Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjų atstovei advokatei L. T. – Misiūnienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjų M. Š., D. T. pareiškimą dėl civilinės būklės akto registravimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

panaikinti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. liepos 19 sprendimą „Dėl asmenvardžio rašymo (numeris A133-2611/18(2.4.1.25-TD1)), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl pareiškėjų vaiko gimimo įtraukimo į apskaitą vaiko vardus nurodant P. M..

Įpareigoti Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą pareiškėjų vaiko, gimusio 2018 m. birželio 26 d. gimimą į apskaitą, įrašant vaiko vardus P. M., pavardę – Tartilaitė ir išduoti gimimo liudijimą (e. b. l. 2-8).

Nesutikdami su Vilniaus miesto administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimu, pareiškėjai mano, jog prašomas įregistruoti jų dukrai pasirinktas ne lietuviškos kilmės vardas P. M. jokių neigiamų pasekmių valstybinei kalbai ar viešajai tvarkai nesukels.

Pagal viešai prieinamą Valstybinės lietuvių kalbos komisijos skelbiamą vardų registruotų Lietuvoje statistiką vardas Pia laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 25 d. buvo registruotas net 8 kartus, o vardas Maria net 124 kartus, todėl Lietuvoje tokių vardų rašyba yra faktiškai leistina ir įteisinta. Be to, pareiškėjai pažymėjo, kad jų šeima naudojasi ES judėjimo laisve. Pareiškėjai ilgą laiką gyveno Danijos Karalystėje, įgijo aukštojo mokslo diplomus. Pareiškėjas D. T. išlaikė danų kalbos egzaminą. Abu pareiškėjai yra registruoti Danijos Karalystės registre. Pareiškėjai ilgą laiką gyvenę Danijos Karalystėje bei joje įsitvirtinę planuoja vėliau į ją sugrįžti laikinam arba nuolatiniam gyvenimui, o minėti vardai yra populiarūs Danijoje, todėl pareiškėjai juos ir pasirinko, todėl pageidauja, kad būtų rašomi P. M., o ne P. M.. Taip pat pareiškėjai laiko, jog Vilniaus miesto administracijos Civilines metrikacijos skyrius neužtikrino, jog būtų gerbiama pareiškėjų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą. Neigiamas atsakymas dėl vardo įregistravimo neatitinka Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) formuojamos praktikos, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTPLAK) 8 straipsnį, turi neigiamą įtaką pareiškėjų orumui ir identifikacijai. EŽTT yra nurodęs, kad vaiko vardo parinkimas yra individualus tėvų pasirinkimas. Šio pasirinkimo ribojimas gali būti pateisinamas tik visuomenės gerove. EŽTT nurodė, kad jeigu gyventojų registre yra įregistruoti tokie vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014-02-27 sprendime nurodė, jog nuostata, teigianti, kad nelietuviškų asmenvardžių rašyba galima tik pagal lietuvių kalbos vartojimo taisykles, nėra absoliuti, tai yra Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos vientisumo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjų teigimu, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo esamo teisinio reguliavimo ir panaikinti 2018 m. liepos 19 d. sprendimą dėl asmenvardžio rašymo Nr. A133-2611/18 (2.4.1.25-TD1), kuriuo atsisakyta pareiškėjų dukters varde nenaudoti joto (j).

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti pareiškime išdėstytais motyvais.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjų pareiškimu nesutinka, prašė jo netenkinti. Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį netavyko, apie posėdį pranešta tinamai. Byla išnagrinėta suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija nurodė, kad vardai P. M. neatitinka Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies nuostatos „Civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba“. Nurodė, kad vardai lietuviškai turi būti rašomi – P. M., o užrašymas P. M. yra ne pagal lietuvių, o pagal kitos kalbos taisykles ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiais jų taikymo praktikai. Kartu pažymėjo, kad prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. birželio 26 d. pareiškėjams gimė dukra (e. b. l. 11). Pareiškėjai pateikė suinteresuotam asmeniui prašymą išduoti vaiko gimimo liudijimą, įregistruojant vaiko vardus P. M., tačiau pareiškėjų prašymas buvo atmestas (e. b. l. 26-27).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis numato, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.166 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog kiekvienam vaikui vardą suteikia tėvai. Spręsdami visus klausimus, susijusius su vaikais, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis (CK 3.3 straipsnis). Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi bei sveikai vystytis ir nuo gimimo turėti vardą ir pavardę (CK 3.161 straipsnio 1 dalis). Šios vaiko teisės reglamentuotos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje. Vaiko vardas ir pavardė pabrėžia vaiko individualybę. Teisė turėti vardą yra prigimtinė ir turi būti saugoma nuo gimimo.

Pagal CK 3.282 straipsnio nuostatas Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami, papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias tvirtina teisingumo ministras (CK 3.281 straipsnis). Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006-05-19 įsakymu Nr. 1R-160 (2008-07-22 įsakymo Nr. 1R-294 redakcija), 11 punkte numatyta, jog Civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo 20 straipsnyje numatyta, jog Valstybinės kalbos globos kryptis ir uždavinius nustato ir kalbos normas aprobuoja Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Pareiškėjai M. Š. ir D. T. 2018 m. birželio 26 d. gimusiai dukrai parinko vardus „P. M.“.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija byloje pateikė išvadą, jog vardų „P. M.“ užrašymas be tariamojo joto yra ne pagal lietuvių kalbos, o pagal kitos kalbos taisykles ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, lietuvių kalbos dėsniams ir principams, susiklosčiusiai jų taikymo praktikai. Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar viešoje erdvėje fiksuojamus atvejus, kai vardai pateikiami nelietuviškai (P. M.), reikėtų vertinti kaip išimtinius.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad kai kuriems Lietuvos piliečiams yra suteikta galimybė jų asmens dokumentuose rašyti jų vardus „P. M.“ be tariamojo joto. Teisė į vardą, pavardę, galimybė juos pasirinkti ir keisti laisva valia yra viena iš teisės į privatų gyvenimą sudedamųjų dalių (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis). Tai ne kartą savo bylose yra akcentavęs Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodydamas, kad vardo ir pavardės registravimo ribojimai yra susiję su privataus gyvenimo ribojimais. Vaiko vardo parinkimas yra individualus tėvų pasirinkimas. Šio pasirinkimo ribojimas gali būti pateisinamas tik visuomenės gerove. Be to, pareiškėjai naudojasi ES judėjimo laisve. Pareiškėjai ilgą laiką gyveno Danijos Karalystėje, įgijo aukštojo mokslo diplomus. Pareiškėjas D. T. išlaikė danų kalbos egzaminą. Abu pareiškėjai yra registruoti Danijos Karalystės registre. Ketina vėliau į ją sugrįžti laikinam arba nuolatiniam gyvenimui, todėl ir pasirinko vardus P. M., kurie yra populiarūs Danijos Karalystėje (e. b. l. 16-25).

Vardas ir pavardė yra identifikacijos forma, kuriuo asmuo siejamas su šeima ir bendruomene. Kaip minėta aukščiau, vardo vaikui parinkimas yra individualus tėvų pasirinkimas, kurio ribojimas galėtų būti pripažintas diskriminaciniu elgesiu pareiškėjų ir jų vaiko atžvilgiu.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjų pareiškimą tenkinti, įpareigojant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įregistruoti civilinės būklės aktą - pareiškėjų dukters, gimusios 2018 m. birželio 26 d., gimimą, suteikiant vaikui vardus „P. M.“, nes šiuo konkrečiu atveju vardų „P. M.“ parinkimas nesukelia jokios grėsmės viešajam interesui ir valstybinės kalbos saugumui bei yra pateisinamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2018 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimą Nr. A133-2611/18(2.4.1.25-TD1).

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių atlikti civilinės būklės akto – pareiškėjų M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) D. T., a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko, gimusio 2018 m. birželio 26 d., gimimo, - registraciją, suteikiant vaikui vardus P. M., pavardę Tartilaitė ir tuo pagrindu išduoti gimimo liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.