Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-339-576/2025 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00064-2025-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2 (S)

2025 m. rugsėjo 24 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. L. (toliau – ir apeliantė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutarties, kuria R. L. skundas tenkintas iš dalies, patikslinant Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) vyriausiosios specialistės 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą byloje Nr. VVTAIT-ANR_N-1908-2024 (ROIK 24260573787) dėl nuorodų į R. L. veiksmais pažeistus teisės aktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

1. Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimu R. L. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad ji, būdama mažametės Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina, netinkamai panaudojo savo valdžią ir veikė priešingai vaiko interesams, nes 2024 m. spalio 22 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), mažamečio vaiko akivaizdoje, girdint pašaliniams asmenims, vulgariai ir nepagarbiai atsiliepė apie mažametės tėvą V. L., vadindama jį smurtautoju, kontūzytu, riboto mąstymo smurtautoju, kuris su savo bevaike boba ketina pagrobti dukrą, ir pan. Girdint mažametei sakė, kad dėl tėvo veiksmų mažametei sutriko sveikata, atsirado psichologinės problemos, ji šlapinasi į lovą, taip priversdama mergaitę jaustis nejaukiai svetimų žmonių akivaizdoje. Tokiais savo veiksmais R. L. vaikui formavo negatyvias nuostatas tėvo atžvilgiu, skatino tėvo atstūmimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 6 straipsnio, 13 straipsnio nuostatas, bei CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatas. R. L. paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

2. R. L., nesutikdama su Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundu R. L. prašė panaikinti 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir jos atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartimi skundas tenkintas tik ta dalimi, kuria, pasak teismo, netiksliai nurodytos VTAPĮ nuostatos, inkriminuotos R. L.; likusioje dalyje skundas atmestas ir Institucijos nutarimas nepanaikintas. Skundžiama nutartimi konstatuota, kad R. L., nusivesdama vaiką į santykių su D. aiškinimąsi, žinodama, kad reikš pretenzijas dėl vyro deklaravimo jų bute ir jos subjektyviu vertinimu padėjimo atimti ar net „pagrobti“ iš jos vaiką, veikė prieš vaiko interesus ir pažeidė jo teisę į saugią aplinką, būtiną visapusiškai ir harmoningai vystytis, rodė netinkamą bendravimo pavyzdį ir neformavo vaikui pagarbaus bendravimo įgūdžių. Toks elgesys trikdo mažamečio emocinį ir dvasinį vystymąsi ir pagrįstai Institucijos buvo įvertintas kaip netinkamas motinos valdžios panaudojimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. R. L., nesutikdama su priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos 2024 m. gruodžio 19 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu. Skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

4.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Taip pat teismas nebuvo objektyvus, nes jos pateiktų duomenų (telefono pokalbių išklotinės, buvimo vietos ir veiksmų paaiškinimai) neįvertino visapusiškai, o abejonės aiškintos ne jos naudai. Institucija ir teismas nepagrįstai vertino tik V. L. skundus ir prašymus, rėmėsi suinteresuotų liudytojų parodymais.

4.2. Apeliantė ginčija byloje esančių įrodymų pakankamumą ir patikimumą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog nors buvo galimybė gauti vaizdo įrašus, tačiau tiek Institucija, tiek teismas apsiribojo N. D. ir J. D. duotais parodymais. Pažymi, kad šių liudytojų parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes jie artimai bendrauja su V. L., be to, liudytojų suinteresuotumą rodo tai, kad jie patvirtino, jog V. L. buvo registruotas adresu (duomenys neskelbtini), jie žinojo nesusijusių teisinių ginčų niuansus, duodami žodinius paaiškinimus demonstravo neigiamą nusistatymą jos atžvilgiu. N. D. ir J. D. parodymai dėl laiko, bendravimo pobūdžio, situacijos detalių nesutampa.

4.3. Pasak apeliantės, šiuo atveju nenustatyta ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. subjektyvioji pusė, taip pat veikos pavojingumas. Teigia, kad vien epizodiniai konfliktiniai pasisakymai (net jei būtų buvę) savaime nereiškia netinkamo valdžios panaudojimo prieš vaiko interesus. Turi būti nustatytas kryptingas elgesys prieš vaiko interesus, elgesio pavojingumas, realus neigiamas poveikis, kaltė (tyčia ar neatsargumas), kuri atsiejama nuo konfliktinės situacijos šeimoje.

4.4. Apeliaciniame skunde R. L. dėl blanketinės normos užpildymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik patikslino Institucijos nutarimo nuorodas, tačiau tokiu atveju nepašalinamas pačio nutarimo trūkumas – kaltinimas privalo būti aiškus nuo pat pradžių. Priešingu atveju, pažeidžiama teisė į gynybą, aiškumo, apibrėžtumo principai, ANK 609, 618 straipsnių nuostatos.

4.5. Nurodo, kad šioje byloje nėra duomenų apie realų jos neigiamą poveikį dukrai, dukros interesų pažeidimą. Apeliantė pastebi, kad ji nepažeidė savo mažametės dukros interesų; vaiko interesų prioritetas nereiškia, kad kiekvienas aštresnis ginčas tarp tėvų savaimė laikytinas administraciniu nusižengimu. Jei nenustatyta reali žala ar kryptingas vaiko atskyrimo skatinimas, taikyti atsakomybę yra neproporcinga.

4.6. Apeliantė, aptardama teismų praktiką, išdėsto ANK nuostatas dėl Institucijos pareigos vertinti duomenis nešališkai, remtis duomenų visuma, jų nuoseklumu, pakankamumu ir kitais kriterijais, nurodo, kad abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai; asmens kaltumas gali būti konstatuojamas tik tada, kai nelieka abejonių, jog asmuo padarė veiką, už kurią gali būti skiriama nuobauda. Institucija turi pareigą įrodyti asmens veikos neteisėtumą. Pabrėžia, kad būtina įvertinti sąvokos ,,tėvų valdžia“ turinį, kuri analizuojama per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, bei cituoja kitas nuostatas, teismų pateiktus išaiškinimus.

4.7. Teigia, kad nėra aišku, kuo remiantis Institucija ir teismas nusprendė, kad ji padarė administracinį nusižengimą, ypač, kai ji nesutiko šį nusižengimą padariusi. Neaišku, kaip duomenys buvo tiriami. Apeliantės vertinimu, Institucija privalėjo nustatyti, kuo pasireiškė netinkamas tėvų valdžios panaudojimas, tačiau šiuo atveju nebuvo vertinama, ar ji deramai užtikrino nuolatinę dukros priežiūrą ir auklėjimą.

5. Atsiliepimu į R. L. apeliacinį skundą, Institucija prašo palikti galioti skundžiamą nutartį ir apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas išsamiai, nuosekliai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, apklausė liudytojus, išklausė Institucijos atstovės, R. L. paaiškinimus. Apeliantės pateikiami argumentai jau yra analizuoti, aptarti. Pažymi, kad šioje byloje visiškai įrodyta, jog R. L. veika buvo nukreipta į vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Ji galėjo ir privalėjo numatyti, kad tokiu savo elgesiu pažeis mažametės dukros teisę į saugią aplinką, t. y. vieną iš pagrindinių vaiko teisių, kad sukels vaikui neigiamas emocijas, skatins tėvo atstūmimą. Apeliantė neužtikrino vaiko teisės augti emociškai ir psichologiškai saugioje aplinkoje, būti apsaugotai nuo konfliktų ir neigiamų motinos nuostatų tėvo atžvilgiu.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai konstatavo, kad R. L. padarė ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

7. ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų vadžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 19 straipsnyje nustatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, šiurkštaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Pagrindines vaiko teises, jų apsaugos principus Lietuvos Respublikoje įtvirtina VTAPĮ.

8. Pažymėtina, kad CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vaikas turi teisę, be kita ko, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio, tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis).

9. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas tik patikslino Institucijos nutarime išdėstytas teisės normas, tačiau buvo pažeista teisė į gynybą, nes kaltinimas turi būti aiškus nuo proceso pradžios. Apygardos teismas nesutinka su šiais apeliantės teiginiais.

10. ANK 73 straipsnio 1 dalies normos dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šią normą kyla už kituose tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose, kaip antai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme ir kt., nustatytų tėvų pareigų ir kartu vaiko teisių pažeidimą. Kvalifikuojant pagal aptariamą normą, administracinio nusižengimo protokole būtina nurodyti ne tik pačią blanketinę teisės normą, bet ir konkrečią teisės normą (konkretų teisės aktą ir šio teisės akto straipsnį, dalį ar punktą), kurią asmuo kaltinamas pažeidęs, kad administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas galėtų tinkamai įvertinti asmens veiką, o atsakomybėn patrauktas asmuo žinotų, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika, ir galėtų duoti apie tai išsamius paaiškinimus, t. y. žinotų, nuo ko jis turėtų gintis.

11. Iš R. L. suformuluoto kaltinimo turinio matyti, kad: ,,<...> ji, būdama mažametės Š. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina, netinkamai panaudojo savo valdžią ir veikė priešingai vaiko interesams, nes 2024 m. spalio 22 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), mažamečio vaiko akivaizdoje, girdint pašaliniams asmenims, vulgariai ir nepagarbiai atsiliepė apie mažametės tėvą V. L., vadindama jį smurtautoju, kontūzytu, riboto mąstymo smurtautoju, kuris su savo bevaike boba ketina pagrobti dukrą, ir pan. Girdint mažametei sakė, kad dėl tėvo veiksmų mažametei sutriko sveikata, atsirado psichologinės problemos, ji šlapinasi į lovą, taip priversdama mergaitę jaustis nejaukiai svetimų žmonių akivaizdoje. Tokiais savo veiksmais R. L. vaikui formavo negatyvias nuostatas tėvo atžvilgiu, skatino tėvo atstūmimą ir pažeidė <...>“. Kita kaltinimo dalis susijusi su R. L. veiksmų kvalifikavimu, nurodant pagrindinį administracinio nusižengimo proceso teisėje taikytiną teisės aktą – ANK 73 straipsnio 1 dalį, ir kadangi norma blanketinė – nuoroda į kitus teisės aktus (VTAPĮ, CK), kurie šiuo konkrečiu atveju pažeisti.

12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ne bet koks kaltinimo trūkumas gali būti laikomas pažeidimu, suponuojančiu teisės į gynybą, bei kitų apeliantės išvardintų principų pažeidimą. Teismas nekeitė kaltinime numatytų faktinių bylos aplinkybių, be to, net nenurodė, jog apeliantės veiksmai buvo netinkamai kvalifikuoti. Institucijos nutarime nurodyta, kad R. L. pažeidė VTAPĮ 6 straipsnio, 13 straipsnio nuostatas, o pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas nusižengimo kvalifikavimo, vadovaudamasis ANK 617 straipsnio 2 dalimi, tik patikslino nuorodas į pažeistus teisės aktus, t. y. nurodė, kad buvo pažeistos VTAPĮ 6 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei CK 3.161 straipsnio 3 dalies nuostatos. Akivaizdu, kad tokie veiksmai niekaip nevaržo apeliantės teisių, jos teisės į gynybą ir nekeičia kaltinimo aiškumo masto.

13. Nustačius, kad kaltinimas nebuvo esmingai pakeistas, kad apeliantės teisės nebuvo suvaržytos, toliau apygardos teismas pasisako dėl kitų R. L. argumentų. Apeliantė ginčija Institucijos atliktą tyrimą – pasak jos, neaišku, kuo remiantis buvo nustatyta, jog ji padarė administracinį nusižengimą, teismas nevertino jos pateiktų duomenų, taigi, apskritai nesutinka su atliktu tyrimu ir duomenų vertinimu byloje.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl šių apeliantės argumentų itin išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Teismas nurodė, kad Institucija, gavusi V. L. pareiškimą, atliko tyrimą (pavyzdžiui, iškvietė apklausai įvykį mačiusius liudytojus, o ne patį V. L., paprašė apeliantės paaiškinimų), ir tik po to priėmė sprendimą surašyti R. L. administracinio nusižengimo nutarimą pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį. Be to, prieš surašant nutarimą apeliantei, Institucija pradėjo vaiko situacijos vertinimą.

15. Taigi, šios administracinio nusižengimo bylos pradėjimo pagrindas – V. L. pareiškimas, tačiau šiuo pareiškimu nebuvo remiamasi besąlygiškai, t. y. pareiškimas buvo patikrintas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad Institucija neatliko įrodinėjimo pareigos, kad nesurinko pakankamai duomenų, nes tyrimas atliktas ir įvertinus vaiko situaciją, ir administracinio nusižengimo kontekste svarbius duomenis. Institucija paprašė R. L. pateikti paaiškinimus, tačiau kadangi jos ir V. L. nuomonės išsiskyrė, rinko kitus duomenis - kreipėsi į N. D. ir J. D., kurie įvykio dieną bendravo su R. L.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors R. L. akcentuoja vaizdo įrašus, kuriuos galėjo turėti N. D. ir J. D. kaimynai, filmuojantys gyvenamojo namo aplinką, tačiau Institucija nežinojo apie šiuos įrašus (tai paaiškėjo teisminio nagrinėjimo metu), be to, sutiktina su teismo išvada, jog byloje pakanka duomenų, įrodančių, kad apeliantė padarė administracinį nusižengimą. Apygardos teismas, be kita ko, pastebi, kad apeliantė pakartotinai nurodo argumentą, susijusį su jos telefono išklotinėmis, nors apylinkės teismas dėl to pasisakė, o būtent - nors R. L. įsitikinimu, išklotinės įrodo, kad ji tą vakarą buvo užsiėmusi ir neturėjo laiko panašiems vizitams, visgi N. D. ir J. D. nurodomu laiku jokių pokalbių nevyksta ir šios išklotinės niekaip nepaneigia kaltinime nurodomų aplinkybių.

16. Apeliaciniame skunde R. L., ginčydama administracinio nusižengimo tyrimo atlikimą jos atžvilgiu, taip pat nurodo, jog tyrimas buvo tęsiamas, nors ji ir nesutiko, jog padarė administracinį nusižengimą. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad ji, kaip administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, turi teisę sutikti, iš dalies sutikti ar nesutikti su atliekamu tyrimu, ginčyti savo kaltę, tačiau nei viena iš šių pozicijų nelemia administracinio nusižengimo tyrimo eigos, jo rezultatų. Pati apeliantė pabrėžė, kad tyrimas ir bylos nagrinėjimas turi būti objektyvus, nešališkas, todėl vadovautis tik R. L. išreikštu nesutikimu nėra jokio pagrindo.

17. Apeliantė išskiria liudytojų N. D. ir J. D. parodymus – nurodo, kad jie artimai bendrauja su V. L., kad jų parodymai nepatikimi ir nesutampa tarpusavyje. Šias aplinkybes taip pat įvertino pirmosios instancijos teismas, tačiau apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pastebi, kad asmens atitinkamas ryšys su procese apklaustais liudytojais ne visada reiškia, kad tam tikrų liudytojų parodymais negalima vadovautis. Svarbu nustatyti, ar duoti liudytojų parodymai pagrindžia kitus byloje esančius įrodymus, ar jie tarpusavyje sutampa.

18. Abu nurodyti liudytojai, apibūdindami R. L. elgesį, nurodė, kad: 1) ji buvo kartu su dukra; 2) kalbėjo pakeltu tonu, agresyviai; 3) įžeidžiamai kalbėjo apie buvusį sutuoktinį V. L.; 4) nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, susijusias su tuo, kaip R. L. apibūdino V. L.. Iš 2024 m. lapkričio mėnesį vykusios Š. L. apklausos (apklausiant teisės psichologijos specialistei) metu duotų mažametės paaiškinimų matyti, kad ji kartojo panašius teiginius, t. y. vadino naują tėvo draugę ,,boba“, kad ,,boba“ nori ją paimti iš motinos, išsivežti į Lenkiją, kas parodo R. L. išsakytų teiginių apie V. L. ir jos mažametės dukros nurodytų aplinkybių panašumą. Be to, liudytojas N. D. grįžo namo, nes jam paskambino jo dukra, kuri nurodė, kad kažkas puola J. D. – tai, akivaizdu, pagrindžia, kad R. L. nebendravo ramiai, priešingai, bendravo taip, kad sukėlė nerimą ir N. D. dukrai.

19. Apeliaciniame skunde nurodytas neatitikimas dėl laiko nesudaro pagrindo pripažinti liudytojų parodymus nepatikimais – tai nekeičia parodymų esmės, ypač, nustačius, kad liudytojai R. L. bendravimą įvardijo iš esmės analogiškai, susidariusią situaciją apibūdino taip pat. Nustatyta, kad su R. L. pirmiausiai kalbėjo J. D., tik vėliau grįžo N. D., todėl pokalbių laikas neturi sutapti. Šiuo atveju nenustatytos aplinkybės, jog J. D. ir N. D. būtų nusistatę prieš apeliantę, jie prisiekė teisme, buvo įspėti dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, tokio pobūdžio bendravimas tarp jų ir R. L. įvyko pirmą kartą.

20. Apeliantė nurodo, kad vien epizodiniai konfliktiniai pasisakymai savaime nereiškia netinkamo valdžios panaudojimo prieš vaiko interesus, būtina nustatyti kryptingą asmens elgesį prieš vaiko interesus, elgesio pavojingumą, realų neigiamą poveikį. Teismas nesutinka, kad šiuo atveju R. L. veiksmai gali būti laikytini epizodiniais, nekeliančiai neigiamo poveikio ir nepasižyminčiais kryptingumu.

