Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Vladui Incui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Valdemaro Bankausko apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo Valdemaras Bankauskas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso /toliau-LR BK/ 187 str. 2d. laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Iš Valdemaro Bankausko priteista Irenai Čebelienei 4469 litų bei Vidmantui Zakarauskui 9404 lt padarytai turtinei žalai atlyginti.

Pagal LR BK 145 str. 1d. V.Bankauskas išteisintas nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valdemaras Bankauskas 2006 m. birželio 7 d. apie 21 val., Prienų rajone, Veiverių seniūnijoje, Pabališkių kaime, visuotinai pavojingu būdu, tyčia padegdamas, sunaikino Salemonui Makarevičiui nuosavybės teise priklausančius 2713 litų vertės gyvenamąjį namą, 261 litų vertės malkinę, 626 litų vertės tvartą, 312 litų vertės kluoną, 441 litų vertės tvartą, 116 litų vertės lauko virtuvę, tuo nukentėjusioms Irenai Cebelienei ir Albinai Makarevičienei padarydamas 4469 litų turtinę žalą, bei šiuose pastatuose buvusį Vidmantui Zakarauskui priklausantį turtą: 400 litų vertes medsukį, 50 litų vertės dvi dūmines, kurių kiekvienos vertė po 25 litus, 180 litų vertės bitininko kombinezoną, 60 litų vertės dvi bitininko kepures, kurių kiekvienos vertė po 30 litų, 200 litų vertės aštuoniasdešimt rėmelių koriams, kurių kiekvieno vertė po 2,5 lito, 60 litų vertės 1,5 kg. vaško plokštelę, kurios vieno kilogramo vertė 40 litų, 15 litų vertės vieną ritę vielos koriams, 34 litų vertės korių atakiavimo šakutę, 96 litų vertės aštuonias maitintuves, kurių kiekvienos vertė po 12 litų, 80 litų vertės 4 kg medingų augalų sėklas, kurių vieno kilogramo vertė 20 litų, 260 litų vertės dvi spietines, kurių kiekvienos vertė 130 litų, 30 litų vertės dėžę rėmeliams saugoti, 120 litų vertės plastikinę diafragmą bičių motinėlėms auginti, 170 litų vertės metalinę diafragmą bičių motinėlėms auginti, 90 litų vertės priemonę bičių motinėlėms auginti, 45 litų vertės 4,5 kg medaus, kurio kilogramo vertė 10 litų, 200 litų vertės nivelyrą, 150 litų vertės žoliapjovę, 300 litų vertės elektrinį pjūklą, 50 litų vertės suvirinimo aparatą, 12 litų vertės plaktuką, 14 litų vertės reples, 45 litų vertės tris kaltus, kurių kiekvieno vertė po 15 litų, 100 litų vertės keturis kastuvus, kurių kiekvieno vertė po 25 litus, 17 litų vertės grėblį, 80 litų vertės du dalgius, kurių kiekvieno vertė po 40 litų, 27 litų vertės vienrankį pjūklą, 50 litų vertės dvirankį pjūklą, 105 litų vertės tris kirvius, kurių kiekvieno vertė po 35 litus, 24 litų vertės du kauptukus, kurių kiekvieno vertė po 12 litų, 180 litų vertės karutį, 15 litų vertės laistytuvą, 300 litų vertės svarstykles, 200 litų vertės dvi elektrines virykles, kurių kiekvienos vertė po 100 lirų, 200 litų vertės šaldytuvą, 100 litų vertės automatinę skalbimo mašiną, 25 litų vertės skalbimo mašiną, 100 litų vertės vonią, 250 litų vertės treniruoklį, 50 litų vertės 50 l talpos aliuminį puodą, 15 litų vertės 4 1 talpos aliuminį puodą, 180 litų vertės indus, 70 litų vertės stalo įrankius, 60 litų vertės taurių komplektą, 40 litų vertės 5 l talpos elektrinį virdulį, 15 litų vertės 1 l talpos elektrinį virdulį, 70 litų vertės stiklainius, 30 litų vertės stalinę lempą, 25 litų vertės radijo imtuvą, 50 litų vertės du sieninius laikrodžius, kurių kiekvieno vertė po 25 litus, 100 litų vertės kilimą, 200 litų vertės dvigulę antklodę, 60 litų vertės dvi pagalves, kurių kiekvienos vertė po 30 litų, 200 litų vertės drabužius, 120 litų vertės avalynę, 400 litų vertės stalą, 300 litų vertės lovą, 250 litų vertės spintą, 200 litų vertės stalą, 160 litų vertės dvi lovas, kurių kiekvienos vertė po 80 litų, 120 litų vertės virtuvinį stalą, 60 litų vertės keturias lentynas, kurių kiekvienos vertė po 15 litų, 60 litų vertės virtuvinę spintą, 90 litų vertės trejas pakabinamas virtuvės spinteles, kurių kiekvienos vertė po 30 litų, 40 litų vertės dvejus suolus, kurių kiekvieno vertė po 20 litų, 30 litų vertės dvi kėdes, kurių kiekvienos vertė po 15 litų, 60 litų vertės sofos čiužinį, 40 litų vertės poroloną, 40 litų vertės miegmaišį, 20 litų vertės skėtį nuo saulės, 280 litų vertės knygas, 50 litų vertės patefoną, 500 litų vertės bitidę, 385 litų vertės 0,7 m³ medienos, kurios vieno kubo vertė 550 litų, bei 600 litų vertės avilį su bičių šeima, stovėjusį kieme prie malkinės, tuo nukentėjusiajam Vidmantui Zakarauskui padarydamas 9404 litų turtinę žalą.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomones: nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas iš dalies.

Apeliantas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso /toliau-LR BPK/ 320 str. 3d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidamas už skundo ribų.

LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam Valdemarui Bankauskui, atsižvelgė į tai, kad padarytas apysunkis nusikaltimas- visuotinai pavojingu būdu tyčia padegus sunaikintas turtas-gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, sudeginta visa sodyba. Nusikaltimas padarytas konkrečia, apibrėžta tyčia- pastatai padegti siekiant juos sudeginti ir tuo padaryti žalą. Nors nuteistasis praeityje buvo teistas, teisumai išnykę, tačiau padaryto nusikaltimo pavojingumas, kurį apibūdina padarymo būdas- visuotinai pavojingu būdu-padegant, tyčios forma-konkretizuota apibrėžta tyčia, parodo akivaizdžią nepagarbą svetimam turtui, cinišką požiūrį į svetimos nuosavybės neliečiamybę, o taip pat apibūdina ir nuteistojo pavojingumą visuomenei. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė griežčiausią bausmės rūšį-laisvės atėmimą, nes tik ši bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų realizavimą.

Nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. V. Bankausko atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo prisipažinimo nelaikė atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes remiantis LR BK 59 str. 1 d. 2 p. lengvinanti aplinkybė yra kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Prisipažinimas reikšmingas, kai jis yra savanoriškas ir grindžiamas pozityviais motyvais- atgaila dėl padarytos nusikalstamos veikos ir pan. Apie kaltininko nuoširdumą prisipažįstant sprendžiama vertinant jo elgesį po nusikaltimo padarymo. Nors nuteistasis teigia, kad nuoširdžiai gailisi, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis vengė baudžiamosios atsakomybės, buvo sulaikytas pasislėpęs kitoje sodyboje, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nenurodė, kad būtų gailėjęsis šio savo poelgio. Dėl šių aplinkybių nuteistojo prisipažinimas pagrįstai nebuvo pripažintas atsakomybę švelninančia aplinkybe. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: praeityje teistas, tačiau teistumai išnykę, du kartus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Pirmosios instancijos teismas įvertino šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį ir pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus.

Nukentėjusysis V.Zakarauskas buvo pareiškęs civilinį ieškinį 12078 litų sumai už patirtą turtinę žalą. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistasis nepripažino dalies daiktų, buvusių sudegusiose patalpose ,ir teismas tuos daiktus iš kaltinimo pašalino, sumažindamas civilinį ieškinį iki 9404 Lt. Dėl kitų daiktų sudeginimo ir jų vertės V.Bankauskas sutiko. Naujų duomenų, pagrindžiančių savo reikalavimą sumažinti priteistą civilinį ieškinį nuteistasis skunde nepateikia, todėl nėra pagrindo šioje dalyje tenkinti jo reikalavimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė V.Zakarauskui 9 404 litus patirtai turtinei žalai atlyginti.

Iš Valdemaro Bankausko 4469 litai Irenai Čebelienei priteisti nepagrįstai. LR BPK įpareigoja teismą visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą baudžiamojoje byloje ir tik tais atvejais, kai negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio, nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą (LR BPK 110 str. 1d. ). Irena Čebelienė baudžiamojoje byloje pripažinta nukentėjusiąja ir civiline ieškove, ji pateikė civilinį ieškinį atlyginti dėl sudegusios sodybos patirtą žalą. LR BPK 113 str. nustato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso kodekso normas ir tik kylant klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas civilinį ieškinį privalo nustatyti šio ieškinio pagrindą, dydį ir kitus su juo susijusius klausimus. Tam, kad užtikrinti teisingą civilinio ieškinio išsprendimą baudžiamajame procese, yra numatytos ne tik specialios teisės civiliniam ieškovui, bet ir teismo teisė atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, jeigu tai trukdo nustatyti civilinio ieškinio pagrindą, dydį ir kitas su tuo susijusias aplinkybes. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiosios I.Čebelienės civilinį ieškinį, šias normas pažeidė. Iš bylos medžiagos matyti, kad I.Čebelienė pareiškė civilinį ieškinį dėl sudegusios sodybos, tačiau teismas nesiaiškino ir nenustatė, ar ieškinys pagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad sodyba priklausė ne I.Čebelienei, o mirusiam S.Makarevičiui (t2, b.l. 113-116), I.Čebelienė teismo posėdyje teigė, kad šią sodybą jai testamentu paliko S.Makarevičius, bet kaip matyti iš byloje esančio Notaro pažymos, byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo į Salemono Makarevičiaus palikimą, neužvesta. Duomenų, kad S.Makarevičius tikrai būtų išdavęs įgaliojimą M.Čebelienei parduoti turtą, kaip ji pati teigė, nėra. Be to, pati I.Čebelienė nebuvo nuosekli dėl sodybos pardavimo, iš pradžių teigusi kad namus pardavė po metų kai patėvis, S.Makarevičius, mirė, vėliau nurodė, kad pinigai už sodybą buvo pervesti dar esant gyvam S.Makarevičiui, kad jis įgaliojo parduoti namą, tam neprieštaravo. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių nukentėjusiosios teiginį, kad sodybą ji paveldėjo pagal S.Makarevičiaus testamentą. Be to, byloje paaiškėjo, kad yra ir kitų S.Makarevičiaus turto paveldėtojų- gyva žmona, S.Makarevičius turi seserį, brolį. Pirmosios instancijos teismas nenustatęs civilinio ieškinio pagrindo, nenustatęs, ar iš tiesų I.Čebelienė yra turto savininkė ir kad ji realiai patyrė žalą dėl sudegusios sodybos, kad ji tinkama civilinė ieškovė šioje byloje, nesivadovavęs Civilinio proceso normomis sprendžiant tinkamo ieškovo klausimą, I.Čebelienei civilinį ieškinį priteisė nepagrįstai. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad sudegusi sodyba nuosavybės teise priklausė S.Makarevičiui, kuris yra miręs, kad dėl jo turto paveldėjimo byla neužvesta. Šie įrodymai svarbūs nustatant, kas buvo tikrasis turto savininkas ir kam realiai nusikaltimu žala padaryta, tačiau pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino, dėl jų nuosprendyje nepasisakė, teismo išvados dėl I.Čebelienei priteistos civilinio ieškinio pagrįstumo, ir dydžio nepagrįstos byloje esančiais duomenimis ir nemotyvuotos, todėl nuosprendis šioje dalyje nepagrįstas ir turi būti keistinas.

