Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams G. M. ir V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo apeliantės N. Š. skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2014-07-30 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-121-108 panaikinimo ir administracinės bylos nutraukimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2014 m. liepos 30 d. nutarimu pagal ATPK 55 str. 1 d. apeliantei N. Š. buvo paskirta administracinė nuobauda – 100,00 Lt bauda už tai, kad 2014 m. birželio 6 d. nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonoje N. Š. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra užtverta tvora ir tuo pažeisti LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p. įtvirtinti reikalavimai.

Skundą padavusio asmens N. Š. atstovas advokatas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš apeliantės sklypo buvo visa pakrantė užaugusi ir tvora stovėjo iš vidaus. Iš kur buvo matuojamas atstumas nežinoma, nes ten viskas buvo užaugę, apeliantė pati negalėjo naudotis tuo ežeriuku. Jeigu atstumą matuoti, tai atstumas nuo tvoros iki vandens buvo 4,5 metrų. Kalbėti apie 3-4 metrus ir apie valdomą jos žemę, visiškai nepagrįsta. Išmatavimų niekada nebuvo ir apsaugos juosta nebuvo nustatyta. Kyla klausimas, kaip buvo nustatyta, kur yra ta apsauginė juosta...? Ežerėlio vandeningumas priklauso nuo oro. Lietus pastoviai sukelią vandens lygį ir ežerėlio vanduo priartėja prie sklypo. Jokio pažeidimo ji nepadarė. Paaiškino, jog yra suformuota teismų praktika (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-12 nutarimas), kuriame buvo nagrinėjama analogiška byla. Yra nustatyta, kad tas, kas pastatyta anksčiau negali būti baudžiama pagal šį straipsnį. Tai, kad tvora stovi jau 30 metų gali patvirtinti tik sodininkai. Institucija turėjo įrodyti, kad buvo ne taip. Pas pareiškėją nebuvo leidimo reikalaujama. Niekas net nebandė paneigti, kad ta tvora stovi 30 metų. Iš nuotraukų matyti, kad viskas apaugę įsisenėjusiais augalais. Tvora yra vidinė. Vidinei tvorai nereikia jokio leidimo. Jeigu kiti kaimynai ir pašalino tvoras, bet priėjimo prie ežero neliko, nes visur yra vienoda augmenija. Renkami įrodymai buvo tik po to, kai buvo gautas skundas, o ne tada, kai buvo surašomas protokolas. Apie ežerėlio vandeningumo lygi institucija duomenų neturi. Ežero juosta nutolusi nevienodai nuo sklypo ribos. Nebūnant apeliantei, nebuvo galima išmatuoti atstumų, nes iš ežero pusės priėjimo nėra dėl augmenijos.

Pliažas buvo įrengtas ir tai, kad elektros stulpas atsidūrė vandenyje ir toli nuo kranto, patvirtina, kad vandens lygis yra pakilęs. Ten savaime yra užaugęs krantas ir šiuo atveju nei atstovaujamoji tuos augalus sodino, nei ten jos augalai. Kai atstovas buvo vietoje, buvo virš 4 metrų nuo tvoros iki vandens. Ten priėjimo tikrai nėra. Nėra atstovaujamosios intereso padaryti taip, kad ir pati negalėtų prieiti prie ežero. Jeigu šiuo atveju buvo tvarkyta aplinka ir vanduo sukilo, tai ar šiuo atveju savininkai turi patraukti tvoras. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nutarimas yra skundžiamas teismui. Belieka patikrinti, ar skundas pagrįstas. Prašė skundą tenkinti, nutarimą panaikinti, administracinę bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė G. M. parodė, kad dėl žemės sklypo ribų kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, iš kurios gavo duomenis apie tai, kad tvora yra už sklypo ribų nuo ežero pusės. Tai, kad yra teigiama, kad tvora pastatyta prieš 30 metų, pareigūnai atlikę patikrinimą pasakė, kad tvora yra apynauja ir pastatyta iš naujų statybinių medžiagų. N. Š. nepateikė įrodymų, kad tvora pastatyta tuo laikotarpiu. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad yra pažeidimas. Pakrantės apsaugos juostoje pastatyta tvora ir apeliantė buvo pakviesta pateikti paaiškinimus. Atsižvelgiant į apeliantės paaiškinimus, pareigūnai tyrė tokius įrodymus, kuriuos turėjo. Apeliantė nesugebėjo pateikti motyvuotų įrodymų, kad tvora buvo statyta tuo laikotarpiu, tai pareigūnai laikosi tos pozicijos, kad tvora buvo statyta vėliau nei prieš 30 metų. Jeigu būtų nustatyta, kad tvora pastatyta prieš 30 metų, tai pareigūnai neturėtų teisės taikyti administracinę atsakomybę, bet tokių įrodymų nėra. Ta aplinkybė, kad nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nėra duomenų apie apsauginę zoną, nepaneigia to, kad apsaugos juostos pakrantėse yra. Aplinkos ministerija yra išdėsčiusi visus teisės aktus, kurie yra imperatyvūs. Jeigu toje vietoje yra išvešėjusi žolinė augalija, tai nesuponuoja, kad ten nėra apsaugos juostos. Tvora yra už sklypo ribų. (duomenys neskelbtini) ežeras yra registruotas kadastre. Tame kadastre nurodyta, kur yra pakrantės apsaugos juosta. Apeliantė nenorėjo bendradarbiauti su pareigūnais, nurodydama, jog yra užimta, ji tiesiog ignoravo pareigūnus, vėliau net nekėlė telefono. Pareigūnai tada jai išsiuntė pranešimus. Nurodė, jog nutarimas N. Š. atžvilgiu yra teisėtas, todėl prašė skundą atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas V. M. parodė, kad pareigūnai mato, kad yra tvora. Ant tvoros nėra rudžių ir prieš 30 metų nebuvo tokių medžiagų. Ten labai pasistengus galima būtų prieiti prie vandens. Pareigūnai neturi duomenų, kada buvo tiksliai pastatyta tvora. Pažeidimas yra padarytas. Po protokolo rašomas privalomasis nurodymas ir jis buvo išsiųstas. Administracinis nurodymas nebuvo rašomas. Iki 2014-08-30 buvo nurodytas terminas pašalinti pažeidimus. Pareigūnai, praėjus tam terminui važiavo patikrinti, ar pažeidimas pašalintas. Yra užfiksuota, kad tvora nėra nuimta, bet protokolas nerašomas, nes dar nagrinėjama byla. Po to buvo surašytas protokolas ir privalomas nurodymas, o nutarimu skiriama bauda. Nutarimas su privalomu nurodymu jokio ryšio neturi. Tą pačią dieną buvo surašytas protokolas ir privalomas nurodymas. Viskas buvo išsiųsta registruotu laišku. Yra numatyta metodikoje kaip nustatoma apsaugos juosta. Yra ne mažiau kaip 5 metrai nuo vandens. Jis nustatė, kad yra pažeidimas. Dėl tvoros senumo nekilo klausimų, nes ji statyta iš naujų medžiagų, ji neaprūdijusi, net nekyla klausimas, kad ta tvora yra nauja. Prašė skundą atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas J. U. parodė, kad Š. pažįsta, nes padėjo sodų darbuose. Parodė, kad prieš 28-29 metus jos vyro prašymu padėjo tvoros tvėrimo darbuose. Š. vyras buvo prisivežęs statybinių medžiagų atliekų. Darė medinę tvorą ir ten buvo iš statybinių atliekų tvora. Tveriant tvorą nuo ežero pusės buvo užsodinta gyvatvorė, ji dar buvo neaukšta. Šalia gyvatvorės darė tvorą į sodo pusę. Ta tvora buvo statoma apie 3 metus. Tvorą statė prie gyvatvorės. Ten yra miškelis šalia ir buvo praėjimas gan laisvas, o gyvatvorė kai suaugo, gal ir trukdė kam nors. Už gyvatvorės buvo pieva. Gal už 5-7 metrų buvo tokia bala. Ten labai lėkštas krantas, susidarė tvenkinukas. Iš sodo pusės net nebuvo normalaus priėjimo. Ten matėsi, kad yra pieva kurioje išmintas takas. Jis padėjo padaryti tą tvoros gabalą, kuris yra iš ežero pusės. Prie statybų prisidėjo labai mažai, nes paskui sūnus padėjo, kai paaugo. Paskutinį kartą lankėsi toje sodyboje neseniai. Lankydavosi toje sodyboje dažnai, nes bendravo. Senoji tvora neišlikusi, jis rado ten porą kuolų. Užtikrino, kad ta tvora, kuri yra prie gyvatvorės, ji yra senosios tvoros vietoje. Ta senoji tvora buvo restauruota, ji buvo pakeista metalu. Dabar yra pastatyta metalinė tvora. Kai statė metalinę tvorą jis nedalyvavo. Neseniai ta tvora yra pastatyta. Dabar matė, kad vanduo praktiškai už kokio pusmetrio nuo tvoros. Ten praktiškai yra dvi sodybos kitoje ežero pusėje, dabar matė, kad yra privežta žemių, todėl tas vanduo pakilo ir niekada nenukris vandens lygis. Atstumas pasikeitė nuo tų laikų, kai statė medinę tvorą. Nendrės dabar praktiškai auga už tvoros. Kiti kaimynai irgi darėsi tvoras.

Liudytojas G. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriuje vyr. specialistu. Su Š. neteko susidurti darbiniais klausimais. Specialistai važiavo dėl sklypo ribų, nes aplinkos agentūra prašė patikrinti sklypo ribas. Apeliantė nedalyvavo, ji buvo raštu kviesta ir turėjo dalyvauti, kodėl ji nedalyvavo, pasakyti negali. Specialistai nustatė, kad ten ne visos sklypo ribos atitinka pagal kadastrinius matavimu. Specialistai padarė brėžinį kur nesutampa kai kurie kampai. Specialistai turi archyvinę bylą ir ten yra kadastrinių matavimų planas, koordinatės yra. Ten tikrai ežeras yra. Specialistai matė tvorą, nes visas sklypas aptvertas metaline tvora. Buvo matuoti kampai. Nuo ežeriuko pažeistos ribos. Yra plačiau užtverta link ežero, negu nustatyta pagal koordinates. Geodezininkė sudarė schemą pagal tokias koordinates. Pakrantės apsaugos juosta yra prie kiekvieno ežero. Mažiausiai yra 5 metrai ežero apsaugos juostos. Buvo prašoma patikrinti sklypo ribas, ar aptverta tvora atitinka sklypo ribas, pažymėtas kadastro žemėlapyje. O dėl pakrantės apsaugos juostos jokių prašymų nebuvo. Specialistai nežino, kada tvora statyta ir tuo nesidomėjo.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriuje vyr. specialiste. Š. nežino. Jai teko vykti į (duomenys neskelbtini) kaimą. Š. buvo išsiųstas kvietimas. Šiaip galima ir be savininkų nuvažiuoti. Specialistai patikrino žemės sklypo ribas, ar teisingai aptverta tvora ir surašė patikrinimo aktą. Specialistai turi archyvines bylas. Ten su trim taškais yra viskas gerai, o vienas taškas neatitinka, jis 3 metrus eina į ežero pusę. Ten yra aptverta metalinė tvora.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad N. Š. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2014 m. liepos 30 d. nutarimu pagal ATPK 55 str. 1 d. buvo paskirta administracinė nuobauda – 100,00 Lt bauda už tai, kad 2014 m. birželio 6 d. nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos zonoje N. Š. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra užtverta tvora ir tuo pažeisti LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p. įtvirtinti reikalavimai (b.l. 5-6).

LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p. įtvirtinta, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama tverti tvoras, išskyrus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo. Minėtas įstatymas įsigaliojo 2001-12-28. Taigi įstatymo nuostatos taikomos tik į ateitį po jo įsigaliojimo susiklostantiems teisiniams santykiams. Byloje kilo ginčas, kuriuo metu buvo pastatyta tvora ir ar jos pastatymo metu jau galiojo minėto įstatymo nuostata bei koks atstumas gi yra nuo N. Š. priklausančio žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini) ežero. Apeliantei paskirta nuobauda už pakrantės apsaugos juostos pažeidimą.

LR Saugomų teritorijų įstatymo 18 str. nustatyta, kad paviršinio vandens telkinio apsaugos zona (toliau – apsaugos zona) yra viena iš ekologinės apsaugos zonos rūšių; apsaugos zonos nustatomos atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose arba kituose dokumentuose šio įstatymo, Žėmės įstatymo, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Nekilnijamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Statybos įstatymo, Pajūrio juostos įstatymo nustatyta tvarka. Minėto įstatymo 20 str., Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr. 343, XXIX skyriuje „Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos“ nustatyta, kad apsaugos zonos dalyje prie vandens telkinio nustatoma apsaugos juosta, kurioje draudžiama tverti tvoras, išskyrus aplinkos ministro patvirtintuose saugomų rūšių veiksmų planuose numatytų teritorijų, atskirųjų želdynų valstybinėje ir savivaldybių žemėje, botanikos, zoologijos sodų, dendrologinių kolekcijų, paveldo objektų aptvėrimą ir kitus atvejus, kai aptverti numatyta normatyviniuose dokumentuose dėl eksploatavimo saugumo.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001-11-07 įsakymu Nr. 540 patvirtinto Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) 1 p. reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus. Aprašo 3 p. aiškiai apibrėžia, kad apsaugos zonos ir juostos nenustatomos prie pramoninės žuvininkystės tvenkinių, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 0,1 ha, laikinų dirbtinių vandens telkinių, įrengiamų statybos laikotarpiu, bei griovių.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Aplinkos ministerija) 2014-09-01 rašte Nr. (18-2)-D8-6470 (b.l. 31-33) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) (0,7 ha) yra įregistruotas Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre (identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), ežero kvadrato Nr. ir ežero Nr. kvadrate 51-67). Minėtame rašte, Aplinkos ministerija nurodo, jog mano, kad (duomenys neskelbtini) ežeras turi apsaugos zoną ir juostą, kurioje turi būti laikomasi atitinkamų reikalavimų. Taip pat pažymėta, kad formuojant apeliantės žemės sklypą ar kitus aplink ežerą esančius sklypus, pastarųjų dokumentuose neįrašytos specialiosios žemės naudojimo apsaugos zonoje ir juostoje sąlygos, tai nereiškia, kad tokių zonų ir juostų aplink šį vandens telkinį nėra ir (ar) jos negali būti nustatytos.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2014-06-06 Patikrinimo akte Nr. VR-12.10-84 (b.l. 13), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ežero apsaugos juostoje yra neteisėtai užtvertos tvoros. Tvorų koordinatės: 1. 566056 ir 6064411; 2. 566020 ir 6064397; 3. 565967 ir 6064444. Aplinkos ministerija 2014-09-01 rašte Nr. (18-2)-D8-6470 (b.l. 31-33) informuoja, kad Aplinkos ministerijos Valstybinės aplinkos apsaugos tarnybos ir Aplinkos apsaugos agentūros atstovai 2014-08-08 nuvyko prie (duomenys neskelbtini) ežero, apžiūrėjo ir įvertino padėtį. Apžiūros metu nustatyta, kad tarp apeliantės tvoros ir ežero pakrantės sunkokai, bet galima praeiti, sekliame vandenyje ir pakrantėje veši žolynai, krūmai. Tarpas tarp sunkiai įžiūrimos, bet nustatyti įmanomos ežero linijos ir jai lygiagrečios ant nežymaus paaukštėjimo esančios metalinės tinklo tvoros su metaliniais stulpeliais svyruoja apytikriai nuo 3 iki 4 m., nors pagal Aprašo reikalavimus turėtų būti 5 m.

Teismas atkreipia dėmesį, jog minimame rašte, taip pat konstatuojama, jog atsakyti į apeliantės skundę nurodytą aplinkybę, kad, jos teigimu, ežero vanduo yra pakilęs ir dėl šios priežasties atstumas tarp tvoros ir ežero kranto linijos yra sumažėjęs dėl gamtinių, t.y. natūralių aplinkybių, galima tik turint ilgamečių limnologinių, hidrologinių, hidrogeologinių tyrimų duomenis, t.y. patikimą ežero vandens lygio ir kranto linijos matavimų, stebėjimų ar kitą medžiagą. Rašte konstatuota, kad Aplinkos ministerija nagrinėjamu atveju tokios informacijos neturi.

Iš byloje esančios foto nuotraukos (b.l. 35) matyti ežero apsemtas elektros stulpas. Šis faktas kelia abejonių, ar (duomenys neskelbtini) ežero pakrantės apsaugos juosta buvo nustatyta, nes vandenyje elektros stulpai nei šiuo metu, nei anksčiau negalėjo būti statomi. Apeliantės paaiškinimais ir liudytojo J. U. parodymais nustatyta, kad ežerėlio vandens lygis dėl aplinkos tvarkymo darbų kitame ežero krante žymiai pakilo ir apsėmė elektros stulpą (ką patvirtina ir byloje esanti nuotrauka) bei priartėjo prie apeliantei priklausančio žemės sklypo bei kitų sodininkų sklypų ribų. Be to, apeliantė paaiškino, ką patvirtino ir liudytojas J. U., kad tvora buvo pastatyta seniai, o metalinis tinklas montuotas senos tvoros vietoje. Byloje nėra neginčytinų įrodymų nei patvirtinančių, nei paneigiančių šią aplinkybę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog N. Š., pažeidusi minėtas nuostatas buvo pripažinta vien tik užfiksavus faktinę aplinkybę, kad pakrantės apsaugos juostoje, kurios ribos bylos medžiaga nenustatytos, stovi tinklinė tvora, iš esmės nevertinant, kada ši tvora pastatyta bei koks atstumas gi yra nuo N. Š. priklausančio žemės sklypo iki (duomenys neskelbtini) ežero. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog tvora pakrantės apsaugos juostoje buvo pastatyta jau galiojant minėtoms LR Saugomų teritorijų įstatymo ir Aprašo nuostatoms, t. y. byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 4 d. 1 p. aprašyta draudžiama veika buvo atlikta tuo metu, kai šios nuostatos jau galiojo.

Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ( LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012).

Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir tai, jog įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 55 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nėra, kyla pagrįstų abejonių, ar jis padarė minėtą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog N. Š. pažeidė LR Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostatas bei padarė ATPK 55 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, t.y. kai protokolas surašytas netinkamai-nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių.

ATPK 248 str. numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra: laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymą, taip pat išaiškinti priežastis ir sąlygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumą. ATPK 257 straipsnyje taip pat nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta užtektinai duomenų, patvirtinančių, kad apeliantės išdėstytos aplinkybės skunde buvo ištirtos objektyviai, visapusiškai ir pilnutinai administracinės teisės kontekste.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu gali būti pripažintas tik tuo atveju, kai ištirti įrodymai leidžia daryti besąlygišką išvadą, jog šis asmuo padarė nurodytą veiką. Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn bei išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kadangi nutarime buvo apsiribota pažeistų teisės aktų nuostatų konstatavimu ir neatskleista pažeidimo esmė, kuri neleidžia nustatyti pažeidimų objektyviosios pusės (neteisėtos veikos) bei kaltės, tokiu būdu konstatuojama, jog buvo pažeistos ne tik administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną reglamentuojančios ATPK 284 straipsnio 1 dalyje, 256 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintos nuostatos, bet ir neužtikrintas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintų administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinių įgyvendinimas.

Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad apeliantės skundžiamas 2014-07-30 nutarimas yra priimtas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neištyrus visų bylos aplinkybių, todėl apeliantės skundas tenkintinas iš dalies – nutarimas naikintinas, o byla perduotina Institucijai išsamesniam pažeidimo tyrimui atlikti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 str., teismas

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūros 2014 m. liepos 30 d. nutarimą Nr. VR-121-108 ir grąžinti bylą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Trakų rajono agentūrai - nagrinėjimui iš naujo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.