- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-135-464/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Suinteresuotas asmuo
- S. K., V. T., S. M., M. L., J. K., V. K., Varėnos
- Pareiškėjas
- V. C.
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. K. apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. C. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo, suinteresuoti asmenys V. T., S. M., M. L., S. K., J. K., V. K., Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro notaras R. M., Alytaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
pareiškėjas V. C. 2011-01-06 kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, su pareiškimu, kurį 2011-04-15 patikslinęs (b.l. 2-4, 69-71) prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. C. po motinos J. C. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. C. po tėvo A. C. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Nurodė, jog pareiškėjo mama J. C. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas A. C. mirė (duomenys neskelbtini). Abiejų tėvų paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) kur santuokos metu 1940 m. jie buvo pasistatę namą ir ūkinius pastatus. Tėvai buvo susilaukę trijų vaikų – V. (T.), gim. (duomenys neskelbtini), A. (M.) – gim. (duomenys neskelbtini), mirusios(duomenys neskelbtini), ir jo, pareiškėjo V. C., gim. (duomenys neskelbtini). Po pareiškėjo mamos mirties, (duomenys neskelbtini) jo tėvas vedė antrą kartą. Antroji sutuoktinė J. C. mirė(duomenys neskelbtini). Santuokoje su J. C. pareiškėjo tėvas V. C. daugiau vaikų nesusilaukė. Palikėjų A. C. ir J. C. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra: pareiškėjas sūnus V. C. ir dukra V. T., taip pat mirusios dukters A. M. sūnus S. M., turintis teisę paveldėti turto dalį, kuri būtų atitekusi jo motinai. Mirusios antrosios pareiškėjo tėvo sutuoktinės palikimą priėmė jos giminaičiai – M. L., S. K., J. K., V. K.. Pareiškėjas po tėvų mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po mamos mirties pareiškėjas manė, jog palikimą priėmė jo tėvas. Nors mirus tėvui sodyboje liko gyventi jo antroji sutuoktinė, tačiau pareiškėjas manė, jog tėvų turtas automatiškai atitenka jo vaikams. Mirus tėvo antrajai sutuoktinei pareiškėjas pradėjo galvoti apie turto perdavimą savo vaikams ir sužinojo, jog turtas įregistruotas mirusiojo tėvo vardu. Palikimas yra įgytas pareiškėjo tėvų santuokos metu, pareiškėjo tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjo sesuo V. T. bei pareiškėjo sūnėnas S. M. turto paveldėti nepageidauja. Pareiškėjas, gyvenantis netoli palikto turto, po mamos mirties padėdavo tėvui ūkio darbuose, rūpinosi žeme, derliaus nuėmimu. Po tėvo mirties pareiškėjas pasiėmė kai kuriuos žemės padargus, rūpinosi nuosavybės teisių į tėvo ir senelio žemę atkūrimu. Pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės į senelio žemę, kurią jis dirbo nuo pat kolūkio išformavimo laikų. Laiko, jog motinos ir tėvo palikimą priėmė iškart po jų mirties pradėdamas valdyti jų turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b.l. 47-48, 82-83) nurodė, jog su V. C. pareiškimu sutinka ir neprieštarauja dėl jo patenkinimo.
Varėnos r. 1-ojo notarų biuro notaras R. M. atsiliepimu (b.l. 49) neprieštaravo pareiškėjo V. C. pareiškimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2011-05-17 sprendimu (b.l. 101-104) pareiškimą patenkino ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. C. po motinos J. C. mirties(duomenys neskelbtini), kaip palikėjos vaikas, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu; taip pat nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. C. po tėvo A. C. mirties (duomenys neskelbtini), kaip palikėjo vaikas, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Nurodė, jog faktai nustatytini dėl nuosavybės teisių įgijimo paveldėjimo pagrindu.
Teismas nurodė, jog palikimas atsirado palikėjų mirties momentu, t.y. (duomenys neskelbtini) ir(duomenys neskelbtini), todėl civiliniams teisiniams santykiams dėl palikimo priėmimo taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos. Bylos duomenys patvirtino, jog palikimo priėmimo klausimas paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui nebuvo sprendžiamas. Teismas sprendė, jog juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir rašytiniai dokumentais - palikėjų mirties liudijimais, pareiškėjo gimimo liudijimu, apskrities viršininko administracijos sprendimais, seniūnijos pažyma. Pagal (duomenys neskelbtini) sen. pažymą A. C. gyvenamasis namas, ūkinis pastatas statyti 1940 metais, taigi statiniai sukurti A. C. statybos būdu. J. C. šių pastatų nestatė (santuoka su A. C. ji sudarė 1966 m.). Mirus A. C. pirmajai sutuoktinei J. C., atsirado teisė į jos palikimą tiek sutuoktiniui A. C., tiek jų vaikams kaip įstatyminiams įpėdiniams, tame tarpe ir pareiškėjui V. C.. Jos palikimas buvo priimtas ir valdomas įstatyminių įpėdinių. Mirus A. C., įstatymine įpėdine buvo tapusi ir J. C.. Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys ir veiksmai, kad jis netrukdė ir neribojo J. C. naudotis bendrai priimtu palikimu po A. C. mirties, nelaikytini kaip aplaidūs ir nerūpestingi, o vertinami kaip įstatyminių įpėdinių susitarimas tokiu būdu naudotis ir disponuoti priimtu palikimu, faktiškai jį valdant. J. C. neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, nesikreipė pas notarą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Suinteresuotas asmuo S. K. apeliaciniu skundu (b.l. 108-112) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-05-17 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo V. C. reikalavimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjas savo valią priimti palikimą galėjo išreikšti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti įstatyme įtvirtintais būdais: paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti. Pareiškėjo nurodyti veiksmai neatitinka įpėdinio valios naudotis turtu, tokia pozicija atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką c.b. Nr. 3K-3-7/2001, 3K-3-442/2001. Pareiškėjas neįrodė, jog atliko aktyvius veiksmus, siekdamas priimti palikimą. Liudytojų parodymai taip pat nepatvirtina šios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas nurodyti įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas priėmė palikimą per 6 mėnesius pradėjęs jį valdyti, t.y. po J. C. mirties nuo (duomenys neskelbtini) iki 196(duomenys neskelbtini), po A. C. mirties nuo (duomenys neskelbtini) iki(duomenys neskelbtini).Pareiškėjo tėvas A. C. su J. C. santuokoje išgyveno 13 metų. J. C. buvo 23 metais jaunesnė už palikėją ir būdama fiziškai stipri ir darbšti, savo iniciatyva renovavo apleistą ūkį. Taip pat ji rūpinosi ir slaugė A. C.. Pažymėjo, jog A. C. vaikai po pirmosios žmonos mirties visiškai nesirūpino tėvu, retai užsukdavo į jo namus. Prieš pat mirtį A. C. visas savo turimas lėšas atidavė J. C. ir taip išreiškė savo valią dėl jam priklausančio turto atitekimo sutuoktinei. A. C. vaikai neprisidėjo prie jo laidotuvių, nebendravo su J. C. ir neatliko jokių aktyvių veiksmų, kad paveldėtų jo turtą. Pareiškėjas savavališkai po tėvo mirties pasisavino kai kuriuos jo daiktus. Po A. C. mirties jo name liko gyventi tik jo sutuoktinė A. C.. Iki A. C. mirties nei vienas iš jo vaikų kartu negyveno, neprisidėjo prie tėvo priežiūros.Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atidėti teismo posėdį. Suinteresuoto asmens S. K. atstovė – advokatė R. N. negalėjo jame dalyvauti, tuo tarpu pareiškėjas buvo atstovaujamas kvalifikuoto teisininko, galėjusio tinkamai atstovauti jo interesus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė lygiateisiškumo principą ir, žinodamas priešingą šalių interesą, išnagrinėjo bylą nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovei. Pažymi, kad Varėnos rajono apylinkės teisme yra užvesta ir kita civilinė byla Nr. 2-625-455/2011, kurioje suinteresuotas S. K. asmuo prašo nustatyti juridinę reikšmė turintį faktą, jog po A. C. mirties jo palikimą parėmė J. C., pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Atsiliepimas
Pareiškėjas V. C. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 123-127) prašo suinteresuoto asmens S. K. apeliacinį skundą atmesti ir Varėnos rajono apylinkės teismo 2011-05-17 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Nurodo atlikęs aktyvius veiksmus per 6 mėnesius nuo motinos ir tėvo mirties, todėl palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą. Santykiai su J. C. po tėvo mirties buvo geri, ji liko gyventi sodyboje, prižiūrėjo gyvulius, naudojo iš gyvulių laikymo gaunamas pajamas bei maisto produktus. Su J. C. pareiškėjas buvo sutaręs, jo ši galėsianti gyventi pareiškėjo tėvų pastatytoje sodyboje iki mirties, todėl J. C. įsipareigojo prižiūrėti sodybą ir mokėti mokesčius. S. K. nepagrįstai teigia, jog sodyba buvo renovuota J. C. pastangomis. Visus pinigus valdė ir naudojo pareiškėjo tėvas A. C., jis tvarkė šeimos finansinius reikalus, jo iniciatyva buvo prižiūrimi pastatai. S. K. teiginiai, jog pareiškėjo tėvas buvo ligotas ir jį reikėjo slaugyti, neatitinka tikrovės. Pareiškėjo tėvas mirė sulaukęs 77 metų amžiaus nuo plaučių uždegimo, nesirgo jokia invalidizuojančia liga. Pareiškėjo tėvas buvo pašarvuotas pareiškėjo šeimos namuose, palaidotas pareiškėjo ir jo sesers V. T., pripažįsta ir tai, kad prie laidojimo išlaidų prisidėjo J. C.. Tačiau paminklą tėvui pastatė būtent pareiškėjas ir jo sesuo V. T.. Nesutinka ir su S. K. teiginiais, jog pareiškėjas ir kiti vaikai nesirūpino tėvu. Po mamos J. C. mirties visi vaikai jau buvo savarankiški, sukūrę savo šeimas, todėl jie ir negalėjo gyventi kartu su tėvu. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, jog po jo tėvo mirties niekas nepretenduoja į jo palikimą, juolab, kad J. C. faktiškai gyveno su kitu vyru.
Alytaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 121-122) nurodė negalinti pateikti jokios reikšmingos informacijos, todėl prašė nagrinėti bylą atsižvelgiant į joje pateiktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Į apelianto prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgia, tokie prašymai apeliacinės instancijos teismo nesaisto, o žodinio šios bylos nagrinėjimo būtinumo nenustatyta (CPK 322 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo argumentai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamojoje byloje sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta, todėl apeliacijos dalyką sudaro apelianto skundo teiginiai, susiję su netinkamu įrodinėjimo instituto taikymu, sprendžiant dėl pareiškėjo atliktų veiksmų, susijusių su palikimo po jo tėvų mirties priėmimu, ir skundo argumentai, susiję su apelianto teisės į atstovavimą pirmosios instancijos teisme pažeidimu šalių procesinio lygiateisiškumo kontekste.
Dėl palikimo priėmimo
Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusias teises normas - CK 587 str. (iki 2001-07-01 gal. įst. red.), laikoma, kad palikimą įpėdinis priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikėjo vaikai yra pirmos eilės įpėdiniai (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.), o sutuoktinis, priklausomai nuo pirmos ar antros eilės įpėdinių skaičiaus, paveldi atitinkamą palikimo dalį kartu su pirmos arba antros eilės įpėdiniais (CK 5.13 str.). Po J. C. mirties (b.l. 7) ir po A. C. mirties (b.l.6) į notarą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo, kaip matyti iš bylos aplinkybių, pareiškėjas nesikreipė, taip pat tokio veiksmo nėra atlikusi ir antroji A. C. sutuoktinė J. C. (b.l. 14). Ši taip pat jau yra mirusi (b.l. 15). Pareiškėjo teigimu, savo motinos J. C., mirusios 1964 m., ir tėvo A. C., mirusio 1979 m., palikimą jis priėmė pradėdamas faktiškai paveldėtą turtą valdyti ir tokiu būdu realizavo savo teisę į paveldėjimą po tėvų mirties. Pirmosios instancijos teismas tokius faktus laikė nustatytais ir įrodytais. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams svarstomu klausimu, pažymi, kad apeliantas nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant konkrečius įrodymus. Nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, apeliantas tik pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo bei siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė šią bylą nagrinėjęs teismas. Tačiau apelianto poziciją, kad pareiškėjo atlikti veiksmai nepatvirtina jo siekio paveldėti tėvų turtą, o tam tikrų tėvams priklausančių daiktų paėmimas yra savavališkas jų pasisavinimas, apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįsta. Viena vertus, pareiškėjo elgesys, kuomet iš karto po tėvo mirties jis nepasirūpino tėvų užgyvento turto – gyvenamojo namo bei kitų statinių (b.l. 16) faktiniu naudojimu bei įteisinimu savo vardu, atitinka geros moralės, teisingumo ir sąžiningumo principams ir anaiptol nereiškia atsisakymo nuo tėvų palikimo. Pareiškėjas įvardijo tokio elgesio paskatas - būdamas įsitikinęs savo teise paveldėti abiejų tėvų pastatytą namą, neprieštaravo dėl antrosios tėvo sutuoktinės J. C. naudojimosi ginčo statiniais iki gyvos galvos, juolab, kad su J. C. tėvas vaikų nesusilaukė. Pastebėtina, kad ir pati J. C., turėdama teisę paveldėti ketvirtadalį sutuoktinio turto drauge su pirmos eilės įpėdiniais - jo vaikais, oficialiai paveldėjimo teisinių santykių taip pat neįformino, pasilikdama gyventi sodyboje. Tai tikėtinai patvirtina, kad pareiškėjo nurodomas susitarimas galėjo būti pasiektas - J. C. turėjo akivaizdų suinteresuotumą gyventi sodyboje ir ja naudotis, rūpinosi statinių draudimu (veikė savo pačios ir kitų įpėdinių interesais), tačiau nesirūpino dalies turto, kaip palikimo, savo vardu įforminimu po sutuoktinio mirties, o kartu ir būsimų savo pačios galimų įpėdinių interesais ar jų galimybėmis šį turtą paveldėti po jos mirties. Dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio A. C. mirties juridinio fakto nustatymo į teismą kreipėsi ne J. C., o jos giminės, įskaitytinai ir apeliantas (Varėnos rajono apylinkės teismo c.b. 2-110-445/2012), teismas jiems tokį faktą nustatė 2012-03-14 sprendimu ir šis sprendimas jau įsiteisėjo (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).
Nurodyti pareiškėjo atsikritimų į apeliacinį skundą argumentai, kad tarp jo ir J. C. buvo minėtas susitarimas, jokiais objektyviais bylos duomenimis nėra paneigiami. Kadangi tarp pareiškėjo ir apelianto yra kilęs ginčas dėl paveldėjimo, pastarasis siekia paveldėti savo tetos J. C. (L.) turtą, įskaitytinai ir ginčo statinius, be to, net ir negyvena toje vietovėje, kurioje gyveno pareiškėjas ir J. C., kurioje yra paveldimas turtas, vien tokių nurodytų apeliaciniame skunde motyvų apie pareiškėjo nesirūpinimą savo tėvais bei jų turtu, jo neprisidėjimą prie tėvų laidotuvių, savavališką tėvams priklausančių kai kurių daiktų pasisavinimą, nepakanka kitokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai susiformuoti. Pati J. C. yra mirusi, taigi negali nurodyti priešingų, nei pareiškėjas, faktinių aplinkybių, negali patvirtinti, kad šis neatliko jokių veiksmų, siekdamas realizuoti savo paveldėjimo teisę, ar buvo išreiškęs valią nepriimti tėvų turto kaip palikimo, negali paneigti susitarimo dėl antrajai sutuoktinei sudarytos galimybės vienai nekliudomai naudotis sodyba. Pareiškėjas savo atsiliepime į skundą pastebėjo ir tokią aplinkybę, kad ši net ir palaidota yra atskirai nuo savo sutuoktinio, dar daugiau - mergautine, o ne santuokine pavarde (b.l. 129). Tai iš dalies taip pat pagrindžia pareiškėjo teiginius, jog santuokos su jo tėvu faktas J. C. giminėms yra reikšmingas vien siekiant paveldėti jo tėvų pastatytą sodybą.
