suduodamas ranka nukentėjusiajai sugyventinei M. V. į veidą, sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis, suduodamas ranka nukentėjusiajai į galvą, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. J. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Teisiamajame posėdyje T. J. prašė teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu ir yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos LR BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Pažymėtina, kad T. J. negali būti atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 38 str., kadangi teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (4-a atleidimo sąlyga). Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. J. teistas tris kartus, ankstesnės padarytos veikos taip pat buvo susijusios su smurto panaudojimu (tame tarpe ir mažametės atžvilgiu). T. J. nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. LR BK 38 str. 2 d. įsakmiai nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais recidyvistas negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tuo pagrindu LR BK 38 str. nuostatos T. J. atžvilgiu netaikytinos.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 str. 2 d. yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas T. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. T. J., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.). T. J. teisiamas ketvirtą kartą (b. l. 34-37), kaip jau buvo minėta, nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 str. 1 d. prasme yra recidyvistas. Atsiprašė nukentėjusiosios ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. T. J. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal LR BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio: apsvaigimo nuo alkoholio faktas užfiksuotas asmens blaivumo testo Nr. 2001 šaknelėje, iš kurios matyti, kad 2012-05-16, 15.45 val. T. J. buvo nustatytas 2,02 prom. girtumas, ir pastaroji aplinkybė, tiek paties kaltinamojo prisipažinimu, tiek teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. T. J. dirba (b. l. 51), yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 178 str. 1 d. (b. l. 42-46), Pietinės policijos nuovados viršininko charakterizuojamas neigiamai (b. l. 48). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. J., kaip recidyvistui, už tyčinio nusikaltimo padarymą griežčiausią straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis, įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, nustatytinas kaip itin artimas sankcijoje numatytam bausmės minimumui.

T. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (b. l. 32-33) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Į bausmę įskaitytinas T. J. laikinojo sulaikymo nuo 2012-05-16, 15.15 val. iki 2012-05-17, 14.30 val. laikas (1 para; b. l. 19-20).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Nuosavybės teisės laikinai neapribotos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę T. J. paskirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, T. J. laikinajame sulaikyme nuo 2012-05-16, 15.15 val. iki 2012-05-17, 14.30 val. išbūtą laiką pakeisti 1 (viena) laisvės atėmimo diena ir įskaityti į paskirtos bausmės laiką.

Bausmės atlikimo pradžią T. J. skaičiuoti nuo T. J. faktinio sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.

T. J. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas