Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-12-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-456-224/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-12-10
Bylos Nr.
1-456-224/2013
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00588-2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Malinauskas
Nukentėjusysis
M. R.
Kaltinamasis
A. R.
Baudžiamoji byla Nr. 1-456-224 / 2013Proceso Nr. 1- 20 -9- 00588 - 2013 – 9Procesinio sprendimo kategorija ......... 1.2.4.8.2.; 2.3.6.4.5. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 10 d.Alytus
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjas Jonas Malinauskas,sekretoriaujant Aidai Krušinskienei,dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,nukentėjusiajam M. R.,nukentėjusiojo atstovui adv. Georgijui Gromovui,kaltinamosios gynėjui Romaldui Briliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje A. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) pamainos viršininke, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam M. R. šiomis aplinkybėmis:

2013 m. gegužės 29 d., apie 17 val. 15 min., bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su sutuoktiniu M. R. metu, tyčia, kambaryje, šepečio kotu sudavė nukentėjusiajam M. R. vieną kartą į abejas rankas, padarydama jam odos nubrozdinimą dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam M. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Kalta padariusi šį nusikaltimą A. R. neprisipažino ir paaiškino, kad nesutarimai su vyru tęsiasi jau du metai. Įvykio metu jinai gyveno atskirai nuo vyro ir vaiko ir tą dieną sutarė pasimatyti su mergaite, tačiau vyras nesutiko išvesti mergaitės į lauką ar į laiptinę ir jinai nuėjo į butą. Jai bendraujant su mergaite vyras pyko ir vienu momentu stūmė ją nuo mergaitės bei užsimojo suduoti jai ranka, tuomet jinai paėmė grindų šepetį ir, gindamasi, jo kotu trenkė vyrui per rankas. Kai vyras, paėmęs mergaitę, išnešė pas kaimynę, jinai užsirakino buto duris. Po kurio laiko jas atrakino ir iš buto išėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji kalta ir neprisipažino, jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais bylos įrodymais.

Nukentėjusysis M. R. parodė, kad paskambino kaltinamoji ir kalbėjo su mergaite, žadėjo atvykti. Atvyko apie 17⁰⁰ val., ir bendravo su mergaite. Jis įjungęs mobilų telefoną viską įrašinėjo, o kitu telefonu skambino draugui ir bendravo su juo. Kai išgirdo verkiančią mergaitę liepė kaltinamajai ją paleisti. Kaltinamoji mergaitę paleido ir, virtuvėje paėmusi grindų šepetį mediniu kotu, atėjusi į kambarį bandė jam suduoti į galvą. Jisai galvą užsidengė rankomis ir smūgius šepečio kotu gavo į rankas. Buvo suduoti keli smūgiai. Tai matydama mergaitė pradėjo verkti ir mergaitę jis išnešė pas kaimynę. Tuomet kaltinamoji, likusi bute, jo raktais užsirakino ir neįleido jo į butą. Maždaug po penkių minučių jinai duris atrakino ir iš buto išėjo. Teigia, kad kaltinamosios nestumdė, nesudavė jai ir negrąsino suduoti, juolab, kad telefonu darė garso įrašą.

Iš protokolo-pareiškimo (b.l. 18) matyti, kad dėl sužalojimo šepečiu nukentėjusysis iš karto, tą pačią dieną, kreipėsi į policiją.

Iš medicininių dokumentų išrašo (b.l. 28) matyti, kad sekančią dieną tai yra 2013 m. gegužės 30 d., nukentėjusysis kreipėsi į polikliniką, kur jam konstatuotas abiejų rankų dilbių nubrozdijimas. Taip pat šiame dokumente nurodyta, kad paskutinį kartą M. R. poliklinikoje lankėsi 2013 m. gegužės 27 d., ir tuo metu rankų dilbiai jam nebuvo sužaloti. Todėl tikėtina, kad tai buvo padaryta įvykio metu, tai yra 2013 m. gegužės 29 d.

Iš specialisto išvados (b.l. 11-12) matyti, kad M. R. nustatyta odos nubrozdijimas dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje Tai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš kitos specialisto išvados (b.l. 46-47) matyti, kad šis sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekoje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu dalyvavęs specialistas abi šias išvadas patvirtino pilna apimtimi.

Tokiu būdu, aukščiau suminėtus duomenis teismas pripažįsta įrodymais BPK 20 str., prasme ir, remdamasis jais, konstatuoja, kad kaltinamoji yra kalta dėl jai imkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir ta veika teisingai kvalifikuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Kaltinamosios veiką šiuo atveju vertinti kaip būtinąją gintį, kaip to prašo kaltinamoji ir jos gynėjas, pagrindo nėra. Teismas nenustatė, kad kaltinamajai būtų grėsęs koks nors realus pavojus. Nukentėjęs nuosekliai teigia smurto nukentėjusios atžvilgiu nenaudojęs. Tuo tarpu kaltinamosios aiškinimas nėra nuoseklus. Pirminėje apklausoje (b.l. 21) jinai nenurodo, kad kaltinamasis buvo užsimojęs ranka ir ketino jai suduoti. Priešingai, jinai teigia pati supykusi ant nukentėjusiojo, kai jis dukrai liepė su ja nebendrauti ir pradėjusi jį ,,kolioti“. Teismo nuomone, bijodama nukentėjusiojo to jinai nebūtų dariusi. Negana to, kaltinamoji pati ir viena atėjo į butą kuriame gyveno nukentėjusysis su dukra (kaltinamoji gyveno atskirai nuo jų), jai neprireikė nei policijos pagalbos, nei vaiko teisių apsdaugos tarnybos, nei kokios nors kitos. Teismas galvoja, kad jausdama kokį nors pavojų ar smurto panaudojimo galimybę jos atžvilgiu taip jinai nebūtų pasielgusi. Smurto nevartojimo ir negrąsinimo jį pavartoti faktą patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis telefonu darė konflikto garsinį įrašą, o tai įpareigojo jį elgtis tinkamai kaltinamosios atžvilgiu. Be to, konflikto metu, o ir po jo kaltinamoji nesikreipė į policiją dėl netinkamo nukentėjusiojo elgesio, tuo tarpu nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl netinkamo kaltinamosios elgesio. Supratusi, kad iškviesta policija, kaltinamoji iš buto pasišalino. Esant šioms aplinkybėms, teismo nuomone, kaltinamosios veiksmai negali būti traktuojami kaip būtinoji gintis. Kad nukentėjusysis būtų užsimojęs jai trenkti jinai nenurodė apklausiama ir įtariamąja (b.l. 56-57), Tuo tarpu teisme kaltinamoji jau aiškina, kad nukentėjusysis buvo užsimojęs ranka trenkti jai, o jinai gindamasi trenkė jam šepečio kotu. Teismas tai vertina kritiškai, kaip gynybinę kaltinamosios poziciją.

Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paimtas, apžiūrėtas ir prie bylos prijungtas nusikalstamos veikos įrankis, tai yra grindų valymo šepetys, juolab, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji teigė, kad šepečio kotas buvo tuščiaviduris lengvas metalinis vamzdelis, o nukentėjusysis nurodė, kad šepečio kotas buvo medinis. Atsižvelgdamas į teisminio bylos nagrinėjimo metu specialisto pateiktą paaiškinimą, kad nukentėjusiajam padarytą sužalojimą galima padaryti tiek vienu, tiek ir kitu šepečio kotu, teismas nelaiko to esminiu trūkumu, kadangi nusikalstamos veikos kvalifikacijai tai jokios reikšmės neturi.

Analogiškai yra ir su įvykio vietos apžiūra kuri nebuvo atlikta priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 15-35). Pastarasis nutarimas 2013-06-19 buvo panaikintas (b.l. 2-3), tačiau atkurti padėties buvusios tuoj pat po konflikto, praėjus daugiau kaip dviems savaitėms, jau nebuvo galima. Kaltinamosios veiksmų kvalifikacijai įtakos tai irgi neturi.

Skirdamas bausmę kaltinamajai, teisėjas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. Kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kalta neprisipažino. Praeityje jinai neteista (b.l. 67) ir nebausta administracine tvarka (b.l. 68). Jinai dirba (b.l. 65) ir charakterizuojama teigiamai (b.l. 64). Į psichiatrinio ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitą neįrašyta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visą tai, kaltinamajai skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Byloje pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys (b.l. 73), kuriuo jisai prašo priteisti iš kaltinamosios 10 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, išgyveno dvasinį sukrėtimą nes viskas įvyko mažametės dukros akivaizdoje.

Teismas sutinka su šiais nukentėjusiojo teiginiais, tačiau prašomą priteisti sumą neturtinei žalai atlyginti laiko nerealia ir pernelyg didele. Iš specialisto išvados (b.l. 11-12) matyti, kad nukentėjusiajam padarytas tik odos nubrozijimas dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, kuris, apžiūros momentui, jau pasidengęs rudu, besilupančiu šašu. Tai kvalifikuota kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Šis sužalojimas nukentėjusiajam nesukėlė negrįžtamų pasekmių.

Didelio sukrėtimo ir išgyvenimų, teismo nuomone, šis įvykis nukentėjusiajam taip pat neturėjo sukelti, kadangi tokio pobūdžio konfliktai tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios vyksta jau apie du metus laiko. Tai jų tarpusavio santykiuose yra įprastas dalykas. Už analogišką veiką kaltinamosios atžvilgiu yra nuteistas ir pats nukentėjusysis (b.l. 32-33).

Turtinė žala įvykio metu nukentėjusiajam nepadaryta.

Vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais priteistiną sumą neturtinei žalai atlyginti teismas mažina iki 400 litų (CK 6.250 str., 6.283 str. 1 d.).

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302-307 str., teisėjas

nusprendžia:

A. R. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str., 1 d., ir nubausti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Įpareigoti nuteistąją per visą bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 72² str., paskirti nuteistajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šią priemonę nustatyti įvykdyti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš nuteistosios A. R. 400 (keturis šimtus) litų nukentėjusiajam M. R. neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėjas Jonas Malinauskas