Kita vertus, pareiškėjas ir pats kadaise gyveno tėvų pastatytoje sodyboje, ši sodyba buvo pastatyta jo tėvų pastangomis ir lėšomis, toje vietovėje jam yra atkurtos nuosavybės teisės į senelio V. C. iki nacionalizacijos turėtą žemę (b.l. 34, 35), taigi jis neabejotinai labiau, nei apeliantas (J. L. C. sūnėnas), susijęs su sodyba emociniu ryšiu. Ši aplinkybė taip pat priimtina domėn, vertinant bylos faktus.
Apeliacinio skundo argumentai, susiję su J. C. amžiumi, sveikatos būkle ar santuokos trukme, nėra teisiškai aktualūs, nagrinėjant faktinio bei įstatyminio paveldėjimo aspektus, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Tokia aplinkybė, pripažįstama ir paties pareiškėjo, kad pinigines santaupas dar būdamas gyvas A. C. perdavė būtent J. C., nėra faktinio palikimo priėmimo tik vienam iš įpėdinių patvirtinimas, nes tuo metu dar nebuvo atsiradęs palikimas (CK 5.3 str. 1 d.) ir nesusiklostę paveldėjimo teisiniai santykiai. Taigi ir šis skundo argumentas nereikšmingas.
Dėl apelianto atstovavimo
Sprendimo nepagrįstumą apeliantas sieja ir su jo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, pareikšto 2011-05-09 teismo posėdyje (b.l. 98), nepatenkinimu. Kaip matyti iš protokolo, apeliantas prašė atidėti posėdį negalint jame dėl atostogų dalyvauti jo advokatei R. N. (b.l. 98). Byloje procesas prasidėjo dar 2011-01-07 pareiškimo pateikimu. Apeliantas atsiliepimo nepateikė ir savo ketinimų vesti bylą per atstovą neišsakė, to nepadarė ir 2011-03-31 vykusiame teismo posėdyje (b.l. 60). Tik teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, dieną jis pateikė atitinkamą prašymą atidėti posėdį (b.l. 84). Tačiau nebuvo pateikta jokių tokio apelianto prašymo pagrįstumą galinčių patvirtinti duomenų – nei atstovavimo sutarties, sudarytos su advokate R. N. (pateikta tik atstovavimo sutartis su advokato padėjėja G. L.), nei advokatės ar jos padėjėjos nedalyvavimo priežastis patvirtinančių įrodymų, neįvardinta, kas sukliudė iš anksto pasirūpinti atstovavimo santykiais ar kreiptis į kitą advokatą, kuris galėjo dalyvauti iš anksto numatytame teismo posėdyje. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių prielaidų tokio apelianto prašymo patenkinti ir atidėti teismo posėdį. Kitoks šios situacijos vertinimas akivaizdžiai prieštarautų CPK 7 str. įtvirtintoms nuostatoms. Šalys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudojasi ar nesinaudoja savo pasirinkimu, t.y. savo nuožiūra, nepriklausomai nuo kitos šalies elgesio sprendžia, ar naudotis byloje advokato paslaugomis, ar ne. Tokį aiškinimą lemia dispozityvumo principas, numatytas CPK 13 str. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo tvirtinti ir apie šalių procesinio lygiateisiškumo principo pažeidimą, jeigu kita šalis naudojasi advokato paslaugomis. Paties apelianto neveikimas (pasyvumas), laiku nesudarius atstovavimo sutarties ir nepasirūpinus atstovo dalyvavimu teismo posėdyje, jeigu tokių ketinimų turėjo, neleido jam įgyvendinti procesinės teisės – vesti bylą per atstovą. Pirmosios instancijos teismas procesinių teisės normų ar apelianto teisių pažeidimo nepadarė.
Aptarti ir kiti skundo argumentai nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.
Pareiškėjui, tenkinant jo prašymą, priteistinos apeliacinės instancijos teisme turėtos 600 Lt (b.l. 130) atstovavimo išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Jų dydis neviršija Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85, nurodytų kriterijų bei dydžių.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą ( b.l. 135), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos iš apelianto nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. K. 600 (šešis šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų V. C. naudai.