21. Visų pirma pažymėtina, kad konfliktinė situacija tarp R. L., V. L. ir jų dukros Š. L. Institucijai žinoma nuo 2021 metų birželio mėnesio - iki šiol mažametės situacija vertinta net 13 kartų. R. L. parodė, kad V. L. ją ir dukrą seka, jas įrašinėja, kad prieš ją vykdomas institucinis, psichologinis, finansinis smurtas, išvien veikiant su piktavališku vaiko tėvu, siekiančiu iš jos atimti vaiką; nurodė, kad dukra nenori bendrauti su V. L., nes su juo turėjo ne vieną neigiamą patirtį, bei kitas šio pobūdžio aplinkybes. Vis dėlto, remiantis byloje esančia informacija, matyti, kad vaiko situacijos vertinimo anketose yra pažymėta, jog konfliktų metu vaikui įteigiama išimtinai mamos priešiška nuomonė apie tėvą, kas mergaitei kelia įtampą.

22. Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad R. L. apskritai nurodė, jog nebuvo atvykusi pas N. D. ir J. D. su vaiku. Šias aplinkybes, kaip nustatyta, paneigė nesuinteresuoti liudytojai. J. D. parodė, kad 2024 m. spalio 22 d. į jos duris pasibeldė buvusi V. L. sutuoktinė, ji buvo su dukra – vaiką pažino, nes ji taip pat yra V. L. dukra. R. L. pasiteiravus, kur registruotas V. L., ji pradėjo kalbėti apie V. L., t. y. girdint Š. L. negražiais žodžiais kalbėjo apie buvusį sutuoktinį, pakeltu tonu sakė, kad jis yra smurtautojas, gali išprievartauti savo dukterį, negeba rūpintis vaiku, neturi tam įgūdžių, su savo bevaike boba ketina pagrobti dukrą, kuriai yra paruoštas kambarys Lenkijoje. Be to, R. L., šalia stovint Š. L., jai (J. D.) nurodė, kad dėl tėvo veiksmų vaikas šlapinasi į lovą, kramto nagus. Maždaug po 15 minučių grįžo jos sutuoktinis N. D..

23. Liudytojas N. D. parodė, kad R. L., būdama kartu su dukra Š. L., kalbėjo pakeltu tonu, buvo agresyviai nusiteikusi. R. L. kalbėjo apie V. L., kad jis yra smurtautojas, gali išprievartauti savo dukrą, kontūzytas, nesveikas, riboto mąstymo smurtautojas, kuris smurtavo ir prieš ją, nesugeba rūpintis vaiku, neturi tam įgūdžių, su savo bevaike boba ketina pagrobti dukrą.

24. Nurodytas R. L. elgesys jokiu būdu negali būti pripažintas tik epizodiniu, neturinčiu didelės reikšmės. Apeliantė tikslingai nuėjo iki J. D. ir N. D. namų, ėjo ne viena, o su mažamete dukra. Š. L. ne tik klausėsi, kaip motina – R. L. įžeidžiančiai, vulgariai kalba apie jos tėvą V. L., bet dar taip pat, stovėdama prieš pašalinius asmenis, turėjo klausyti apie jos pačios patiriamas problemas dėl šlapinimosi ir kitų aplinkybių, kurias liudytojams dėstė jos motina. Visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas tėvų valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks tėvų valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Tokie veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu, laikytini priešingais vaiko interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N756-1580/2009, N62-482/2011, N62-485/2011, N575-305/2012, N575-739/2012 ir kt.). Vaikas, ypač mažametis, yra labai pažeidžiamas, o asmuo, kuris turi suteikti apsaugos, harmonijos jausmą, užtikrinti vaiko interesus iki maksimumo – motina, elgdamasi tokiu būdu, kaip R. L., neginčytinai padaro administracinį nusižengimą, nes netinkamai panaudojo savo valdžią ir veikė priešingai vaiko interesams. Išsakyti R. L. žodžiai buvo pavartoti priešingai vaiko interesams. Tiek vaiko interesų pažeidimas, tiek R. L. kaltės turinys byloje yra nustatyti, atskleisti ir pirmosios instancijos teismo sprendime tinkamai motyvuoti.

25. Atsižvelgus į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Apylinkės teismas pagrįstai R. L. veiksmuose konstatavo esant ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti R. L. apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.