LR BPK 115 str. 1d. įpareigoja teismą visais atvejais išspręsti civilinio ieškinio klausimą. jei negalima apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nepadarius byloje pertraukos, nesurinkus papildomų duomenų, baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teismui teisę pripažinti ieškovui teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimą perduodant spręsti civilinio proceso tvarka. Byloje I.Čebelienė pripažinta nukentėjusiąja, ji pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ji buvo turto savininkė ar teisėta valdytoja. Sodybos savininku nekilnojamojo turto registre nurodytas asmuo, kuris jau nusikaltimo padarymo metu buvo miręs, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių, kad I.Čebelienė buvo teisėta sodybos savininkė, ar ji teisėtai šią sodybą pardavė, nėra, todėl byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad I.Čebelienė yra tinkama civilinė ieškovė šioje baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo proceso pagrindinis tikslas yra susijęs su nusikalstamos veikos išaiškinimu, nusikalstamą veiką padariusių asmenų išaiškinimų to asmens teisingu teismu ir teisingumo įgyvendinimu baudžiamojoje teisėje. Byloje pripažinta, kad V.Bankauskas nuteistas pagrįstai, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, įrodyta, nuosprendis dėl nuteistojo kaltės pagrįstas ir teisėtas, todėl pagrindinis baudžiamojo proceso tikslas pasiektas. Šiuo atveju I.Čebelienės civilinio ieškinio klausimo išsprendimui šioje byloje reikalingi papildomi duomenys, nes būtina nustatyti, ar I.Čebelienė yra tinkama ieškovė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nesutvarkytas tikrojo sodybos savininko S.Makarevičiaus paveldėjimas, neįteisinta I.Čebelienės nuosavybė, byloje yra duomenų, kad yra gyvų ir daugiau galimų S.Makarevičiaus turto įpėdinių. Be to, byloje yra sandoris, kad sodyba buvo parduota V. Zakarauskui. Tikrojo turto savininko nustatymas šioje byloje pareikalautų baudžiamojo proceso tikslų prasme nepateisinamai didelių laiko ir procesinių sąnaudų, o tai pažeistų baudžiamojo proceso ekonomiškumo principą, iš dalies pažeistų ir asmens teisę į efektyvų, greitą ir teisingą nubaudimą, todėl nepažeidžiant nukentėjusiosios I.Čebelienės teisės į ieškinį dėl nusikaltimu patirtos žalos atlyginimo, vadovaujantis protingumo bei sąžiningumo kriterijais, Irenos Čebelienės civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines nusikaltimo, numatyto LR BK 187 str.2d. aplinkybes, išplėtė kaltinimą. Kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikaltimu I. Čebelienei padaryta turtinė žala. Nuosprendžiu nustatyta, kad turtinė žala padaryta I. Čebelienei ir A. Makarevičienei, nenurodant jokių motyvų. Dėl to apeliacinio skundo nėra, ir byla nagrinėjama tik apeliacinio skundo ribose/ LR BPK 320str.3d./.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad Valdemarui Bankauskui paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos bei paties nuteistojo pavojingumą, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Teisinio pagrindo ją švelninti nėra. Civilinis ieškinys 9 404 litai turtinei žalai atlyginti nukentėjusiajam V.Zakarauskui priteistas pagrįstai.

Nuosprendis keistinas dėl netinkamo nukentėjusiosios Irenos Čebelienės ieškinio išsprendimo (LR BPK 328 str. 4p.)

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo Valdemaro Bankausko skundą tenkinti iš dalies.

Prienų rajono apylinkės teismo 2007m. vasario 5 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš Valdemaro Bankausko priteista 4469Lt. Irenai Čebelienei.

Irenos Čebelienės civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.