Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas A. S. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 2–3), prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) viršininko 2015 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 50-TE-191, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog policijoje dirba nuo 1993 m. rugpjūčio 1 d., šiuo metu eina Panevėžio AVPK Kupiškio rajono policijos komisariato (toliau – ir Kupiškio rajono PK) kriminalinės policijos skyriaus operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo pareigas. 2015 m. sausio 22 d. nuo 9.00 val. iki 2015 m. sausio 23 d. 9.00 val. dirbo Panevėžio apskrities VPK Kupiškio rajono PK operatyvinėje grupėje. Kadangi 2015 m. sausio 22 d. darbo grafike nebuvo numatyta operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio, turėjo vykdyti ir jo funkcijas. 2015 m. sausio 22 d. 16.56 val. buvo gautas telefoninis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu Kupiškio r., (duomenys neskelbtini) (ROIK 0115000038181), todėl jis išsiuntė į šį įvykį vienintelį dirbusį patrulių ekipažą. 17.05 val. buvo gautas telefoninis pranešimas (ROIK 0115000038192), kad prie piliakalnio du vyrai važinėja keturračiais. Kadangi policijos komisariate po 17 val. pareiškėjas dirbo vienas, nuvykti patikrinti šio pranešimo iš karto neturėjo galimybės. Apie 17.15 val. kelių policijos grupės specialistas D. B. ir operatyvinės grupės tyrėja O. T., baigę darbą pagal atskirą darbo planą, susijusį su euro įvedimu, grįžo į policijos komisariatą. Kadangi pareiškėjas vykdė ir operatyvaus valdymo grupės vyresniojo postinio funkcijas, paprašė O. T., kad ši pabūtų budėtojų dalyje prie telefono, kol pareiškėjas kartu su D. B. nuvyks patikrinti pranešimo, dėl po piliakalnį važinėjančių keturračių. Jam išvykus, 17.40 val. į policijos komisariatą kreipėsi R. P., kuri paaiškino, kad jos sūnų K. G., Kupiškio P. M. progimnazijoje sužalojo 8 klasės moksleiviai. Šį pranešimą užregistravo O. T. (ROIK 0115000038260). Kai pareiškėjas grįžo į policijos komisariatą, O. T. jį informavo apie užregistruotą R. P. pranešimą, taip pat paaiškino, kad R. P. išvyko į Panevėžio ligoninę su sūnumi apžiūrai ir grįžusi iš jos atvyks į policijos komisariatą parašyti pareiškimo. Pareiškėjas pažymėjo, jog iki darbo pabaigos R. P. taip ir nesikreipė į policijos komisariatą. 2015 m. vasario 3 d. į policijos komisariatą kreipėsi R. P. su prašymu, kuriame nurodė, kad sūnus incidento mokykloje metu patyrė raktikaulio lūžį, tačiau moksleivių tėvai žada atlyginti moralinę ir turtinę žalą, dėl to pretenzijų jiems neturinti ir nori iš policijos komisariato gauti pažymą, kad nebus patraukti tėvai ir vaikai baudžiamojon atsakomybėn. Remiantis šiuo kreipimusi, 2015 m. vasario 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08947-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą – dėl tyčinio mažamečio sužalojimo. Tačiau nuo įvykio registracijos dienos pareiškėjui buvo žinomos įvykio aplinkybės ir buvo aišku, kad R. P. sūnus K. G. tos pačios mokyklos moksleivių buvo sužalotas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Vaikai dūko, vienas iš moksleivių netyčia užgriuvo ant K. G. ir taip jį sužalojo. Todėl mano, kad šis įvykis turėjo būti kvalifikuotas pagal BK 139 straipsnio 1 dalį – nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. BK 139 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 407 straipsnyje nurodoma, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 139 straipsnio 1 dalyje priskiriamos privataus kaltinimo bylų kategorijai. 2015 m. sausio 22 d. R. P. atvyko į policijos komisariatą ir žodžiu pranešė apie mokykloje sužalotą sūnų ir išvyko į ligoninę. Jai buvo pasakyta, kad grįžus iš ligoninės, ji atvyktų į policijos komisariatą išsiaiškinti dėl tolimesnės tyrimo eigos, tačiau ji daugiau į policijos komisariatą nesikreipė, jos skundas ar jos teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas gautas nebuvo. Pareiškėjo manymu, dėl iš karto nepradėto ikiteisminio tyrimo pasielgė teisingai, nes neturėjo tam jokio pagrindo, minėtų teisės aktų reikalavimų nepažeidė, dėl ko tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai.